1 Timóteo 6
Qenu Qob Uber (WNU) vs AAI
1 Munon ar qei wurinou munon barai sarau ar batar igour wuri der wurinou munon barai eng qen ibag unum wuribereriomunor. Ende abari wuri der Qenu ieri qiyo, a in qob qamb igoun eng siningot ende me ubunerei.
1 Akir wairafih iyab bai’akir ana bit hibai tema’am, ina’uwih hai orot ukwarih hinakakafiyih, saise God wabin naatu aki ai bai’obaiyen isan men yait ta nao nigigimimih.
2 Munon ar wurinou munon barai wuri sarau batar igour eng wuri Yisas yurau ibag eng wuri der: ‘yonou ima’ qo ‘yonou bain’, qamb qob qamarari omboarir ende me obounor. Wuri der ‘Yisas yurau’ ende wurit qamb qob qamarari igatar im ibogounor. Qob eng tandari ende wurinob qamara igari ne gor wurinob qamara toat mi obounor.
2 Akir wairafih iyab hai ukwarih baitumatumayah men hinanuw furuwih bairi hai baitumatum ta’imon hinarouw hinifanasairamih, baise baifanasair efanin hai orot ukwarih isah hinabomoremorer bowabow gewasinamak hinabow, anayabin nati orot ukwarih isah tebowabow auman i baitumatumayah, imih hiyabuwih isah tebowabow. Bai’obaiyen iti i sabuw ini’obaiyih naatu ina’uwih hinasinaf.
3 Yisas Munon inubersiau tari wonou qob eng Qenu musub inimbig igo. End munon ger Yisas qob qoregen eng igama wo bo qob soagen munon wurinob qemeriner eng.
3 Orot babin yait ana bai’obaiyenamaim sabuw bi’obaiyih ata Regah Jesu Keriso ana bai’obaiyen anababatun esasa’ir naatu God ana kokomaim ma auman esasa’ir,
4 Munon eng Qenut ber qob qamb at igo. Ne wo misir ue misir soagen qas igo. Munon qei qob qamarari wuripesui ne wurinob agunub qas igo. Munon qob ende at qamb igo eng wo qomon ete bemeni igo: Munon qei wurisiningoar qiyo, a agunub qiyo, a munon qei wuripesui qamb ne munon banam wurisiningoar igo.
4 nati orot i bai’o’orot dogoron awan karatan naatu men abisa ta so’ob. Ana not i sawow, ana kok i turamaim nagam, nibobowen, ni’aw’ase’as, tur na’okwanekwan,
5 Munon eng misir soagen igo end munon qei wurit misiringet ende abari qob apand eng wurit me igo. Ende at ne wuri ete misir igo: Qenu qomon eng toat mind irou bauboun, ende qamb igour.
5 naatu mar etei i gaminamaim ema’am, ana not kakafihimaim ku’obo’obow turahinah bairi tegamigam naatu tur anababatun ana ef i hisa’ir, i tenotanot God isan tebowabow boro imaim hinan kabay wairafih hinamatar.
6 Git apand, munon Qenu qomon eng toat ne qomon uber end ye mind ui ar baibam ende qamb gab eng wo mom qeemben.
6 Yawas gewasin i boro men sawar wairaf inamamatar imaim inatita’urimih, baise God ana kokomaim tama’am boro nibaisit taniyasisir tanama gewas.
7 Nani set inbaumir eng mind nob me inbaiau, ue. Ende gas gari bo umb eng mind ger ba me irunei.
7 Anayabin it umat en tafaramaim tana naatu boro umat en tanamatabir maiye.
8 End ne see igoun eng mani gari duor ete qiyo a mi goan gari duor ete igama eng mom.
8 Isan imih it aurit bay naatu ar faifuw tema’ama, nati sawar isah i taniyasisir.
9 Munon mind irou baub qamb misir igub igour eng, wuri mi wuriwarigesia bur tumun isa wagar gumat igo gas ende oboubour. Mi boru irou gab uber qamb oau naget ebet isi yarab mingongir wogub mom umb isub purirubour.
9 Sabuw afa sawar wairafi mataramih hibiwa’an, routobon wanawanan hire kowakowarar naatu yasisir kakafih ana warasa buwih ia’afiyih egugurusih.
10 Nomon qur baub qamb sig qenunget igoun eng, qomon boru qanam eng. Munon qei nomon qur baub qamb ibitiri igour end oau apand eng nasi wagomir end borusi quguraget igour.
10 Anayabin kabay i sawar kakafih ta ta ana wairoron, o kabay inabiyabow boro inare. Sabuw afa kabay wairafih mataramih hibiwa’an hai baitumatumane earuwih hitit dogoroh wanawanan hai yababan awan karatan.
11 An Qenu wonou munon yurau eng qomon boru-boru eng mogirt wab wogub iuar. Iua qomon qoregen eng toat ne Qenu wonou qomon apand eng toat oabig toubau qomon end qib, ne qugurau gab end naget ne munon gugum wuribanamsi qomon mein end oromar igoarar.
11 Baise o, God ana orot, iti sawar biyahine inabihir inatit, naatu yawas mutufurin, God ana kokomaim ma, baitumatum, yabow, wainaben naatu yara’iyen ini’ufunun.
12 Munon ger oabig eng mi uber ger gab baub qamb munon qei wuritanami gigit isub igo gas ende at qiriner. End ne ne mi uber eng baib qamb gigit isub igoar. Qenen bebereg igamau werei eng toat qib igoar. Qenu ne bebereg igoar qamb nemaribigorei. End ne nonou oau apand eng munon magqurt dibes qaman eng.
12 Baitumatum ana baiyow gewasin iniyow. Sabuw maumurih nahimaim ma’ama wanatowan ana afa’af ibai iti kourereb gewasin ibiwa’an inabukikin.
13 Qoan Qenu mi gugum aba aruab dariamir eng see ten ende igour. End qoan Munon inubersiau tari Yisas wo Pontius Pailat magqurt dibes qamar eng. End ne toat ende eb qamb nonob quraum.
13 God sawar etei hai yawas baitinayan matanamaim, naatu Jesu Keriso Pontius Pilate nanamaim ana e’en gewasin biwa’an i matanamaim, ayu ao abiyuni.
14 Qenu qob eng musub imbig toat igoar. Ende ebet igoriner eng munon qei nesiningot me ubunerei. Ende at igama isi yarab ininou Munon Aib Yisas diban yariner qen eng yariba.
14 Iti obaiyunen tur ini’ufunun inabosunusunub inama inabowabow ata Regah Jesu Keriso ana bairerereb ana Veya natit.
15 Qenu wonou qen eng maribigeteter eng igoi qen eng gab Munon uber eng init dibesia guboun. Qenu wonou gari uberet igamau qanam. End Qenu wonou gari munon baraitari wonou baraitari ne munon aib wurinou Munon Aib.
15 I ana bairerereb i God taiyuwin ana veya yai inu’in imaim boro namatar, God akisinamo i Baigegewasinayan, akisinamo Bonawiyenayan, aiwob etei hai Aiwob naatu regaregah etei hai Regah.
16 Wo gari bais me umb igo. Wo begen aib end igo, end in wo qani isau eng misuue. Munon ger qoan me geau ne see gor maigas me gunei. Unum aib ne qeretutnob qenen ende igoriba. Apand.
16 I akisinamo wanatowan ma’ama’anin, i ana marakaw bonamanamarinamaim ema’ama i fairin maiyow, men yait ta itin o boro na’itin. Baifa’en naatu fair etei i nowan wanatowan wanatowan. Amen.
17 Munon mind nob eng wurinob qamara wuri mindet qas asi qen big me qirunor. Mi gugum qand biet igo end oau naget baub qamb me at igorunor. Wuri Qenut mom oabigari Qenu wonou mind uber-uber irou indab igo end ende aba mi geret qoot me ubunei.
17 Sabuw iyab totobuyoy wairafih iti tafaramamaim tema’am tainih kwanayai. Men hinio’orot naatu men iti tafaram ana sawar isah hai not hinitin, baise hai not God hinitin, anayabin i sawar tutufin etei ata yasisir isan itit tabiyasisir.
18 Wurinob qamara qomon uber toat wurinou mind bubur qerei munon monerau wurisab igamari wurinou qomon uber eng dibenera mismisirubour.
18 Iniyunih gewasin hinasinaf, gewasin sinafuyah ana orot ana babin hinamatar, naatu baibaisayah gewasih hinamatar mar etei taituwah bairi hinafaram.
19 Ende ebet igorunor eng qomon uber eng qen geret wurimusia igomot igorubour.
19 Ef iti na’atube hinasisinaf, i hai toto hai buyoy mar boro enan isan bar ana tutut fokarin wanawanan hiya tetototo, saise boro yawas hinab, yawas anababatun.
20 Io Timoti, ne Qenu sarau eb qamb niimbigor eng qas ebet ne qob ar song-song Qenu qob biisitet qamb igo eng mogirt wab wog. Qomon end qob qetopur qei ete qamarari eng, “Qenu qomon eng imbigau werei eng,” ende qamarari me igatar. Qob eng Qenu qob uber eng qarausi igo.
20 Timothy abisa o kaifin isan abit inatafafar, baifuwen tur imaim sabuw God ana kokomaim ma hinarouw hinao’o naatu so’ob anababatun hinarouw hinao imaim gamin hinakuku’ub, nati’ine o inahaiw inatit.
21 Munon qei der, “in mi gugum qoyam” qamb qob apand eng biisitet igour. Qenu oau mein eng noopuri ten igoriner.
21 Sabuw afa iti baifuwen tur hibitumatum i hai baitumatum anababatun hikasiy. Manaw kabeber Godane kwa etei isa nama.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Timóteo 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.