Jó 20
Lithuanian (LT) vs VC
1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
1 Sofar de Naama falou nestes termos:
2 “Mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti.
2 É por isso que meus pensamentos me sugerem uma resposta, e estou impaciente por falar.
3 Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti.
3 Ouvi queixas injuriosas, foram palavras vãs que responderam a meu espírito.
4 Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje,
4 Não sabes bem que, em todos os tempos, desde que o homem foi posto na terra,
5 nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?
5 o triunfo dos maus é breve, e a alegria do ímpio só dura um instante?
6 Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,
6 Ainda mesmo que sua estatura chegasse até o céu e sua cabeça tocasse a nuvem,
7 jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’
7 como o seu próprio esterco, ele perece para sempre, e aqueles que o viam, indagam onde ele está.
8 Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.
8 Como um sonho, ele voa, ninguém mais o encontra, desaparece como uma visão noturna.
9 Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.
9 O olho que o viu, já não mais o vê, nem o verá mais a sua morada.
10 Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus.
10 Seus filhos aplacarão os pobres, suas mãos restituirão suas riquezas.
11 Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.
11 Seus ossos estavam cheios de vigor juvenil, sua mocidade deita-se com ele no pó.
12 Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,
12 Se o mal lhe foi doce na boca, se o ocultou debaixo da língua,
13 saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,
13 se o reteve e não o abandonou, se o saboreou com seu paladar,
14 tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.
14 esse alimento se transformará em suas entranhas, e se converterá interiormente em fel de áspides.
15 Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.
15 Vomitará as riquezas que engoliu; Deus as fará sair-lhe do ventre.
16 Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.
16 Sugava o veneno de áspides, a língua da víbora o matará.
17 Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.
17 Não verá correr os riachos de óleo, as torrentes de mel e de leite.
18 Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.
18 Vomitará seu ganho, sem poder engoli-lo, não gozará o fruto de seu tráfico.
19 Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.
19 Porque maltratou, desamparou os pobres, roubou uma casa que não tinha construído,
20 Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.
20 porque sua avidez é insaciável, não salvará o que lhe era mais caro.
21 Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.
21 Nada escapava à sua voracidade: é por isso que sua felicidade não há de durar.
22 Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.
22 Em plena abundância, sentirá escassez; todos os golpes da infelicidade caem sobre ele.
23 Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.
23 Para encher-lhe o ventre {Deus} desencadeia o fogo de sua cólera, e fará chover a dor sobre ele.
24 Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.
24 Se foge diante da arma de ferro, o arco de bronze o traspassa,
25 Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.
25 um dardo sai-lhe das costas, um aço fulgurante sai-lhe do fígado. O terror desaba sobre ele,
26 Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.
26 e ser-lhe-ão reservadas as trevas. Um fogo, que o homem não acendeu, o devora e consome o que sobra em sua tenda.
27 Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.
27 Os céus revelam seu crime, a terra levanta-se contra ele,
28 Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.
28 uma torrente joga-se contra sua casa, que é levada no dia da cólera divina.
29 Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas”.
29 Tal é a sorte que Deus reserva ao mau, e a herança que Deus lhe destina.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Jó 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.