João 6
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Rivasiñuma ji̱ta saya̱da Jesús Cadidéya jmityo̱ rudamyuju̱ntiy jiryatiy Tibéryasiy jtyatarara.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Richiityari̱jada nijya̱mi̱juuvedabay variñi̱, jiryatiy ridyiyada riva mityamusiy dityadoda simusiy, jiryatiy sami̱sadeda riy jdiva̱jnuvabe daryaju̱ ridyiya.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Sa̱subeda ji̱ta Jesús variy musiquincha, sama̱sa̱da variy jasiy yisa̱ datyavavyedabatya.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Ratuudiya̱jadanuma Judíyuveda vichtya, Pásco jtyatara variy.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Su̱nu̱yasubeda ji̱ta Jesús variy, sadiyada ruuva nijya̱nvajyuuvedabay jiryatiy ru̱deda simuju̱, su̱teda variy siva Vedípebe: “¿Tesiña̱ vurya̱ta̱ryu̱rya pa̱ riibyedaju̱ jivye nijya̱nvay, tesiy?”
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Mitya sitaja̱doda Jesúsni̱ Vedípebe sa̱tidye jantya saniy, sadatyanu̱yadanuma daryaju̱ nu̱tyura ra̱jvaarya.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Su̱mutya̱jada Vedípebe variñi̱ Jesús: “Daraju̱y vu̱yaju̱chuy pa̱ ne richa̱ra̱ ntate ra̱cha rirya̱jmutya̱jay nu̱ñi ti̱quimusiy rate.”
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 — ausente —
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 — ausente —
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Ya̱jtay ruuva nijya̱nvay: Jirya̱ma̱samu̱y ti̱ta̱ju̱.” Ravichanu̱yada vachujyuusuma jasiy. Rimya̱sa̱da tadajyo vara̱ncatuunu vaduy variy rancha.
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Sapu̱ya̱da ji̱ta Jesús varirya pa̱. Si̱chana̱tyamu̱yadanumatiñi̱ jijye̱, sasa̱yada ji̱ta variy ruuva ma̱savarya pa̱. Daryaday sasa̱yada quiva̱ jve risa̱ju̱ntiryi, jasicha̱ra̱ju̱tiy rivya̱ta̱da.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Ripyoyadanumatiy nijya̱nvay riva, su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva yisa̱ datyavay: “Jirya̱numa jatora jmyichara jnura ti̱ta̱ju̱, rañuma pa̱chitye, mitya.”
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Rirya̱tojada variy jtyu panujora jmyichara jnura, vu̱yaju̱y jtyu dajtyuju̱y ranchaju̱, jiryatiy tadajyojo pa̱ jnurara, jiryatimyu̱ ne riimyimyu̱yada nijya̱nvarya.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Ridyiyadanumatiy nijya̱nvay riva mityamusiy sivaayada, ru̱teda variy yiva: “Ni̱ni̱ ji̱ta si̱tenu vichasara Ju̱denuju̱ tu̱chu̱ jiryatiy jirya mucadimuju̱ jti̱jasi̱ni̱.”
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Sadatya̱danumatiy Jesús: ruuriryu̱y nijya̱nvayu, jiryatiy riñi jtay yá̱bay yintyityu̱ju̱ni̱, sanumuteda yasiquita variy jadchiy, musiquimuju̱.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 — ausente —
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 — ausente —
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Ri̱ye̱yasubeda ji̱ta jmityo̱ variy ja̱mu riichomusiy.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Tadajyo vara̱nca metru tuununumatiy richeya̱jada, ridyiyada variy siva Jesús sarupi ja̱a̱dutuvya. Jiryatiy satuudiya̱jadara cartye, richuvu̱yada variñi̱.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Randye, ne jirya̱suvu̱y.”
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Ru̱mutya̱ru̱yada variy cartyevimuju̱ni̱. Varicha̱ra̱ju̱ rito̱jada cartye musajomu, jasijyu̱tiy riya̱da.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Ratarya rundamu rivyicha̱da nijya̱nvavyedabay ru̱biva jmityo̱ rudamyu. Ridyetya̱dama̱ daryaju̱ richipyataje Jesúsjsa̱ datyavavyeda cartyevimu, ne ridyije siva Jesús ruusa̱ variy, jiryatiy ridyetya̱da daryaju̱ vinu tajnuqui cartye jasiy.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Riti̱jada varicha̱ra̱ju̱ cartyevicha̱ Tibéryasimyusiy ruumu. Rivyicha̱da nijya̱nvay vichajotuunu variy jiryatiy riibyedara pa̱ variy jasiy, jiryatiy si̱chana̱tya̱da Jesúsra.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Jiryatimyu̱ ne ridyiyada nijya̱nvavyedabay jasiy siva Jesús, dantyamu̱y ne sisa̱ datyavavyedabay, ru̱musa̱da variy cartyevicha̱vimuju̱, riya̱da variy Capernavú̱mu, Jesúsna̱cho̱.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Richeryenuvejadanumatiy jmityo̱ rudamyuni̱, ruutaja̱doda ji̱ta variñi̱: “¿Nu̱tyeryivyenuma yiti̱jay jiyuntiy, Datyanu̱, nu̱tyeryivye?”
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Si̱tenute ri̱tay jiryivacu̱: Jiryevya̱ta rañe̱cho̱ jiryatiy jiryi̱myije daryaju̱ra pa̱, jiryepyoje ti̱ta̱ju̱ riva. Ne jiryevya̱ta rañe̱cho̱ jiryatiy jiryeñi dije riva mityamusiy jvaayada.
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Jirya̱jvaay, ne vinu jmyichara varenu jarapu̱rya jiryedaju̱. Jirya̱jvaay ji̱ta jirya̱tidye jmyirya jiryatiy ra̱suru̱chara ju̱na̱reju̱ jnu̱yadaju̱, jiryatiy sa̱sa̱chara Nijya̱mi̱denu jiryerya. Vu̱jye̱ ji̱ta ni̱tiy Ju̱denu day, sani jantyama̱ daryaju̱ dañi̱ Nijya̱mi̱denu day.”
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Ruutaja̱doda ji̱ta variñi̱ Jesús: “¿Nu̱tyura jvaayada nu̱ña̱jvaachara Ju̱denu jacharaju̱, nu̱tyura?”
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Sava̱tasara ji̱ta Ju̱denu jirya̱tidye tuva̱chu simu su̱pa̱nu. Rani̱ ji̱ta sabay jiryivaayadaju̱ day.”
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Ruutaja̱doda variy jasintyiñi̱: “¿Ta̱ra mityamusiy dityadoda yimu, ta̱ra? nu̱ña̱tidye diy riva, nu̱ña̱tidye tuva̱chu variy yimu. ¿Ta̱rana̱ yivaachara, ta̱ra?
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Nu̱myunatyavatye jbyedatera nu̱tyu paji mityatomute. Daryanuma nu̱chara darya, jiryatiy sasa̱yada Muyusésibe riibyedaju̱ra pa̱ jiryatiy jarichumusidyerya.”
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Si̱tenute ri̱tay jiryivacu̱: Ne sasa̱yada Muyusésibe pa̱ jirye, jiryatiy jarichumusidyerya, rajye̱ ji̱ta sa̱yada darya. Ni̱day ji̱ta sa̱chara diye jarichumusirya pa̱ntiy, jiryatiy si̱tenu jmyichara darya.
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Ju̱denu pa̱ ji̱ta sani̱cha jiñu daryaju̱, ni̱tiy jmusa̱da jarichuvimusiy, sasa̱chara varirya ju̱na̱reju̱ jnu̱yada nijya̱nvajyu̱.”
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Ru̱teda ji̱ta variy siva Jesús: “Ya̱numa sa̱jeya̱sara nu̱rya jirya pa̱, Nutyityu̱.”
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Rañi rañi̱cha pa̱ rañityi jirya̱jnu̱y. Ni̱tiy jnichara rimu, netaramu sa̱jachi̱saranu̱day, daryadantyi ni̱tiy tuva̱chusara rimu, netaramu sa̱jchu̱mu̱charanu̱day.
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Dañuma rañi niquemu̱y jiryiva: Dañuma jiryeñi dimya̱ rivantiy, ne vinu daryamusiy jiryetyuva̱churu̱y variy rimu.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Ti̱ta̱ju̱ nijya̱nvay jiryatiy sasa̱chara rajye̱rye, rirya̱jti̱ variy rimu. Ni̱tiy jniy rimu, ne ra̱rrachu variñi̱, tii, mitya.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Ri̱musa̱da ji̱ta jarichumusiy ra̱tidye jvaarya ri̱pa̱nu va̱tara, ne ra̱jvaarya radyirya va̱tasara day, mitya.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Jiryani̱ ji̱ta ri̱pa̱nu va̱tara, jiryatimyu̱ ne sa̱care ti̱ ritye jiryatiy sasa̱yada rirye, ra̱tidye mi̱sadesumiy tamitya rundamu ti̱ta̱ju̱ riy.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Tapi rani̱ ji̱ta sava̱tasara rajye̱, mi̱ni̱tyi ra̱diy siva sadenu, saryityi tuva̱chu variy simu, saryi jnu̱jeya̱sara variy ta̱rijyu̱, ra̱tidye mi̱sadesumiy tamitya rundamu variñi̱.”
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Ricyucuye̱yada ji̱ta Judíyuveda nutyityu̱mibe variy sanijyu̱ Jesús, jiryatiy su̱teda daryaju̱: “Rañi rañi̱cha pa̱ jiryatiy jarichuvimusiy jmusarara.”
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Ru̱teda ji̱ta variy: “¿Ni̱ni̱ta Jesús, Jusíy denu, jiryatiy vu̱dyetyasarani̱ saja̱y, su̱no̱da jarye? ¿Nu̱tyuramusiña̱ su̱tay variy, nu̱tyuramusiy? rañi jmusa̱da jarichuvimusiy.”
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Jirya̱numa paru̱y riva jiccuye̱yada.
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Ne vana̱y ti̱ jniy rimuju̱, netimyu̱ ne satiiy rajye̱ñi̱. Su̱pa̱jada ji̱ta rajye̱rye, rajeryetidye ra̱mi̱saniy diibyimusiy tamitya rundamu riy jiryatiy satiiy rajye̱ rimuju̱ riy.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe catera padyemyu nu̱charara: Rirye̱chasara dyetya Ju̱denumusiy datyanusavay ti̱ta̱ju̱. Ramuni̱tiy rityi tuva̱chusara simu rajye̱ ti̱ta̱ju̱, ridyetyasara variy simusiy, ru̱nichara variy rimuju̱.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Ne ti̱ diyada siva rajye̱, vinu ni̱ jiryatiy simusi̱ni̱, ni̱ni̱ ji̱ta diyada siva day.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Si̱tenute ri̱tay jiryivacu̱: Ni̱tiy tuva̱chu simu, ni̱ni̱ vichasara ju̱na̱reju̱ jnu̱yadati̱.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Rañi rañi̱cha pa̱ ju̱na̱reju̱ jnu̱yadaju̱.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Dañuma riñi jbyeda jiryemyunatyavarya paji mityatomu, jasintya ridyiimyu̱yada day.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Jiryatirya pa̱ jarichumusiryá. Ni̱tiy ra̱jmyirya, ne sa̱diichara variñu̱day, mitya.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Rañi rañi̱cha pa̱ ju̱nu̱ñu, jiryatiy jarichumusiy jmusarara. Ni̱tiy ra̱jmyichara jirya pa̱te, sa̱jnu̱jeya̱sara variy ju̱na̱reju̱. Jirya pa̱, jiryatiy ra̱sa̱charára, rani̱ ji̱ta rachavidye jiryatiy ra̱sa̱chara mucadi ja̱nvay jnu̱yadaju̱ra.”
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Judíyuveda nutyityu̱mibe ji̱ta jo̱ta̱da niquetta̱da ranchiyu: “¿Nu̱tyuramusiña̱ sa̱sa̱y jiñu vuryi̱byedaju̱ra jichaviy, nu̱tyuramusiy?”
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Si̱tenute ri̱tay jiryivacu̱: Netimyu̱ ne jirye̱jmyi ntara Nijya̱mi̱denu saviy, netimyu̱ ne jirya̱jatu nta risa̱ju̱ntirya sandaja̱ntiy, ne jirye̱chasara variy jnu̱yadatavay.
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Ni̱tiy jmyirya rachaviy, sa̱tu risa̱ju̱ra rayndaja̱, ni̱ni̱ ji̱ta ra̱vichasara ju̱na̱reju̱ jnu̱yadaju̱, ra̱day mi̱sanitye diibyimusiy tamitya rundamute varityeni̱.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Rachaviy ji̱ta daryaju̱ si̱tenu jmyichara day, rayndaja̱ jarye si̱tenu jatusara risa̱ju̱.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Ni̱tiy jmyicharara rachaviy, sa̱tusara risa̱ju̱ra rayndaja̱ntiy, ni̱ni̱ ma̱cho̱sara variy rimu, rajerye ma̱cho̱sara variy simuntidye.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Jiryatiy rajye̱ jnu̱ñu jpa̱jada ray, ray ji̱ta vichasara simusiy. Daryamusiñi̱, ni̱tiy jmyirye, sa̱jnu̱jeya̱sara rimusiy.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Jiryatirya pa̱, jiryatiy jarichumusiy jmusarara. Ni̱tiy jmyirya jirya pa̱, sa̱jnu̱jeya̱sara ju̱na̱reju̱ variy, ne sa̱diichara variñu̱day nu̱tyu ridyiiñu̱yada jiryemyunatyavay, jiryatiy riibyedara paji daryá.”
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Jirya ti̱ta̱ju̱ su̱teda Jesús jiryatiy sadatyadoda ju̱tye̱ryanijyomura, Capernavú̱mu.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Ramuni̱tiy, rityuva̱chodanumatiy rajuuvay sisa̱ datyavavyedabarya jiñiquejada, ru̱teda variy ranchiy: “Rani̱ ji̱ta surra niquejada si̱tenu: ne chi̱ raryi tuva̱chu ramu.”
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Sadatya̱danumatiy Jesús jivyimu jiryatiy ricyucuye̱yada sisa̱ datyavavyeda saniquejadanchiy, su̱teda variy ruuva: “¿Ramuni̱ dyetya jiryepyaru̱ryu̱y riva rachiityari̱sa̱da?
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 ¿Nu̱tyu raryicha variy, nu̱tyu? saryityi jasumiy Nijya̱mi̱denu yibivaju̱ntiy. ¿Jiryetyi ra̱ryiryi̱ tuva̱choda variy rimu?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Vuryi̱ntumusiy ji̱ta vuryi̱nu̱y, ne ru̱mu̱tya vu̱chaviy taraju̱ vu̱y. Rañiquejada ji̱ta jiryatiy rañiquejasiy jiryivara, rani̱ ji̱ta jnututara day, ramusiñi̱ ji̱ta jirya̱jnu̱jeya̱sara day.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Dañuma rani̱chasara rañiquejada jiryi̱nu̱yadaju̱, ne vinu daryamusiy rityuva̱churu̱y jiryetyevay rimu.” Sadatya̱dama̱ Jesús rajo̱ttya̱musiy daryaju̱: “Muvye ne ra̱tuva̱churu̱chara rimu, muvye; chi̱ra ra̱sa̱y ramyityasimyimyu ray, chi̱.”
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Su̱teda Jesús variy: “Ramuni̱ ri̱tesiy jiryiva: Ne vana̱y siti̱ nijya̱mi̱ rimu, netimyu̱ ne sasa̱y rajye̱ jti̱jadaju̱ni̱.”
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Daryamuni̱day rityochiya̱jada sisa̱ datyavajyuubeyu, ne richiityari̱ru̱yada variñu̱nñi̱.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Sitaja̱doda ji̱ta Jesús variryi vu̱yaju̱y, danu̱ju̱y rinchaju̱: “¿Jiryejeryevyi jiyaru̱y?”
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Su̱mutya̱jada ji̱ta Siimyó̱ Pyítrubay variñi̱: “¿Chi̱muju̱ra nu̱ña̱jiya, chi̱muju̱? Nu̱ñi̱nu̱tya̱ju̱ niquejada ji̱ta yimu day.
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Nu̱y ji̱ta si̱tenu jachipiya̱, nu̱dyetyama̱ ji̱ta si̱tenu diye ji. Jiñi̱ jiñi̱cha Ju̱denu jiintyasi̱.”
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Su̱mutya̱jada Jesús variñi̱: “¿Ne yinu̱y rajeryeta̱da jiryedye, jiryatiy vu̱yaju̱y vaduy, danu̱ju̱y ranchaju̱ jirye? Ti̱qui ji̱ta jiryetyenu vichasara bayantu.”
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Sani jteda Jesús jirya niquejadata Judásiy Iscaryótibenchiy, jiryatiy Siimyó̱bay denubañi̱. Tapi dañuma sani̱cha̱da sisa̱ datyavavyedabay tenu, jiryatiy sa̱sa̱yasiy samityasimyimyu Jesúsyu.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.