Lamentações 3
Lithuanian (LT) vs VC
1 Ašžmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.
1 Eu sou o homem que conheceu a dor, sob a vara de seu furor.
2 Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.
2 Conduziu-me e me fez caminhar nas trevas e não na claridade.
3 Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.
3 Ele não cessa de voltar a mão todos os dias contra mim.
4 Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.
4 Consumiu minha carne e minha pele, partiu meus ossos.
5 Jis apsupo mane kartybe ir vargu,
5 Em torno de mim acumulou veneno e dor.
6 perkėlė į tamsą kaip mirusį.
6 Fez-me morar nas trevas como os mortos do tempo antigo.
7 Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.
7 Cercou-me com muralhas sem saída, carregou-me de pesados grilhões.
8 Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.
8 Não obstante meus gritos e apelos sufocou a minha prece!
9 Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.
9 Fechou-me a vereda com pedras e obstruiu o meu caminho.
10 Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.
10 Foi ele para mim qual urso de emboscada, qual leão traiçoeiro.
11 Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.
11 Desviou-me para me dilacerar, deixando-me no abandono.
12 Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu
12 Retesou o arco e me tomou para alvo de suas setas.
13 ir pervėrė mano širdį strėlėmis.
13 Cravou em meus rins as flechas de sua aljava.
14 Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.
14 Tornei-me escárnio do meu povo, objeto constante de suas canções.
15 Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.
15 Saturou-me de amarguras, saciou-me de absinto.
16 Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.
16 Quebrou-me os dentes com cascalhos, mergulhou-me em cinzas.
17 Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.
17 A paz foi roubada de minha alma, nem sei mais o que é felicidade.
18 Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.
18 E eu penso: perdi minha força e minha esperança no Senhor.
19 Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.
19 A lembrança de meus tormentos e minhas misérias é para mim absinto e veneno.
20 Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.
20 A pensar nisso sem cessar, minha alma desfalece dentro de mim.
21 Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.
21 Eis, porém, o que vou tomar a peito para recuperar a esperança.
22 Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
22 É graças ao Senhor que não fomos aniquilados, porque não se esgotou sua piedade.
23 Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
23 Cada manhã ele se manifesta e grande é sua fidelidade.
24 Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.
24 Disse-me a alma: o Senhor é minha partilha, e assim nele confio.
25 Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.
25 O Senhor é bom para quem nele confia, para a alma que o procura.
26 Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,
26 Bom é esperar em silêncio o socorro do Senhor.
27 gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.
27 É bom para o homem carregar seu jugo na mocidade.
28 Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.
28 Permaneça só e em silêncio, quando Deus lho determinar!
29 Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.
29 Leve sua boca ao pó; haverá, talvez, esperança?
30 Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,
30 Estenda a face a quem o fere, e se farte de opróbrios!
31 nes Viešpats neatstumia amžiams.
31 Porque o Senhor não repele para sempre.
32 Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.
32 Após haver afligido, ele tem piedade, porque é grande sua misericórdia.
33 Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.
33 Não lhe alegra o coração humilhar e afligir os homens.
34 Kai mindžioja kojomis belaisvius,
34 Calcar aos pés todos os cativos da terra;
35 kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,
35 violar o direito de um homem à face do Altíssimo;
36 kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.
36 lesar os direitos de outros... Não vê tudo isso o Senhor?
37 Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?
37 De quem se executa a ordem, sem que Deus a ordene?
38 Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?
38 Não é da boca do Altíssimo que procedem males e bens?
39 Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?
39 De que pode o homem em vida queixar-se? Que cada um se queixe de seus pecados.
40 Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.
40 Examinemos, escrutemos o nosso proceder, e voltemos para o Senhor.
41 Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.
41 Elevemos os corações, tanto quanto as mãos, para Deus lá nos céus.
42 Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.
42 Pecamos, recalcitramos, e não nos perdoastes.
43 Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.
43 Cobristes-vos de cólera para nos perseguir. Matastes sem piedade.
44 Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.
44 Numa nuvem vos envolvestes para impedir que a prece a atravessasse.
45 Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.
45 E de nós fizestes raspas, refugo das nações.
46 Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
46 Contra nós abrem a boca todos os nossos inimigos.
47 Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.
47 Fosso e terror - é o nosso quinhão, com ruínas e desolação.
48 Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.
48 Rios de lágrimas correm-me dos olhos, por causa da ruína da filha de meu povo.
49 Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,
49 Não cessam meus olhos de chorar, porque não cessa {a desgraça},
50 kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.
50 até que do alto dos céus o Senhor desça seu olhar.
51 Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.
51 Minha alma se amargura, ao ver todas as filhas da minha cidade.
52 Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,
52 Caçaram-me como a um pardal os que, sem razão, me odeiam.
53 įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.
53 Quiseram precipitar-me no fosso rolando uma pedra sobre mim.
54 Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.
54 Acima de mim subiam as águas: Estou perdido!, exclamei.
55 Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.
55 Invoquei, Senhor, o vosso nome do profundo fosso.
56 Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.
56 Ouvistes-me gritar: Não aparteis do meu chamado o vosso ouvido.
57 Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: “Nebijok”.
57 E vós viestes no dia em que vos invoquei e dissestes: Não tenhas medo!
58 Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.
58 Defendestes, Senhor, a minha causa, e minha vida resgatastes.
59 Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.
59 Vistes, Senhor, o mal que me fizeram: fazei-me justiça.
60 Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;
60 Vós vedes seus projetos vingativos e suas tramas contra mim.
61 Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.
61 Senhor, ouvistes suas injúrias e todos os seus conluios contra mim;
62 Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.
62 As palavras de meus inimigos e o que sem cessar estão tramando contra mim.
63 Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.
63 Observai-os: sentados ou de pé, fazem de mim objeto de suas canções.
64 Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.
64 Dai-lhes, Senhor, a paga, o que merece o seu proceder.
65 Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.
65 Cegai-lhes o coração; feri-os com a vossa maldição;
66 Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.
66 persegui-os com vossa cólera, e exterminai-os do nosso universo, Senhor!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lamentações 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.