1 Coríntios 10

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Efe yora mĩshtichi, tãpikãfe. Nõko xinifo Egipto anoax fonifo. Akka Niospa nai kõi nãmã pishta ato fotomaxoni a õiax nõko kaifo judeofo acho fonifo. Niospa nã nai kõiõxõ ato iyopaiyai ari ato iyoni. Ato iyoikaino nã ĩamãfã ãfe ane Õshi ano nokonifo. Nãnoxõ nõko kaifo judeofo Niospa ato ĩamãfã nẽxpakĩa rafe ato paxkaxotani anori pokefainõfo.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Moisés ato rekẽ tanaxoni. Akka nõko kaifo judeofo Moisés acho fonifo. Nã Moisés chanĩmara fakanax afe rafepaonifo. Nãskakẽ nai kõi nãmã pishta kaino Moisés nãmã ato iyoni. Ĩamãfã pokeifokani mã ĩamãfã nakirafekõi shinãtanano. Nãskakẽ pokefainifo ĩamãfã nẽxpakĩa. Mã ãfe kaifo ato ififani Moisés kani.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Askatari Niospa nai mẽraxõ a piaifo ato potaxoni fikaxõ pinõfo.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Nãskatari ano fakamano Moisés tokirinĩfã ãfe mẽstetinĩ ramãino faka sharakõi tsekeni keyokõichi ayanõfo. Cristoõnoax faka sharakõi tsekeni judeofãfe ayanõfo. Akka fakirira fofãfofãipaonifo Cristo ato fe kaino, tsõa Cristo õinima. ato fe kakĩ ato axopaoni ato kexexõ.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Askafafiaifono Epa Nioskai atoki inimanima ãfe meka nikayamaifono. Nãskakanax tsõa istoma anoax fofãfofãikani nikayospakanax nai keyonifo. Nã tsõa istoma ano ato maifakĩ fetsanifo Niospa ato namakĩ keyoano.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Akka afãfe afara chakafapaonifo. Nãskakẽ atoõnoa noko tãpimani afara chakafo fapaonifo keskara nõri ayamanõ inifo keskai omiskõixikima.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Afãfe afara chakafapaonifo keskara ayamakãfe. Akka nãfãfe afara fetsa onifakaxõ, “Na nõko niosra,” fapaonifo. Nãskakaxõ kĩfipaonifo. Kĩfikaxõ ãfe ferotaifi piyanã ayata ikaxõ afara fetsafo chakafapaonifo. Pãeyanã monopaonifo. “Nõko nios nokoki inimaira,” ikanax askapaonifo. Nãskakẽ mãri ato keskara iyamakãfe.
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Nãskakanax ãto ãfima fe ipaonifo. Askatari kẽrofori ãto fenemafo fe ipaonifo. Askaifãfe õikĩ Niospa veintitrés mil yorafo ato namarisafatani nã pena fisti.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Mãri ato keskara chaka iyamakãfe. Akka, “Nioskai nokoki fena õitifishkiyotiroma. Nãskakẽ ẽ afara chakafafiaito ea Niospa omiskõimanima,” ixõ shinãyamakãfe. Akka nõko xinifãfe chakafaifãfe õikĩ anã teneyamakaikĩ Niospa ato omiskõimani. Nãskakẽ ato mẽra rono paekõifo nĩchini ato chachinõfo. Ato chachiano ranãri nanifo. Nãskakẽ noko tãpimai nõri Nios chakafaito nokori omiskõimatiro.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Askatari mẽxotaima mekaifãfe õikĩ Niospa ãfe ãjirinĩ ranãri ato namani. Akka mãri ato keskara iyamakãfe mato omiskõimayamanõ.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Nã nõko xinifãfe afara chakafapaonifoõnoa noko kenexonifo noko yoisharanõ nõri ato keskara iyamanõ omiskõixikima. Akka nõko Ifo Jesús oyoamano chaima nõ itipinĩsharayoi mã nõko Ifo nokoaino anã nõ keskara chaka nõ ixikima.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Akka fẽtsa shinãkĩ iskafai: “Ẽkai ato keskarama. Ẽ afaa chakafatiroma. Akka afara sharafo fisti ẽ amis,” ixõ anori shinãtiro. Nãskakẽ kexemesharakãfe ato keskara iyamaxikakĩ afara chakafai. Akka mãri Jesús Ifofasharamax mã ato keskarari mã itiro afara chakafai.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Satanás mato afara chakafamapaikĩ mato fisti chakafamapaimisma. Keyokõi nã Nios Ifofaafori ato chakafamapaimis. Mato chakafamapaifiaino Niospa mato yoia keskara mato kexesharatiro mã afaa chakafanõma. Akka mato yoimis keskara mato axõi mã chanĩmara faito. Nãskakẽ Niospa Satanás mato ichapama fekaxtefatimafai mã chakafanõma. Mato Niospa amatiro mã tenenõ mato fekaxtefafiaino. Mãto õiti mato kerexfaxotiro mã Satanás nikanõma. Askatari afara afe keskararafãfe mato fekaxtefaino Niospa mato amatiro mã tenenõ mã Nios kachikirifaxikima.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Efe yora mĩshtichi, fetsafãfe afara onifakaxõ, “Na nõko niosra,” ikaxõ chanĩmara faifono ato makinoax paxkafaitakãfe.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Nãskakẽ shinãsharakõikãfe nã ẽ mato yoiai keskara õitsai ẽ mato pãrairaka. Akka ea yoikãfe ẽ mato pãraimãkai.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Mã mã tãpia Niospa meka nikai nõ ano fisti ichanãmis. Nãskaxõ nõ fimi ene ayamis Jesús noko nãxoni shinãyanã. Nã nõ ayamis, “Fimi ene Jesús ãfe imira,” ixõ nõ shinãmis. Nãskaxõ nõ shinãtiro Jesús noko naxõi ãfe imi foni nõ afe nĩpaxanõ. Nãskakẽ nõ yoitiro iskafakĩ: “Aicho Epa Niosi, mĩ Fãke noko nãxoni nõ afe ĩpaxanõ,” ixõ nõ yoitiro. Nãskatari pãa torepakexõ Jesús noko nãxoni shinãkĩ nõ pimis. “Nã pãa Jesús ãfe namira,” ixõ nõ shinãmis. Nãskaxõ nõ shinãtiro Jesucristo noko omiskõixoni mastaifono ifi cruz ikakinoax. Nãskakẽ nõ afe rafepakenaka Ifofaax.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Akka pãa fisti torepakexõ keyokõichi nõ pimis. Nãskarifakĩ Jesucristo fisti keyokõichi nõ chanĩmara faax fisti keskara nõ ixii.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Nãskatari nõko kaifo israelifo shinãkãfe. Nãfãfe ãto inafo retekaxõ Nios inãmisfo ãto chaka soapaikakĩ. Nãskatari nã israelifãfe Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Nios yonoxomisfãfe nã nami pimisfo. Nãskakanax nã fisti keskara imisfo ano fisti ichanãnãkaxõ pikani Nios shinãyanã.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Nãskakẽ ẽ mato yoi nã afara fetsa onifafo akai afama. Askatari afara fetsa onifakaxõ nami inãfo nã namikai afama a onifafokairoko Nioskõikẽ.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Akka nã Jesús Ifofaafãfema Nioskõi nami inãtamaroko afara fetsa onifakaxõ, “Nã nõko niosra,” ikaxõ niafaka chaka nami inãmisfo. Nãskakẽ mãri nami inãyamakãfe. Niafaka chaka fe mã rafeaito ẽ mato õipaima.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Mã nõko Ifo Jesús fe rafepai a niafaka chakafo fe rafeyamakãfe. Askaxõ nã rafe mã ifofatiromaki. Nã Jesús Ifofaafo fe mã ato fe ichanãkaxõ pãa torexõ mã ato feta pimis Jesús noko nãxoni shinãyanã. Nãskakẽ nã Jesús Ifofaafoma fe ato fe mã ichanãtiroma niafaka chakafo nikaxikĩma.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Nõko Ifo Jesús fe rafepaifikĩ nõ niafaka chaka fe rafepaikĩ nõ nõko Ifo Jesús nõ õitifishkimatiro. Nõ askafaito noko omiskõimatiro. Akka, ¿nõ Jesús kerexkai finõtiromẽ noko omiskõimayamanõ? Maa, nõ Jesús finõtiroma. Jesús noko omiskõimanaito tsõa noko timamatiroma.
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Akka mã shinãiraka iskafakĩ: “Cristo ẽfe Ifo. Nãskakẽ nã ẽ apaiyai keskara ẽ atiro, afaa chakama,” ixõ mã shinãiraka. Ẽje, nãnorikõi mã shinãmis. Nãskakẽ afara shara shinãkĩ: “Nã chakama nõ atiro,” ixõ mã shinãfiaino akka fetsafãfe anori shinãkanima: “Chakara,” famisfo. Nãskakẽ fẽtsa ferotaifi nõ afara pitiroma ato shinãchakayamaxikĩ. Chanĩma, nõ Jesús Ifofaxõ Niospa noko yoini keskara keyokõi nõ pitiro. Keyokõi nami shara nõ pitiro. Chanĩmakõifiano, Jesús Ifofaa fetsafãfe shinãmisfo iskafakakĩ: “Ẽ nami pitiroma. Ẽ nami pixõ ẽ Jesús chakafatiro,” ixõ shinãtirofo. Nãskakẽ nõ ato ferotaifi nõ nami pitiroma shinãchakanõfoma. Akka nõ ato shinãchakamatama Jesús fisti nõ ato shinãmapai.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Nãskakẽ nã mã apaiyai keskara fisti shinãyamakãfe. Fetsafoõnoari shinãkãfe. Ato axosharakãfe.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Fatora fẽtsa mato nami inãpai mato kori fĩaxikĩ akka pipaikĩ mã fitiro pixikĩ. “¿Fanĩa mĩ na nami feamẽ?” ixõ yõkayamakãfe mã pixõ shinãchakaxikakĩma: “Nã nami nã mĩ niosnãraka,” ixõ yõkayamakãfe. Akka noko Niospa yoini iskafakĩ: “Keyokõi mã nami pitiro,” ixõ noko yoini.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Nõko Ifãfe keyokõi onifani. Keyokõiri ãfenã. Nã onifani tii noko inãpai nõkonã keyokõi inõ.
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Akka nã Jesús chanĩmara famato mato pimapaiyaito mã a feta pipaiyai afeta pikãfe. Nãskaxõ iskafakĩ yõkayamakãfe: “¿Fanĩa na nami mĩ feamẽ? Nã mĩ niosnãraka,” ixõ yõkayamakãfe. Yõkaxoma mã pitiro shinãchakaxikima.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 — ausente —
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 — ausente —
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Mã yoiraka iskafakĩ: “Ẽ keyokõi nami pikĩ ẽ Nios, ‘Aichora,’ fafafafãini. ¿Akka afeskakĩ fẽtsa eõnoa shinãchakatiromẽ?” ixõ mã shinãiraka.
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Ẽ mato yoinõ afara mã akai shara shinãkĩ akãfe. Niospa mato shara õinõ akãfe. Niosnoa shinãsharanõfo akãfe.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Nã mã akai keskafakĩ fetsafo shinãchakamayamakãfe. Nõko kaifo judeofo iyamai mani fetsafo Nios Ifofaafoya ato shinãchakamayamakãfe matoõxõ nõko Ifoõnoa shinãchakanõfoma.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Nãskari fakĩ ẽri keyokõi yorafo ẽ ato shara faxopai inimanõfo. Akka nã ẽ apaiyai keskara fisti ẽ akima. Fetsafãfe afara apaiyaifo keskafakĩ ẽ ato axopai Jesucristo Ifofakaxõ ato chaka xatekanax afe ĩpaxanõfo.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.