João 5

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Rivasiñuma ji̱ta ravicha̱da Judíyuveda vichtya Jerusarí̱muntiy. Saya̱da ji̱ta Jesús variy rumu.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Ravicha̱da ji̱ta janá̱jyo jasiy, carni̱ru ta̱ryu̱tyajo tuva̱rya. Ravicha̱da ji̱ta tadajyo rorimyi ratuunuju̱ntiy, Betésda jtya tara, jiryatiy Ebrévu niquejadamu ru̱tay jantyutya̱da rorirya.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Tadajyo rorimyijyare rityiryo̱jada jaryedo jdiva̱jadatavay, ni̱sipyuryivyeda, canuya̱sivyeda jarye, ju̱richi̱ni̱veda jarye ti̱ta̱ju̱. Rintuyada ji̱ta jasiy ra̱jiju̱ ja̱a̱ daputusaja̱jada.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Ravicha̱da ji̱ta daryaju̱ sarunda, variryundamutiy su̱musasara Ju̱denu tuunu vichi̱, sa̱tidye daputusaja̱tanirya janá̱jyomu vichara ja̱a̱. Jdiva̱jnuvay tenu ni̱tiy jo̱ta̱da musa̱da ja̱a̱mu, radaputusaja̱jadamu, sami̱sa̱da ji̱ta varicha̱ra̱ju̱ yidiva̱jadamusiy.
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Jasiy savicha̱da ti̱qui vanubay, mumuri̱ vu̱yaju̱y nijya̱, mumunijya̱miñijyate ranchaju̱ su̱diva̱nu̱yada.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Sadiñuvejadanumatiy Jesús tiryo̱nu siva, sadatya̱danumatiy Jesús ta̱riy jdiva̱jni̱numa, sitaja̱doda variñi̱: “¿Jimyi̱saru̱vyi?”
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Su̱mutya̱jada jdiva̱jni̱bañi̱: “Ne chi̱ raryi jmusaniy janá̱jyomuju̱ ray, jiryatiy rani daputusaja̱nu̱y ja̱a̱ variy, Nutyityu̱. Rañi jmusatiy, ti̱numa jmusa variy ra̱jisiy ramuntidye.”
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Su̱teda Jesús variy siva: “Ya̱nubesumiy, ya̱ntuchirya jityiryo̱jay, ya̱rupichiy variy.”
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Sami̱sa̱da varicha̱ra̱ju̱, sanubesicheda ji̱ta variy. Sapu̱chedara jityiryo̱jay, saya̱da variy.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Judíyuvedabay jteda variy siva mi̱si̱bay: “Diyera jiituyada runda, ju̱bachara ji̱ta tiryo̱jay nichoda diye, jiryatiy jvaayada daryaju̱ dárya.”
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Su̱mutya̱jada variryi: “Ni̱tiy mi̱sanirye, ni̱ni̱ jtesiy riva: Ya̱ntuchirya jityiryo̱jay, ya̱rupichiy variy.”
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Ruutaja̱doda variñi̱: “¿Mi̱ vanura jtay darya yiva, mi̱? Ya̱ntuchirya, ya̱rupi.”
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Ne vinu ni̱ datya̱dantidyeñi̱, sajiintyeda daryaju̱ Jesús jadchiy, nijya̱nvay cabyimusiy. Ramutimyu̱ ne sadatya̱dani̱.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Rivasiñuma ji̱ta sasaryeda Jesús Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomuntiñi̱. Su̱teda variy jasiy siva: “Ya̱jnu̱y, jimyi̱sa̱subesiy. Ne ya̱juuchuvay ju̱na̱ñu̱day, ya̱vicha jaryinra riva.”
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Saya̱da ji̱ta variy vanu mi̱si̱bay, satu̱chunuvejada ruuva Judíyuvedabay: “Ni̱ni̱ Jesús jiryi̱tesiy mi̱sanidyerye.”
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Ramutiy riyasantanu̱yada Judíyuvedabañi̱ Jesús riva, jiryatiy sivaañu̱yada daryaju̱ jiituyada rundamu.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Rajye̱ jvaajeya̱sara diyesa̱ra̱ju̱, daryaday rivaay rantyidye.”
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Ramutiy ru̱varyu̱ñu̱yada Judíyuvedabay variy jaryi rivani̱, jiryatiy ne vinu sa̱vatya yivaayadatara jiituyada runda, su̱tañu̱yadantiy: “Ju̱denu rajye̱,” su̱teda ji̱ta rata jiñi̱cha jidchavu̱ sisa̱ Ju̱denu.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Jadchiy ji̱ta su̱mutya̱jada Jesúsntiryi: “Si̱tenu ri̱tay jiryiva: Ne vana̱y sivaachara Ju̱denu denu jidyiryamusiy. Sivaachara ji̱ta daryatiy sadiy riva jijye̱ jvaayada. Daryatiy sivaachara Ju̱denu, daryaday sivaachara sadenu varintyidye.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Ju̱denu ji̱ta va̱tasarani̱ jidyenu, sadityanu variy ni̱ra yivaayada ti̱ta̱ju̱. Sa̱day dityanuntirya yivaayadantiy, jiryatiy jaryi datya̱da tarara, jirya̱tidye ti̱tta varirya.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Tapi daryatiy sami̱sanichara Ju̱denuriy diibyimiy, ju̱na̱reju̱ jnu̱yada jarye sa̱sa̱chara variryi, daryaday sa̱sa̱chara sadenuntirya ju̱na̱reju̱ jnu̱yadantiy mi̱ni̱tyi sa̱sa̱ryu̱rya.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 — ausente —
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 — ausente —
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Si̱tenu ri̱tay jiryiva: Mi̱ni̱tyi tuva̱chu rañiquejadamu, simu jarye ni̱tiy jpa̱jada ray, ni̱ni̱ vichasara ju̱na̱reju̱ jnu̱yadati̱, ne sa̱datyara Ju̱denu murichenutadeda variy, saramityama̱ jidyiiyadamusiy, si̱tenu jnu̱yadaju̱.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Si̱tenu ri̱tay jiryiva: Ra̱jti̱ rarunda, jiyunuma rani̱cha, rirya̱numatiy tuva̱chu diibyimirya Ju̱denu denu niquejada. Rityi vicha tuva̱chuvay rirya̱jnu̱jeya̱sara variy.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Tapi daryatiy savichasara Ju̱denu jnu̱yadati̱, daryaday sasa̱yadani̱ jidyenuntidye.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Sasa̱yada juuchuveda murichenutadedaju̱ni̱ jidyenuntiy, jiryatiy savichasara Nijya̱mi̱denu.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 — ausente —
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 — ausente —
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 “Ne vana̱y rivaachara tara radyirya jachipiya̱jadamusiy, mitya. Daryatiy ratyuva̱chusara rajye̱myusiy, daryani̱ ramyurichenutanichara variy. Ramyurichenutadeda ji̱ta vase day, tapi rañi jtadye ra̱jvaarya sava̱tara ni̱tiy jpa̱jada ray, jiryatimyu̱ ne rañi va̱ta darya.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Raryityi tu̱chu vijyo̱mujache rayadaju̱, ne riryi jmutya̱ nu̱tyu si̱tenu ntara ratyu̱choda variy.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Satu̱chusara vijyo̱mujache nu̱ rayadaju̱, radyetya ji̱ta satu̱chusara si̱tenu raynchiy.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Jiryi̱pa̱jada riy nijya̱nvay simu Juán Bautísta, ruutaja̱doda variy raynchiñi̱. Su̱mutya̱jada si̱tenu variryi.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Dañumamu̱y ne ri̱mutya̱ru̱rya nijya̱mi̱ tu̱choda raynchiy, mitya ri̱tay jirya̱tidye tuva̱chu jirye̱ntyutyasa̱daju̱ra.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Juán ji̱ta vichanu̱yada nu̱tyu no̱no̱siiy nta jiryequebyimu, jiryatiy sanu̱yada vanda jasiy, rirya̱tidye datya nijya̱nvay: Siti̱ma̱ Ju̱denu jaryeti̱, Vuryeyada Rá̱ñu. Jirye ji̱ta rañi jchana̱tyaru̱yada taraquiju̱ra sadá.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Jasinrya tu̱choda raynchiy jiryatiy jaryinrava̱ju̱ Juán tu̱chodamusirya. Rivaayada ji̱ta jiryatiy sasa̱yada rajye̱ rivaayadaju̱ darye, rádityanusarara jiryatiy su̱pa̱jada rajye̱rye.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Jadchintyi, rajye̱ ji̱ta tu̱chusara vijyo̱mujache raynchintyi, dañumamu̱y ne jiryeñi tuva̱chodara saniquejada, dantyamu̱y ne jiryeñi diyada siva.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Ne tara saniquejada ma̱cho̱ra jiryejechimyu, jiryatimyu̱ ne jiryetyuva̱churu̱y simu su̱pa̱nu.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Jirya̱ma̱ jnu̱rya Ju̱denu niquejada nu̱chara, jiryatiy jiryejechipiya̱ ya̱sarye ramusirya ju̱na̱reju̱ jnu̱yada. Rani̱ ji̱ta tu̱chusara raynchiy.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Jirye ji̱tamu̱y ne jniryu̱y rimuju̱ jirya̱vichajay ta̱rijyu̱ jnu̱yadatavay.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Ne ri̱mutya̱sara ji̱tara ri̱chana̱tyasa̱da nijya̱nvamyusiy.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Jadchintyi radyetyama̱ jirye, jiryatiy ne jiryevya̱tasarani̱ Ju̱denu.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Ray ji̱ta jti̱jada rajye̱ jtyamu, ne vinu ramusiy jiryi̱mutya̱ru̱rye. Saryityi ju̱ti̱ nu̱ jidyirya quivu̱chodata yityamu, ni̱ni̱ ji̱ta raryicha jmutya̱si̱ jiryejyu̱ day.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 ¿Nu̱tyichitya jirya̱tuva̱churu̱y nta rimu, nu̱tyichiy? Tapi jiryi̱mutya̱sara nu̱ñi ti̱quimusidyerya yichana̱tyasa̱da day. Ne jiryevya̱ta rana̱cho̱ jchana̱tya̱da jiryatiy vinu ti̱qui Ju̱denumusidyerya.
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Ne jirya̱jachipiya̱ ra̱tu̱chuta rajye̱vya jirye. Ni̱day Muyusésibe ra̱tu̱chuta jiryedye, simutiy jiryetyuva̱chusara.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Jiryetyi tuva̱chusara Muyusésibe niquejadamu, daryaday jiryetyuva̱chusara variy rimuntidye, tapi sanu̱yadavitya Muyusésibe raynchirya.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Jiryatimyu̱ ne jiryetyuva̱churu̱y sanu̱ryamusiy, ¿nu̱tyuramusiña̱ jirya̱tuva̱chu ri̱tedamu, nu̱tyuramusiy?”
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.