Jó 21
Lithuanian (LT) vs VC
1 Jobas atsakydamas tarė:
1 Jó tomou então a palavra nestes termos:
2 “Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.
2 Ouvi, ouvi minhas palavras, que eu tenha pelo menos esse consolo de vossa parte.
3 Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.
3 Permiti que eu fale; quando tiver falado, zombai à vontade.
4 Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.
4 É de um homem que me queixo? E como não hei de perder a paciência?
5 Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.
5 Olhai para mim; ireis ficar estupefactos, e poreis a mão sobre a boca.
6 Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.
6 Quando penso nisso, fico estarrecido, e todo o meu corpo treme.
7 Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?
7 Como é que os maus vivem, envelhecem, e cresce o seu vigor?
8 Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
8 Sua posteridade prospera diante deles, e seus descendentes sob seus olhos;
9 Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
9 sua casa é tranqüila, sem alarmes, a vara de Deus não os atinge.
10 Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
10 Seu touro é cada vez mais fecundo, sua vaca dá cria sem nunca abortar.
11 Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
11 Deixam os filhos correr como carneiros, e os seus pequenos saltam e brincam.
12 Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
12 Cantam ao som do pandeiro e da cítara, divertem-se ao som da flauta.
13 Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
13 Passam os dias na alegria, e descem tranqüilamente à região dos mortos.
14 nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
14 Ora, dizem a Deus: Afasta-te de nós, não queremos conhecer os teus caminhos;
15 Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
15 quem é o Todo-poderoso para que o sirvamos? Que vantagem temos em lhe fazer orações?
16 Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
16 A felicidade não está em suas mãos? Contudo, longe de mim esteja o modo de pensar dos ímpios!
17 Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
17 Quantas vezes vemos apagar-se a lâmpada dos ímpios, e a ruína desabar sobre eles?
18 Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
18 São eles como a palha ao sopro do vento, como a cinza tragada pelo turbilhão?
19 Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
19 Deus {assim dizem}, reserva para os filhos o castigo do pai. Que ele mesmo o puna, para que o sinta!
20 Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
20 Que veja com os próprios olhos a sua ruína, e ele mesmo beba da cólera do Todo-poderoso!
21 Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
21 Que se lhe dá do que será feito de sua casa depois dele, se o número de seus meses já está contado?
22 Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
22 É a Deus, que se irá ensinar a sabedoria, a ele, que julga os seres superiores?
23 Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
23 Um morre no seio da prosperidade, plenamente feliz e tranqüilo,
24 jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
24 os flancos cobertos de gordura, e a medula dos ossos cheia de seiva;
25 Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.
25 o outro morre com a amargura na alma, sem ter gozado a felicidade;
26 Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.
26 juntos se deitam na terra, e os vermes recobrem a ambos.
27 Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.
27 Ah! conheço vossos pensamentos, os julgamentos iníquos que fazeis de mim.
28 Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’
28 Dizeis: Onde está a casa do tirano, onde está a tenda em que habitavam os ímpios?
29 Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,
29 Não interrogastes os viajantes? Contestaríeis seus testemunhos?
30 kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.
30 No dia da infelicidade o ímpio é poupado, no dia da cólera ele escapa.
31 Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?
31 Quem reprova diante dele o seu proceder, e lhe pede contas de seus atos?
32 Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.
32 Levam-no ao sepulcro, ficarão de vigília em sua câmara funerária.
33 Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.
33 Os torrões do vale são-lhe leves; todos os homens irão em sua companhia, e foram inumeráveis seus predecessores.
34 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.
34 Que significam, pois, essas vãs consolações? Todas as vossas respostas são apenas perfídia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Jó 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.