João 8
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Jesús ji̱ta jiya̱da Odivu musiquimu.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Saju̱ryi̱jada ji̱ta Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomuntiy. Riintye̱ryadeda nijya̱nvajyuubay jasiy simuyu. Sama̱sa̱da ji̱ta jasiy, sajo̱ta̱da datyadoda variryi.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 — ausente —
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 — ausente —
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Daryani̱ sabayada Muyusésibe ti̱ta̱ju̱ darya vichavajyu̱ra, rirya̱tidye jvay ravichu̱ta riva jasiryi. ¿Nu̱tyura yitay jiidye, nu̱tyura?”
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 Ruutaja̱doda daryani̱ jiryatiy ru̱tay jivyimu: Vurya̱munchu nu̱tyura sa̱jmutya̱, nu̱tyura. Riñi va̱ta̱dara taji jmutya̱jada simusiy, ratatiy riñi jtay ya̱tu̱chutani̱. Sabutyajayada Jesús variyu, sanu̱yada yana̱ta mucadincha variy.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Jiryatiy ruutaja̱dodamuchanu̱yadani̱, saradesubeda variy vaseju̱, su̱teda variy jasiy ruuva: “Jiryatiy jiryisa̱ vichi̱ni̱ jiryatimyu̱ ne juuchati̱ni̱, ni̱ni̱ ra̱jo̱ta jacheda ravichu̱ta nanuniy.”
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Sajatyiiyada butyajayadantiyu, sanu̱yada variy mucadincha yana̱tantiy.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Rityuva̱chodanumatirya saniquejada, richipyataya̱jada ji̱ta variy nu̱ñi ti̱quimusiy, sajo̱ta̱da ji̱ta sipyateda jiryatiy jaryi rimyityuvu̱deni̱. Nanuma̱cho̱jada ji̱ta vaturu̱be Jesústa yasiquita variy jasiy.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Sanubesubeda ji̱ta Jesús vaseju̱ varintyi, su̱teda ji̱ta variy jasiy nadiva vaturu̱be: “¿Terariy vaduy, te? ¿Ne ti̱ rañi̱chadesiy tara sa̱da?”
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 Nani̱mutya̱jada ji̱ta variñi̱: “Ti̱vitya vichanichara tara ray, Nutyityu̱.” Su̱teda ji̱ta Jesús variy nadiva: “Dantyamu̱y ne vinu ray ra̱vichaniy tara sa̱da. Sa̱na̱jiya, jatyí sa̱dajuuchuvay ju̱na̱ñu̱day.”
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Saniquejada ji̱ta Jesús ju̱na̱y nijya̱nvabevyantiy: “Rañi rañi̱cha no̱no̱ mucadiva vichavajyu̱. Ni̱tiy siityari̱sara ray, ne sa̱rupichara nupocudinube variñu̱day, sa̱chajaya̱sara jnu̱yada no̱no̱ti̱ variy.”
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Varyisévuvedabay jteda variy siva Jesús: “Jiñi tu̱chu mitya jiinchiy. Ne si̱tenu varirya jityu̱choda.”
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Dañuma ratyu̱chu vijyo̱mujache raynchiy, ratyu̱chu si̱tenu, tapi radyetya tesirya ri̱deda, teju̱ra ra̱jiyantiy. Jirye ji̱tamu̱y ne datya si̱tenu tesirya riti̱jada, dantyamu̱y ne jiryedyetya teju̱ra ra̱jiyanticyu̱.
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Jirye ji̱ta jachipiya̱sara nu̱tyu tavay nijya̱nvay rañijyu̱. Ray ji̱tamu̱y ne ju̱ti̱ ra̱tidye tu̱chuta tanuvu̱nutadedaju̱ni̱ ti̱, mitya.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Raryityi tu̱chutaru̱y ti̱ raryi tu̱chuta si̱tenuni̱, jiryatimyu̱ ne ratyu̱chutaru̱y ra̱siquita. Rajye̱ ji̱ta, ni̱tiy jpa̱jada ray, ni̱ni̱ ji̱ta tu̱chutasara risa̱ju̱.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Nu̱charanuma jiryevyichasa̱damura: Nana̱tiy tu̱chuta danu̱ju̱myusiy vijyo̱mujache vatajuu niquejadata, nanutu̱chutasara si̱tenu.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Rañi rañi̱cha rayada ra̱yasi̱, rajye̱ jarye, ni̱tiy jpa̱jada ray, ni̱ni̱ niquesara rayadaju̱ntiy.”
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Ruutaja̱doda ji̱ta variñi̱ Jesús: “¿Tena̱ni̱ jijye̱dye, te?” Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Jiryedyetyi̱ ni̱tiy yitadyerye, ne vinu rajye̱ jiryedyetyi̱ varintyi. Jiryetyi datya ray, daryaday jiryedyetyani̱ rajye̱ varintyidye.”
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Saniquejada Jesúsra jirya niquejada Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jovimu, jasityi sadatyadoda riy nijya̱nvay criquiy jmutya̱jotuunu. Ne ti̱ ju̱reda variñi̱, jiryatimyu̱ ne riti̱jada rarunda variy didye.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Su̱teda ji̱ta Jesús ju̱na̱y ruuvantiy: “Ra̱numatiy jiya, jirya̱va̱ta variy rañe̱cho̱, dantyamu̱y ne jirya̱diy ju̱na̱y rivanu̱day. Jasityi ra̱chanuvesara, ne jiryito̱jadasa̱ra̱ ra̱chasara variy rimu, jiryatiy jirya̱diichara jijyuuchuvedanube.”
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 Ruutaja̱doda Judíyuvedabay variyu: “¿Sa̱jvachara dyetyayu, jiryatiy su̱tay ne vuryito̱jadasa̱ra̱ ra̱chasara simu?”
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuvantiy: “Jirye ji̱ta vichasara mucomusivyedye, ray ji̱ta vichasara na̱vachi̱ntidye. Jirye ji̱ta jirya ju̱da ja̱nvadye, ray ji̱tamu̱dye.
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Ramuni̱tiy ri̱tesiy jiryiva: jirya̱diichara jijyuuchuvedanube. Netimyu̱ ne jirya̱tuva̱chu ramu jiryatiy ray rañi̱cha, jirya̱diichara variy jijyuuchuvedanube.”
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Ruutaja̱doda varintyiñi̱: “¿Va̱ ji, chi̱rana̱ jiñi̱cha day, chi̱?” Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Rañi̱cha daryatiy rañiquenu̱y jiryiva.
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Rajuura tu̱chodati̱ jiryenchirye, jiryatiy ratyuva̱choda rajye̱myusirya. Mitya ri̱tachara nijya̱nvavyara jiryatiy su̱pa̱jada ray: Ya̱jtesiy ruuvara, jiryatiy si̱tenu niquera ray.”
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Ne ridyetyaru̱yadara jiryatiy saniquejada jijye̱nchirya.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Ramuni̱tiy su̱teda Jesús variy ruuva: “Jirya̱numatiy nubesityaniy na̱vajyu̱ni̱ Nijya̱mi̱denu, jirya̱datya ji̱ta variy jiryatiy rañi rañi̱cha, jiryatimyu̱ ne rivaachara radyirya tara. Rañiquesarara vinu daryatiy sadatyadoda rajye̱rye.
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Ni̱tiy jpa̱jada ray, savichasara risa̱, tama̱ satochichara ra̱siquita ray, tama̱, jiryatiy rivaacharara sava̱tara.”
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Rajuuvay tuva̱choda Jesús tu̱chodamusiy yimu.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva yimu tuva̱chuvabe: “Jiryetyi jiriryi̱ra tuva̱choda ri̱tedamu, jirye̱cha si̱tenu risa̱ datyavay variy.
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Jirya̱datya varirya si̱tenu datya̱da, rani̱ ji̱ta ra̱jmu̱ryataniy variy juuchuveda nusu̱yadamusiy jirye.”
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Ru̱mutya̱jada variñi̱ Jesús: “Nu̱ñi̱cha Avurá̱bay dadyeñu, tama̱ nu̱vyichasara ti̱ cumudemiy, tama̱, mitya. ¿Nu̱tyuramusiña̱ yitay nu̱ña̱vichasara jmu̱ryasavay, nu̱tyuramusiy?”
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Si̱tenute ri̱tay jiryiva: Rityi juuchuvachara, rivyichasara nu̱tyu juuchuveda cumudemiy ramusiy ti̱ta̱ju̱.
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Ne rime̱cho̱sara cumudemiy ta̱rijyu̱ sisa̱ jipyatru̱. Sadenu ji̱ta ma̱cho̱sara satevay jachipityaja̱si̱ju̱.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Sa̱numatiy jmu̱ryataniy Ju̱denu denu jirye, jirye̱chasara ji̱ta si̱tenu jmu̱ryasavay variy juuchuveda nusu̱yadamusiy.
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Radyetyama̱ jiryeñi̱cha Avurá̱bay dadyeñu, dañuma jiryi̱varyu̱tya varidyerye, jiryatiy ne tara vidavijo rañiquejadajiju̱ jiryimu.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Jiryatiy radyichara rajye̱myu riva, rañique variy jasiy, jirye jarye jvaacharara jiryatiy jiryetyuva̱choda jijye̱myusintyidyerya.”
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Ru̱mutya̱jada variñi̱: “Nu̱myunatyi̱ ji̱ta vichanu̱yada Avurá̱badye.” Jesús ji̱ta jteda variy ruuvantiy: “Jiryetyi raryicha Avurá̱bay dadyeñu, jiryejvaachara variy nu̱tyu Avurá̱batyi jvaañu̱yada daryá.
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Diye ji̱ta jiryeñi jvaryu̱rye, jiryatiy rañi̱cha vanu jiryatiy ri̱tesiy jiryivara si̱tenu niquejada, jiryatiy ratyuva̱choda Ju̱denumusirya. Tama̱ sivaañu̱yada Avurá̱bay daryá, tama̱, mitya.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Jirye ji̱ta jvaachara darya jijye̱ jvaayada day.” Jadchiy ji̱ta ru̱teda Judíyuvedabay siva Jesús: “Nu̱y ji̱tamu̱y ne riicho dadyeñu day. Nu̱ñi̱cha ti̱qui ja̱tyavay, jiryatiy Ju̱denu dañi̱.”
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Jiryejye̱tyi saryicha Ju̱denu, daryaday jiryevya̱tasara varintyidyerye, tapi ratya ju̱deda simusiy, ravyichasara variy jiyu. Ne ri̱deda radyiryamusidye, Ju̱denu ji̱ta jpa̱jada ray.
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 ¿Ta̱raju̱mu̱y ne jiryeñi tuva̱churu̱y ramu rañiquejada day, ta̱raju̱? Jiryatimyu̱ ne jiryetyuva̱churu̱y daryaju̱ ramu radyetyadoda.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Jiryejye̱ ji̱ta bayantu rapu̱rya day, ramuni̱tiy jiryivaaryu̱charara sava̱tara. Ni̱ni̱ vichasara jvi̱ rajo̱ttya̱musiy. Ne sadatyaru̱chara si̱tenu niquejadanchiy, tapi ne tara vichasara si̱tenu niquejada simu, mitya. Saniquenumatirya quivu̱yada, saniquesara jidyirya jachipiya̱jadamusirya, tapi ni̱tya vichasara quivu̱rya, savichasara quivu̱yada ja̱y ti̱ta̱ju̱.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Jiryatiy ratyu̱chusarara si̱tenu niquejada jiryiva, daryamusimyu̱y ne jiryetyuva̱churu̱y nta variy rimu.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 Ne ti̱ jiryetyenu jantyaru̱y rañiy, juuchati̱vidye rañi̱cha. Ratyi niquesarara si̱tenu niquejada, ¿nu̱tyuramusiña̱mu̱y ne jiryetyuva̱churu̱y variy rimu, nu̱tyuramusiy?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Ni̱tiy vichasara Ju̱denu denu, ni̱ni̱ tuva̱chusara saniquejadamu. Jirye ji̱tamu̱y ne tuva̱churu̱y ramu day jiryatimyu̱ ne Ju̱denu dadyeñu daryaju̱ jiryedye.”
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Ru̱mutya̱jada Judíyuvedabay variñi̱ Jesús: “¡Si̱tenu ji̱ta nu̱ñi jtay jiñi̱cha Samáriya ja̱mi̱ rapu̱rya, jamiryanu bayantuti̱ risa̱ju̱ ji!”
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Ne jamiryanu bayantuti̱ rañi̱cha. Ray ji̱ta jchana̱tyasarani̱ rajye̱dye, jirye ji̱ta rrachusara varidyerye.
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Ne ravya̱tasara ravyandadoda na̱cho̱ day. Ju̱denu ji̱ta va̱tasara rana̱cho̱ day, sadatya varintyi si̱tenuvidyerya.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Si̱tenute ri̱tay jiryiva: Mi̱ni̱tyi tuva̱chusara ramu rañiquejada, ne sa̱diichara variñu̱day, mitya.”
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 Ru̱mutya̱jada Judíyuvedabay variñi̱: “Diye ji̱ta nu̱dyetya si̱tenu bayantuti̱ ji. Yitay ji̱ta: Mi̱ni̱tyi tuva̱chusara ramu rañiquejada, ne sa̱datyara diiyada variñu̱day. Avurá̱bay ji̱ta, Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe jarye diimyu̱yada ti̱ta̱ju̱.
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 ¿Jiñi̱viy jaryiñu̱va̱ju̱ vu̱myunatyi̱ Avurá̱bamyusiy jiryatiy sadiiyada? Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe jarye diiye̱myu̱yada ti̱ta̱ju̱ variy. ¿Chi̱rana̱ yitadye ji, chi̱?”
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Raryityi jchana̱tya̱sirye, ra̱ma̱cho̱ mitya. Rajye̱ ji̱ta vandanusara ray, jiryatiy jiryeñi jtachara sani̱cha Vuryi̱ndenu.
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Ne jiryedyetyani̱ Ju̱denu. Ray ji̱ta datyani̱. Raryityi jtay: Ne radyetyani̱, raryicha variy nu̱tyu jirye, quivu̱rya. Rañi ji̱ta datya si̱tenuni̱, ratyuva̱chusara ramu saniquejada.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Jiryemyunatyi̱ Avurá̱bay jchana̱yasubeda jiryatiy sadiyada riva raryunda. Sadiyadanumatiy riva, si̱chana̱tya̱da varirya.”
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Ru̱teda Judíyuveda variy siva Jesús: “Tama̱ tadajyo vu̱yaju̱y nijya̱ti̱ jiñi̱cha didye, ¿nu̱tyichiy yitay jidyi siva Avurá̱bay, nu̱tyichiy?”
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Si̱tenute ri̱tay jiryiva: Netimyu̱ ne ti̱ jna̱y vicha̱da Avurá̱bay didye, rañi rañi̱chasara sa̱jisi̱.”
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Jadchiy ji̱ta riryedani̱ ravichu̱, rirya̱tidye jachityi satani̱ Jesús. Sadutya̱da rirya̱jisiy variyu, sasipyateda variy Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomusiy.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.