Salmos 78
Lithuanian (LT) vs ARA
1 Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!
1 Escutai, povo meu, a minha lei; prestai ouvidos às palavras da minha boca.
2 Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.
2 Abrirei os lábios em parábolas e publicarei enigmas dos tempos antigos.
3 Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,
3 O que ouvimos e aprendemos, o que nos contaram nossos pais,
4 neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.
4 não o encobriremos a seus filhos; contaremos à vindoura geração os louvores do e as maravilhas que fez.
5 Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,
5 Ele estabeleceu um testemunho em Jacó, e instituiu uma lei em Israel, e ordenou a nossos pais que os transmitissem a seus filhos,
6 kad ir būsimoji kartaateityje gimsiantieji vaikaižinotų ir skelbtų savo vaikams,
6 a fim de que a nova geração os conhecesse, filhos que ainda hão de nascer se levantassem e por sua vez os referissem aos seus descendentes;
7 kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,
7 para que pusessem em Deus a sua confiança e não se esquecessem dos feitos de Deus, mas lhe observassem os mandamentos;
8 kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.
8 e que não fossem, como seus pais, geração obstinada e rebelde, geração de coração inconstante, e cujo espírito não foi fiel a Deus.
9 Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.
9 Os filhos de Efraim, embora armados de arco, bateram em retirada no dia do combate.
10 Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.
10 Não guardaram a aliança de Deus, não quiseram andar na sua lei;
11 Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.
11 esqueceram-se das suas obras e das maravilhas que lhes mostrara.
12 Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.
12 Prodígios fez na presença de seus pais na terra do Egito, no campo de Zoã.
13 Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.
13 Dividiu o mar e fê-los seguir; aprumou as águas como num dique.
14 Jis vedė juos dieną debesimi, o naktįugnies šviesa.
14 Guiou-os de dia com uma nuvem e durante a noite com um clarão de fogo.
15 Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.
15 No deserto, fendeu rochas e lhes deu a beber abundantemente como de abismos.
16 Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.
16 Da pedra fez brotar torrentes, fez manar água como rios.
17 Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.
17 Mas, ainda assim, prosseguiram em pecar contra ele e se rebelaram, no deserto, contra o Altíssimo.
18 Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.
18 Tentaram a Deus no seu coração, pedindo alimento que lhes fosse do gosto.
19 Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?
19 Falaram contra Deus, dizendo: Pode, acaso, Deus preparar-nos mesa no deserto?
20 Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”
20 Com efeito, feriu ele a rocha, e dela manaram águas, transbordaram caudais. Pode ele dar-nos pão também? Ou fornecer carne para o seu povo?
21 Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,
21 Ouvindo isto, o Senhor ficou indignado; acendeu-se fogo contra Jacó, e também se levantou o seu furor contra Israel;
22 nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.
22 porque não creram em Deus, nem confiaram na sua salvação.
23 Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.
23 Nada obstante, ordenou às alturas e abriu as portas dos céus;
24 Iš dangaus Jis pabėrė manąmaistą jiems valgyti.
24 fez chover maná sobre eles, para alimentá-los, e lhes deu cereal do céu.
25 Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.
25 Comeu cada qual o pão dos anjos; enviou-lhes ele comida a fartar.
26 Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia
26 Fez soprar no céu o vento do Oriente e pelo seu poder conduziu o vento do Sul.
27 ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.
27 Também fez chover sobre eles carne como poeira e voláteis como areia dos mares.
28 Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.
28 Fê-los cair no meio do arraial deles, ao redor de suas tendas.
29 Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.
29 Então, comeram e se fartaram a valer; pois lhes fez o que desejavam.
30 Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,
30 Porém não reprimiram o apetite. Tinham ainda na boca o alimento,
31 kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.
31 quando se elevou contra eles a ira de Deus, e entre os seus mais robustos semeou a morte, e prostrou os jovens de Israel.
32 Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.
32 Sem embargo disso, continuaram a pecar e não creram nas suas maravilhas.
33 Jie leido dienas tuštybėje, savo metusbaimėje.
33 Por isso, ele fez que os seus dias se dissipassem num sopro e os seus anos, em súbito terror.
34 Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.
34 Quando os fazia morrer, então, o buscavam; arrependidos, procuravam a Deus.
35 Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.
35 Lembravam-se de que Deus era a sua rocha e o Deus Altíssimo, o seu redentor.
36 Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,
36 Lisonjeavam-no, porém de boca, e com a língua lhe mentiam.
37 jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.
37 Porque o coração deles não era firme para com ele, nem foram fiéis à sua aliança.
38 Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.
38 Ele, porém, que é misericordioso, perdoa a iniquidade e não destrói; antes, muitas vezes desvia a sua ira e não dá largas a toda a sua indignação.
39 Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.
39 Lembra-se de que eles são carne, vento que passa e já não volta.
40 Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!
40 Quantas vezes se rebelaram contra ele no deserto e na solidão o provocaram!
41 Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.
41 Tornaram a tentar a Deus, agravaram o Santo de Israel.
42 Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,
42 Não se lembraram do poder dele, nem do dia em que os resgatou do adversário;
43 kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.
43 de como no Egito operou ele os seus sinais e os seus prodígios, no campo de Zoã;
44 Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.
44 e converteu em sangue os rios deles, para que das suas correntes não bebessem.
45 Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.
45 Enviou contra eles enxames de moscas que os devorassem e rãs que os destruíssem.
46 Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.
46 Entregou às larvas as suas colheitas e aos gafanhotos, o fruto do seu trabalho.
47 Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.
47 Com chuvas de pedra lhes destruiu as vinhas e os seus sicômoros, com geada.
48 Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.
48 Entregou à saraiva o gado deles e aos raios, os seus rebanhos.
49 Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.
49 Lançou contra eles o furor da sua ira: cólera, indignação e calamidade, legião de anjos portadores de males.
50 Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.
50 Deu livre curso à sua ira; não poupou da morte a alma deles, mas entregou-lhes a vida à pestilência.
51 Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.
51 Feriu todos os primogênitos no Egito, as primícias da virilidade nas tendas de Cam.
52 Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.
52 Fez sair o seu povo como ovelhas e o guiou pelo deserto, como um rebanho.
53 Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.
53 Dirigiu-o com segurança, e não temeram, ao passo que o mar submergiu os seus inimigos.
54 Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.
54 Levou-os até à sua terra santa, até ao monte que a sua destra adquiriu.
55 Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.
55 Da presença deles expulsou as nações, cuja região repartiu com eles por herança; e nas suas tendas fez habitar as tribos de Israel.
56 Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.
56 Ainda assim, tentaram o Deus Altíssimo, e a ele resistiram, e não lhe guardaram os testemunhos.
57 Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.
57 Tornaram atrás e se portaram aleivosamente como seus pais; desviaram-se como um arco enganoso.
58 Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.
58 Pois o provocaram com os seus altos e o incitaram a zelos com as suas imagens de escultura.
59 Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.
59 Deus ouviu isso, e se indignou, e sobremodo se aborreceu de Israel.
60 Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.
60 Por isso, abandonou o tabernáculo de Siló, a tenda de sua morada entre os homens,
61 Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovęį priešo rankas.
61 e passou a arca da sua força ao cativeiro, e a sua glória, à mão do adversário.
62 Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.
62 Entregou o seu povo à espada e se encolerizou contra a sua própria herança.
63 Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.
63 O fogo devorou os jovens deles, e as suas donzelas não tiveram canto nupcial.
64 Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.
64 Os seus sacerdotes caíram à espada, e as suas viúvas não fizeram lamentações.
65 Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,
65 Então, o Senhor despertou como de um sono, como um valente que grita excitado pelo vinho;
66 Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.
66 fez recuar a golpes os seus adversários e lhes cominou perpétuo desprezo.
67 Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.
67 Além disso, rejeitou a tenda de José e não elegeu a tribo de Efraim.
68 Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.
68 Escolheu, antes, a tribo de Judá, o monte Sião, que ele amava.
69 Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.
69 E construiu o seu santuário durável como os céus e firme como a terra que fundou para sempre.
70 Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.
70 Também escolheu a Davi, seu servo, e o tomou dos redis das ovelhas;
71 Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.
71 tirou-o do cuidado das ovelhas e suas crias, para ser o pastor de Jacó, seu povo, e de Israel, sua herança.
72 Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.
72 E ele os apascentou consoante a integridade do seu coração e os dirigiu com mãos precavidas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Salmos 78, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.