Atos 22
Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI
1 «Pjeyoga, tjl̈apgaga, rokër bomi kong ga tja kuzĩa, tja opwl̈ikë wl̈o» l̈e.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Kuya l̈ok ga Pablo tjl̈ẽ shäng arameo tjl̈õkwo go kuzong ga beno l̈öng kjing erä. Eshko ga Pablo tjl̈ẽ ga
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 «Tja ëre judío. Tja weno buk Tarso kjokyo, e Cilicia kjokyo obi, gueniyo ga tja kuno shäng ëreshko Jerusalén kjokyo. Ga tja oppino shäng Tjl̈apga Gamaliel tjok, tja pina bi kjok l̇l̇gwekkl̈o tak pjang dënashko l̈i go, l̇l̇ëye kjak l̇l̇ëm, sök beke. Enido ga tja jëk shäng Sbö tjok jl̈õkoyo, pjãy omshäryë l̈öng eerishko sorë ga tja omshäryë shäng eshko eni bakoe.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 »Dënashko ga nopga jëk l̈öng Irbo Tjagl̈ën go l̈i, e irpjanor, zrör wl̈o, ga sharor, ichoror jek no shdũzl̈ong uyo roshko, shdungoba wl̈o, domerga, wal̈ëga bakoe.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Syõshtaga kësbangyo, bi tjl̈apgaga kjok l̇l̇gwega wl̈eniyo këskës, e omĩno. E jyõ l̈ëmi wl̈eni ga kjakrokozĩ ba kong. Tja kong kjibokwo twara l̈ok, sör bi pjeyoga l̈öng Damasco kjokyo l̈i kong, nopga Irbo Tjagl̈ën l̈i söga wl̈ẽnor l̈i shar ga pjl̈ú wl̈o, tek sör ëreshko Jerusalén kjokyo, shdungoba wl̈o.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 »Gueniyo ga tja öötong jek shäng ääto Damasco kjokyo l̈ishko dl̈o dl̈uw dik ga ĩn ga iök shjiy ter tjwe kjok dogo dwayo, jek l̇l̇etl̇l̇et, ga tja kopjrina iök shjiy l̈irë beno pjang pjribrie.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Jekdo eshko ga tja dgono jer töshko, ga kur ga ëbo tjl̈ẽ ga “Saulo, Saulo, ¿tja irpjam ega?” l̈e.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 »Kur ga tja tjl̈ẽ ga “Tjl̈apga, ¿pja ë?”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Bor yorkagaga jek l̈öng bor tjok iök shjiy l̈i ĩna l̈ok, gueniyo ëye tjl̈ẽno bor kong ga kura l̈ok l̇l̇ëme.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 »Eshko ga tja tjl̈ẽ ga “Tjl̈apga, ¿l̇l̇ëye shäryër ga pjl̈ú?”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Ga tja iara iök shjiy l̈irë beno kjok ĩgö l̇l̇ëm kjĩshko ga tja shara bor yorkagagarë bor orkwo go, ga tja söra to öötong shäng Damasco kjokyo.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 »Domer sök kjl̈ara eshko ko Ananías. Kjok l̇l̇gwekkl̈o tara Moisésdë l̈i söya shäng pjl̈o bek ĩyado. Roy pjl̈ú judíoga l̈öng eshko uunkong l̈i kong. Ga tjawa öötong l̈öng kjok eshko ga domer l̈i tek shäng bor ĩk.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Eni ga shrono shäng bor zl̈ong bäng ga tjl̈ẽ bor kong ga “Saulo, pja bor kjl̈ara, pja bokkwo poptos iröng obi, pja kjok ĩgö pjl̈ú wl̈o” l̈e. Jekdo eshko ga tja bokkwo poptono, ga domer l̈i ĩn ga bë shäng wẽl̈ëe.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Eshko ga tjl̈ẽ bor kong ga “Bi tjl̈apgaga tek dënashko so Sbö, pja kjrara, l̇l̇ëye woyde l̈i miydëp wl̈o, No Pjl̈o Bek l̈i ĩp wl̈o, l̇l̇ëye l̈e om go l̈i kup wl̈o bakoe.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Ga l̇l̇ëye ĩnop, kurop l̈i, pja ber ba l̈aga oba uunkong kong.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Era eni ga l̇l̇ëye koshëp ame. Pja kojõzong. Pja nom, pja wëba jer di roshko wl̈o, ga pja syõshtos Tjl̈apga kong, owa pjang bop go l̈i l̈ö̃ya ber dret wl̈o” l̈e.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 »E irgo ga tja tek shrono shäng ëreshko Jerusalén kjokyo iröng obishko ga tja jek öör shäng Sbö u zl̈ong bäng, syõshtë wl̈o. Eshko ga l̇l̇ëbo ĩnor shji yoĩno wl̈eni.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Tjl̈apga Jesús ĩnor ga tjl̈ẽ bor kong ga “Pja opshis mal̈ing jũshko Jerusalén kjokyo dwayo. Pja tjl̈ẽ bor kjĩshko kjok ëreshko ga tjl̈õkwo kjrëba l̇l̇ëme” l̈e.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 — ausente —
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 — ausente —
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 »Gueniyo kuya ga tjl̈ẽ bor kong ga “Pja nomo. Pja ichër to kjok pjola bor roy l̈ë nopga judío l̇l̇ëm wl̈eniyo kong” l̈e bor kong» l̈e.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 L̇l̇ëye l̈e shäng l̈i kura l̈ok öötong eshko döe. Eshko ga öö l̈e l̈ok tjë jĩkong, tjl̈ẽ ga «¡Domer kjwe zrözĩa! ¡Shäng kjok ëre kjing go ame dey!» l̈e l̈ok eni.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ga öö l̈e l̈ok jek këgong tjë jĩkong, ga ba shwong kop l̈ëkong l̈i skwara l̈ok, ga dbuya l̇l̇aw pogo, ga kl̈ung sho pjl̈ungyo kjre, ga dbuya l̈ok jem jong kjomo ëng kopshko.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Eshko ga ëngkjwagaga l̈i ichara ba kägäyo kësbangyo l̈irë Pablo sök ëngkjwaga shtoyo l̈i roshko, shpoya l̈ok no shpokkl̈o go wl̈o, nopga shdöktong l̇l̇ë kjĩshko l̈e ba kong wl̈o.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Eshko ga Pablo pjriya l̈öng kjwl̈ëshko ga tjl̈ẽ ba kong l̈ok ga «¿No Roma so kjibokwo tjok l̈i, e l̇l̇gwemirë l̇l̇ëm obishko ga shpomi ga pjl̈úre?» l̈e.
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Kuya ba kägäyo l̈irë ga jek jong ba kägäyo kësbangyo l̈i shwoy, ga tjl̈ẽ ba kong ga «Domer kjwe Roma so kjibokwo tjok. ¿Eni ga kjwëp l̇l̇ong?» l̈e.
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Kuya ga jek öötong shäng Pablo shwoy ga tjl̈ẽ ba kong ga «¿Jl̈õkoyo ga pja Roma so kjibokwo tjokde?»
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Kuya ga tjl̈ẽ ba kong ga «Tja Roma so kjibokwo shik wl̈o ga tja dbur zano ara» l̈e ba kong.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Jekdo eshko ga epga l̈öng ba shpok wl̈o l̈ara l̈i, e opkwono eshko dwayo. Ga miydara tjl̈apga l̈irëshko ga bangkjrara ara bako, Pablo kjrochara, shpoya wl̈o l̈ara kjĩshko.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Wẽshko ga ëngkjwaga kägäyo kësbangyo l̈i wotjl̈ĩk shäng ga «¿Pablo kjwe shdungko l̈e judíogarë, gueniyo l̇l̇ë kjĩshko? Miydër woydë yõtsoe» l̈e. E kjĩshko ga ba dröng sho ba pjrikkl̈o l̈i döra, ga judíoga syõshtaga kägäyoga, Judío Kjok L̇l̇gwegaga Këskësyo, e rokara tön ëng tjok wl̈o. Töno l̈ok ga Pablo shira, iara shäng ba bokshto.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.