1 Coríntios 14

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nã Niospa noko noiai keskafakĩ fetsafori noitaifakãfe. Nãskara sharakõi. Nãskara fichipaikãfe askaxikakĩ. Askatari Niospa Yõshi Sharapa afara fetsa mato amapaiyai keskara nõ fetsafo fe axoshara faatanãnõ, afori fichipaikãfe. Niospa Yõshi Sharaõxõ nã Niospa meka mã ato yoinõ fichipaikõikãfe.
1 Yabow i ayawasamaim wan nama nabonawiy, naatu dogor wanawanan akok gagamin Anun Kakafiyin usar bai enan akisin kwananuwih kwanab, usar gewasin naatu au gagamin i God ana tur binan ana usar kwanab.
2 Askatari fẽtsa Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapato yoikĩ yorafo yoitama Niosroko yoitiro. Niospa Yõshi Sharaõxõ yoifiaitokai tsõa tãpitiroma.
2 Orot yait menan botabir tur ta’amaim eo i men sabuw isah eo, baise God isan eo. Anayabin men yait ta so’ob tur boro nanowar naniyan nab, nati tur i Anun Kakafiyin ana fairane tur anababatun wa’iwa’irin eo.
3 Askatari fẽtsari Niospa meka shara noko yoikĩ noko tãpimasharatiro nõ Jesús Ifofasharanõ. Askata nõko õiti noko fepeaxosharatiro nõko õiti mẽra nõ inimanõ afara afeskarafiaino.
3 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan i sabuw isah eo baibais, koufair, nuhifot ebitih.
4 Askatari fẽtsa Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapato yoikĩ ãa metiro ãfe õiti fepeaka keskara. Askatari fẽtsa nõko mekapa Niospa meka shara noko yoisharaito nõ keyokõichi nikatiro. Nãskakẽ Niospa noko yoiai keskara nikasharax nõko õiti fepeaka keskara shara nõ itiro.
4 Yait menan botabir tur ta’amaim eo, nati i taiyuwin ebibais. Baise orot yait God ana tur eo ebibinan, i God ana sabuw tutufin etei ebibaisih.
5 Mã keyokõichi nã meka fetsapato Niospa Yõshi Sharaõxõ mã yoipainõ. Nãskara sharafiano akka fẽtsa mãto mekapa mato tãpimasharai nãfi sharafinakõiaki. Akka fẽtsari meka fetsapato mato yoiaito mã nikatiroma tsõa mato yoiyamaino. Akka nã mato yoiai keskara fẽtsari mato tãpimatiro mã tãpinõ. Nikai mãto õiti fepeaka keskara shara itiro.
5 Ayu au kok kwa etei mena tabotabir tur ta’amaim kwatao, baise au kok gagamin anababatun i binan ana usar kwatab, anayabin orot yait tur eo ebibinan ana baibais i gagamin. Orot menan ebobotabir i gewasin, baise orot ta nati kou’ay wanawanan tur nabotabir nao ekaleisia etei hinanowar saise boro nibaisih.
6 Efe yora mĩshtichi, meka fetsapato ẽ mato yoiaito mã nikayamax nã mekakai mãtonã afama. Nãskakẽ nã ẽ mato yoiai keskara Niosxõ mãto mekakõichi ẽ mato tãpimatiro Niospa mato yoipaiyai keskara mã tãpinõ.
6 Naatu taitu, ayu atan kwa ata binanawan ana veya, menau tabotabir tur ta’amaim atao’o na’at boro baibais atit? Baise tur boubuh, not so’ob boubuh, tur binan God biyanane, naatu God ana roube’aten tur ana bow anan, turobe boro imaim nibaisi.
7 Shinãkãpo, meka fetsa ẽ mato yoinõ. Xãiti anorima maneaito nõ nikasharatiroma fatomãkĩ xafakĩa maneaifo.
7 Ef ta iti na’atube, ben hai sawar douduf na’atube hinirabirab, o fik na’atube hinababin kwanekwan orot benayan boro mi’itube naniyan nab naben gewas?
8 Askatari soraro fẽtsa nã kexemisto ãfe põõiti põõatiro ãfe sorarofo itipinĩsharanõfo ato reteifoxikakĩ. Askafafiakĩ põõasharamano tsõa tãpitiroma. Nãskakẽ tsoa itipinĩsharatiroma ato reteifoxikakĩ.
8 Naatu orot yait tour men ebababin gewas, baiyowayah boro mi’itube hinaso’ob gewas hibobuna baiyow isan?
9 Askatari meka fetsapa mã fetsafo yoiaino afeska faxõkai mã yoiai keskara tsõa tãpitirofoma. Mã askara mekapa mekai mãakõi mã mekai tsõa mato nikayamafiaino.
9 Ana itinin i ta’imon, o mena nabotabir tur ta sabuw men hisoso’obamaim kuo, sabuw boro mi’itube naniyan hinab o abisa isan kuo? O a tur asir isaroun me yan ere’er.
10 Akka nã maitio ikafo meka fetsapa mekakani. Akka nõ ato nikatiroma. Ãto kaifãfe meka fisti nikatirofo. Nãskax keyokõi meka shara.
10 Tafaram wanawanan tur i moumurih maiyow, naatu nati tur etei i hai yabih auman men ta yabin enamih.
11 Akka ẽfe mekapa ẽ ato yoiaito yora fetsafãfe tãpitirofoma. Ẽkairoko ãto kaifãfe mekapa yoiaito ea nikafo. Akka ẽ ãto meka tãpiamax ẽ ãto kaifo keskara itiroma.
11 Isan imih tur nidun anonowar naniyan men abaib ayu i touman orot amatar, nati orot tur oyan isan, naatu tur oyan auman ayu isou touman orot matar.
12 Nãskakẽ Niospa Yõshi Sharapa mato afara fetsa amapaiyai keskara nãfo mã fichipaikõitiro. Mato askafaino aõxõ nã Jesús Ifofaafo mã ato õiti fepeaxosharakõitiro Jesús Ifofasharanõfo. Nãskara fichipaikãfe Nios yonosharaxoxikakĩ.
12 Imih o yait a kok gagamin i ayubit ana usar ta inab inabow, basit God kwi’fefeyan saise usar menatan o inab ekalesia inabibais boro nit.
13 Nãskakẽ Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapato yoikĩ Epa Nios kĩfikãfe nã mã yoiai keskara mato tãpimanõ. Mã tãpisharaxõ atori mã ato tãpimatiro akairi nikakõisharanõfo.
13 Ana’an iti isan sabuw iyab menah ebobotabir, gewasin hinayoyoban, saise tur koubuna isan ana usar auman hinab hinakubuna sabuw hinaso’ob.
14 Nãskakẽ Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapato nõ Nios kĩfikĩ nõko shinãmã shinãxõ nõ kĩfima.
14 Anayabin ayu mena’umaim ayoyoyoban, ayubu auman ibo eyoyoyoban, baise au not men kafa’imo so’ob ayu abisa ao’o.
15 Akka Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapato ẽ Nios kĩfitiro. Askatari yorafãfe mekakõichiri ẽ Nios kĩfitiro keyokõichi nikanõfo. Askatari meka fetsapa fanãitiro. Askatari yorafãfe mekapari ẽ fanãitiro keyokõichi nikanõfo.
15 Ayu boro abisa anasinaf? gewasin ayu i boro ayubu airi anayoyoban, naatu au not auman airi anayoyoban, ayubu airi ew anatabor naatu au not auman airi anatabor.
16 Mã Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapa Epa Niosnoa mã yoifiaito afeskaxokai a mato fe ichanãfãfe yoitirofoma iskafakakĩ: “Chanĩmakõi mã yoi,” mato fatirofoma tsõakairoko mãto meka tãpixõ.
16 Ayubimaim God ana merar iyi kubobora’ara’ah, orot ta boro mi’itube naso’ob airi God kwanabora’ara’ah, naatu boro mi’itube naso’ob nibasit. Anayabin nati orot i men so’ob o abisa’awat kuo’o.
17 Mã meka fetsapato Nios aicho fafiakĩ fetsafo mã ato õiti fepeaxosharatiroma mato nikafiaifono mãmãi meka fetsapato yoikĩ.
17 Basit o i merarayow gewasin maiyow God kubitin dogor tutufin etei, baise taituwa nati na ebatabat men kubibais.
18 Efe yora mĩshtichi, Niospa Yõshi Sharaõxõ yõra mekapama meka fetsapa mato finõinĩfofãta ẽ yoimiskĩ. Nãskakẽ ẽ Epa Nios aicho fai.
18 Ayu i God ana merar ayiy, anayabin ayu menau botabirin tur ta’amaim o isan kwa etei ana tabir.
19 Askafia a Jesús Ifofaafoya fetsafori ẽ ãto yoipai ea nikanõfo. Ichanãti pexe anoxõ ato ichanãfaxõ ãto mekakõichi ẽ ato yoipai meka ichapama ẽ yoifiaito. Nãskarafi sharakĩ. Akka yõra mekapama meka fetsapa ẽ ato yoiaito ea nikatirofoma meka ichapa ẽ ato yoifiaito. Nãskakẽ mekakõichi ẽ ato yoipai ea nikanõfo.
19 Baise ekalesia hai kou’ay wanawanan ayu tur etei five akisin anao sabuw etei boro naniyan hinab naatu nibaisih, baise menau nabotabir tur 10,000 na’atube anao ana baibais i en.
20 Efe yora mĩshtichi, ẽ mato tãpimapaiyai keskara tãpisharakãfe. Fake yomẽ tãpisharayoxoma, shinãsharatiroma. Nãskarifakĩ fake yomẽ shinãi keskara shinãyamakãfe. Mẽstekõi shinãkãfe. Akka yora xinifãfe chaka shinãtirofo. Akka fake yomefãfekai chaka shinãtiroma. Nãskakẽ fake yome keskara ikãfe. Afara chaka tãpipaiyamakãfe.
20 Taituwau, men kek hai notabe kwananot, men kek sosofabe kwanarerey kwanekwanemih, baise orot babin hai not kwanab tur kwanao.
21 Isaías Niospa meka yoikĩ keneni iskafakĩ:
21 Buk Atamaninamaim wanawanan ofafar iti na’atube hikirum,
22 Nãskakẽ yõra mekapama nõ meka fetsapa ato yoiaito a Nios Ifofaafãfema noko nikatirofoma. Nãskakẽ Niospa ato õimani afãfekai Niospa meka tãpitirofoma Nios chanĩmara fayamakaxõ. Akka Nios Ifofaafãfe Niospa meka tãpitirofo. Askata ichanãxõ ãto mekakõichi nõ ato Niospa meka yoiaino Niospa Yõshi Sharaõxõ nikasharatirofo. Akka nã chanĩmara faafãfema nikasharakanima ãto mekakõichi nõ ato yoifiaino.
22 Menat ebobotabir i men sabuw baitumatumayah hai i’inan, baise sabuw iyab men tibitumatum hai i’inanen, naatu tur binan i sabuw iyab men tibitumatum isah, baise baitumatumayah isah.
23 Nãskakẽ ichanãx yõra mekapama meka fetsapa mã mekaino a Nios chanĩmara faafoma fe a mato fe yoramafori mato fe ichanãxõ mato nikakakĩ shinãtirofo iskafakakĩ: “Õikapo, nã yorafo nã afaa shinãifoma keskarafo,” ikanax yoinãtirofo.
23 Imih ekaleisia tutufin etei hinaru’ay, naatu sabuw etei menah nabotabir tur ta’amaim hinao’o, sabuw afa ufunane hina tema’am, naatu sabuw iyab men tibitumatum boro hinao, “Sabuw tibikoko’aw kwa’itih?”
24 — ausente —
24 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan ufun orot baitumatum atin ma enonowar boro dogoron narusib. Anayabin tur abisa nonowar ana kakafih etei hina hibebeyan itan.
25 — ausente —
25 Ana not wa’iwa’irin ma’am etei tit irerereb naatu boro sun nayowen Regah nakwafir, bebeyanamaim naorereb nao, “Turobe God i kwa wanawananamaim bairi kwama’am!”
26 Efe yora mĩshtichi, ẽ mato yoipai iskafakĩ ẽ mato tãpimapai. Mã ichanãino fẽtsa mato fanãixotiro. Fẽtsari mato Niospa meka yoitiro. Fẽtsari Niospa Yõshi Sharaõxõ meka fetsapa mato yoitiro. Fẽtsari Niospa Yõshi Sharaõxõ a meka fetsapato mato yoiaifo mato tãpimatirofo. Nãskakẽ nã ẽ yoiai keskara asharakãfe. Nãskax mã ranã mã õiti fepeasharatiro.
26 Taituwau, abisa ao yabin i iti, bora’ara’aten isan kwanaruru’ay ana veya, orot boro ew natabor, orot ta boro ni’obaibiyi, orot ta boro God ana tur naorerereb, orot ta boro menan nabotabir, orot ta boro nati tur nabotabir nakubuna kwananowar, naatu sawar iti etei i ekaleisia wowabin ra’at isan kwasisinaf.
27 Mã ichanãino yora ichapama a yõra mekapama meka fetsapa mekapai mekatirofo. Nãskakẽ fetsa mekai taetiro. Askatari fetsari chipo mekatiro. Akka meka fetsapato mato yoiaito fẽtsari mãto mekapa xafakĩa mato tãpimatiro a mato yoiai keskara mã nikasharanõ.
27 Menamaim omih orot rou’ab o tounu hinao naatu men tounu nanatabir, naatu tur i orot ta nao nasawar, imaibo ta nao, men auta’imon kwanarahimih, naatu orot ta i nati tur nabotabir nakubuna.
28 Akka yõra mekapama meka fetsapato mã yoipaiyaito tsõa nikatiroma. Akka a ato tãpimatirofo ano ikafomano meka fetsapa mã ato yoitiroma. Akka mãto pexe anoax mares fisti mã mekatiro yõra mekapama Epa Nios fe.
28 Baise koubuna’ayan orot nati’imaim men nama’am na’at, orot nati tur eo gewasin ekaleisia wanawanan boro awan nafot, i akisin God hairi’imo hinayoyoban.
29 Mã ichanãino nã Niospa meka yoimis rafeta Niospa meka mato yoitirofo. A yoiai keskara nikakaxõ nã Jesús Ifofaifãfe shinãtiro iskafakakĩ: “Niospa Yõshi Sharaõxõ noko yoi,” askayamai, “Ãa shinãxõ noko yoira,” ixõ shinãtirofo.
29 Orot rou’ab o tounu God ana tur hinabinan, naatu hinabibinan wanawanan, binanuyah afa nati tibibinan hai tur hinafufun gewas.
30 Askaxõ fẽtsa Niospa meka mato yoiyoaino fetsari tsaoano Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino mato yoipaikĩ yoitiro. Akka a taefakĩ yoiato tsaoxõ nikatiro.
30 Naatu nati tur inan wanawanan orot ta kou’ay wanawanan ma’am God ana tur ta boubun na isan birerereb ana veya, nati orot bat ebibinan awan nafot.
31 Nãskakẽ Niospa Yõshi Sharapa mato shinãmanai keskara fẽtsa yoikĩ taefatiro fẽtsari chipo yoitiro. Askatari fẽtsari yoitiro. Nãskaifono nã ichanãfãfe keyokõichi ato nikatirofo. Nãskaxõ ato õiti fepeaxosharakani.
31 Anayabin kwa ta’ita’imon a veya ti’inu’in na’atube boro kwanabinan, saise sabuw etei boro roube’aten tur hinab hinaso’ob naatu koufair hinab.
32 Nã Niospa meka ato yoiaito ãfe shinã mẽraxõ shinãtiro iskafakĩ: “Fẽtsari ato yoipai kiki ikax xatetiro.”
32 Dinab oro’orot iyab God ana tur hio tibibinan hai tur i hinakaif gewas.
33 Askaxõ ichanãxõ rafekaita ato yoiaifono tsõa ato nikasharatiroma. Nãskakẽ ãto õiti fekaxtefatirofo. Askarakai Niospa fichipaima. Akka Niospa fichipai nã ichanãfo anoxõ rafekaita ato yoiyamaino fistichi ato yoinõ nikasharakõinõfo.
33 Anayabin i men baibikwarisen ana Godamih, baise tufuw ana God.
34 Askatari afara fetsari ẽ mato yoisharapai. Nios Ifofaafo ichanãifo anoax xotofakefo mekatirofoma. Niospa meka yoimisto yoiaino xotofakefãfe nikakõitirofo. Mekatamaroko nã Niospa meka yoiai keskara nikasharaxikakĩ. Nãnori taeyoi Niospa meka yoikakĩ kirikaki kenenifo.
34 Ekalesia wanawananamaim baibin i awah nafot hinama. Baibin isah men baibasit ema’am boro tur hinao, baise ofafar eo na’atube awah nafot orot babahimaim hinanutanub hinama.
35 Nã ichanãkaxõ nikafo keskara xotofakefãfe tãpisharaxoma ãto fene yõkapaikakĩ manayotirofo. Akka ãto pexe ano nokokaxõ ãto fenefo yõkatirofo ãto fenefãfe ato tãpimanõ. Nãskakẽ mã ichanãino xotofakefo mekaifokai sharama.
35 Sawar ta isan so’obamih baremaim a’aawah hinibatiyih, anayabin ekaleisia wanawanan baibin tur o isan i biya’ohow ema’am.
36 Akka Epa Niospa yoipaiyai keskara mato fisti taefakĩ tãpimanima. Niospa meka yoimisfo matoki fisti fenifoma Niospa meka yoifekani. Fetsafori yoifekani fenifo.
36 Kwanotanot God ana tur kwa akis biyamaim busuruf? Ai nati tur i kwa akis isa na?
37 Akka fatora fẽtsa mã yoikĩ iskafatiro: “Nõ Niospa meka ato yoimis. Askatari nõ Niospa Yõshi Sharaõxõ nã Nios Ifofaafo nõ afara fetsa ato axosharatiro,” ixõ mã yoikĩ mã tãpitiro nã ẽ mato kenexonai keskara nõko Ifãfe mato yoia mã anõ.
37 Orot yait enotanot i God ana dinab orot, naatu God biyanane ayubin ana usar bai ema’am, abisa kwa isa akikirum boro naso’ob, iti i Regah ana obaiyunen tur.
38 Fẽtsa anorima mato yoiaito nikayamakãfe.
38 Baise iti tur nanowar nakwakwahir, God boro ibo nakwahir ana tur men nanowar.
39 Nãskakẽ efe yora mĩshtichi, nã mã ichanãi anoxõ Niospa meka ato yoipaikãfe. Nã sharakõikĩ. Akka fẽtsa yõra mekapama meka fetsapa Niospa Yõshi Sharaõxõ mato yoipaiyaito xatemayamakãfe.
39 Isan imih taituwau, dogor kwanabotawiy God ana tur kwanab gewas kwanabinan, naatu sabuw afa menah botabir teo men kwana’otanih.
40 Akka mã ichanãino fẽtsa taefakĩ yoitiro. Askatari fẽtsari chipo yoitiro nã yoiaifo keskara mã nikasharakõinõ. Mã askaino mãto õiti fekaxteima.
40 Baise kwana’itin gewas sawar etei i hai efamaim kwanasinaf naatu kakaf ana efamaim.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.