Mateus 26
Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs AAI
1 Jesus ru mitilaen en fidian ibol itout go iŋanen megeloum irupidaig ibol,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Aŋ aloŋ ak, Pasova san ad nanek idu san man nal uraru mi yen da. An lo dop Tamol Nanun ager banid lo diganep aigim fo dubali wa.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Saen an lo pris tutubu, agod Isrel san tamol gurman adi, pris gurman yaŋan Kaiafas dubol dak san ab lo dutumani a.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Iŋ Jesus pasak nam dirawi nap diabip dufuni imat o dukubiai se ya.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Ak man iŋ dubol, “Id tumanek gun ak san nal lo kulob en ta tigane na wa, kabelan tamolpein luluŋad lo ager diabisa banau.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jesus iŋ Betani panu na imado dugo, tamol ta yaŋan Saimon tinin gubak mi lepra aman da yak iŋsan ab lo ida dumado ya.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Ago dugo pein ta gureŋ, butol ta pat siŋaokan ak nam digane yak, isinig san na ipalu ya. Butol an ilon lo gureŋ naon lak na geig ak awana ya. Jesus tebol siŋiren na imasi dugo pein an ipalug gureŋ an kabuŋan fufo na iwali a.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Saen iŋanen megeloum ago dile man, tiŋaed saian go igo dubol pein an dusumiani, “Enta wo gureŋ kawan bidani dak i?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Gidad tubuseip, didaeŋ lo tiganep moni naon tubun ak lo didad dop moni an tiŋanep tamol filiad tia yak ka tupidinai a.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesus iŋsad ŋiŋeŋ an iloŋ go igo ibol irupidai, “Enta wo pein en muruan apani dak i? Iŋ man ŋai niŋeg o kulob siŋaokan geig ak igane ya.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Saen fidian tamolpein filiad tia yak aŋ luluŋam lo dida amado wa, ak gug ŋai man saen milaen aŋ da ta tumado na wa.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Pein iŋ ŋai tinig fufo gureŋ iwali an, nek kagin an lo man iŋ ŋaisag sisanun mutou lo diginiag amaiak san dal ikubune da.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Ŋai ru rumok ŋurupaiaŋ da. Tan dugon te bilaluŋ uyanan en dubol ilasa wan, ante dam kulob a pein en igane yan niŋen o dubol ilasap, lo pein en niŋen o ilo sou digane wa.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Saen an lo, nuŋod 12 amaiak luluŋad lo, tamol kisaek yaŋan Judas Iskeriot amaiak pris tutubu yak sad na yau a.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Ante iŋ igo ibol, “Aŋ ata mel ta ŋai apanag dop, ŋai Jesus tuom lo ŋigane wak i?” Ago man moni silva 30 an dupani a.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Agog Judas imasag, Jesus tamol tutubu yak tuod lo igane wo, dal an abaŋ yabi se ya.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Tumanek a yaŋan bret yis an tia yak san nal malan te yan lo, megeloum adi Jesus san na dupalug ago dubol, “Oŋsa ilo lo, maŋ dugon te melmel mukubinep oŋ ate tumanek an san anaŋ wani wo rupaiama dak i?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Ago dugo iŋ ibol, “Aup Jerusalem na aladup tamol ta ŋai ŋaloŋ ak naon na alasap, igo arupei, ‘Girek maŋau igo ibol a. Ŋaisag saen ipalug sumeik la ya. Oŋsa ab lo ŋaineg megeloum dida tumanek anaŋ mani wo da.’”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Ago tag megeloum ru kagin Jesus irupidai an dirig, anaŋ dukubune ya.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Gurai idu dugo Jesus tebol siŋiren na imasig, nuŋod 12 an dida dumado ya.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Iŋ anaŋ diani dugo igo ibol, “Ŋai rumok ŋurupaiaŋ da. Aŋ lulaŋam lo tamol kisaek, ŋai ager adi tuod lo iginiag ŋau a.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 An lo na ilod muruan geig dugo, anen anen dusumianig dubol, “O Tubun ak, ŋai i?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Ago dugo iŋ ru naon irupidaig ibol, “Tamol nek a daeg lo ŋai da sisem banima musomini dan, nek amaiak ŋai ibilag pe ager banid lo ŋilasa wa.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Tamol Nanun ru a iŋ niŋen o buk lo digire yan nek ago mi iŋ lo ilasa wa. Ak gug tamol enti a Tamol Nanun iganep iŋanen ager adi sad tuod lo ilasa wan, rumok iŋ muruan tubun kasik ak ile wa! Gidad tinan ta igansi na yak man, an uyan a.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Agog Judas, tamol iŋsen Jesus ager tuod lo igane yan, igo ibol isumiani, “Girek maŋau, ak ŋai i?” Jesus irupeig ibol, “Awo, nek oŋse ubol la ya.”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Aria, iŋ anaŋ diani dugo Jesus bret iŋaneg, Anut ilo uyan ru ipanig yafuteg, iŋanen megeloum adi ipidinai dugo ibol, “Aŋ aŋanep ani, en man ŋaineg tinig.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Agog iŋ gab wain anda yak iŋaneg, Anut ilo uyan ipanig, ipidinai dugo ibol, “Aŋ fidian gab en lo aluk a.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 En man ŋaisag dar kontrak san, tamolpein wei mi iŋaned aupasek isasi san tinig lo yak ilasa wa.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ŋai ŋurupaiaŋ da, ŋai afon ai wain san nuŋon lo ta ŋaluk na wa, ago yaup nal ilasa dan te gup, afon Tamag san kagin panek aben lo fon aŋ da sisem taluk a.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Iŋ bar diabi itout gug kuai te dilasag Did Oliv ate diau a.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Agog ante Jesus iŋ irupidaig ibol, “Gamu tidom nek en lo, aŋ fidian mi ŋai niŋeg o ilom idup yaup abisawag a. Man dugo, Anut san girek lo ru igo ibol,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Ak man Anut ŋai ifufunag pe fon ŋumasa gup, ŋai ŋiriŋanaŋ pe imug mi Galili na ŋau a.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Pita ru naon igo irupei, “Gidad tamol fidian oŋ niŋe wo ilod idup dibisawo bo man, ŋai man tia ya.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesus ru naon igo ibol irupei, “Ŋai rumok ŋurupaio da, gamu tidom nek en lo kurek ta ibob na dop, saen utol oŋ ŋai niŋeg o utot a.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Agog Pita irupei, “Gidad, ŋai oŋ da tamat bo man, ŋai oŋ niŋe wo ta ŋatot na wa, tia geig a!” Ago dugo megeloum fidian dam nek ago mi dubol se ya.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Ago man Jesus iŋ dida, aben ta yaŋan Getsemani dubol dan ate diau a. Ante Jesus megeloum irupidai, “Aŋ ente amasip amado dop, ŋai onte ŋaup ŋugudani wo da.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Agog iŋ Pita agod Sebedi nanun uraru dida iŋal go diau a. Saen an lo iŋ fun iganeg ilon ipapao dugo ilon dam muruan idu ya.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 An lo igo irupidai, “Ŋai ilog tubun mi muruan idu dugo ŋamat o sumeik da. Aŋ gidad igo amado dop ŋai da sisem malad ipuk pe tumado wa.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Ago dugo iŋ kitek ipar yaug, turun isoluwig, kabuŋan idug tan itutig, igo ibol imosiai, “O ŋaineg Bai, idaisuda tap, gab en ŋai banig lo ka pasi yau a. Ak gug oŋ ŋai ilog ta uri na wa, tia, oŋsigane ilo mi uri wa.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Agog iŋ iŋanen megeloum adi sad na ipalug, ŋioŋ diabi dugo yil a. An lo iŋ Pita irupeig isumiani, “En dugo, aŋ auwa kisaek ŋai da malad kumaen tumado san ta idaisuda na yak i?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Aŋ malam kumaen amado dop amosiai a, man dugo, kabelan bitinaek ta ipalup ilom iŋanep ari banau. Ŋutum lo man awag yabi wo ilom ibol da, gug tinimi man dabai an tia ya.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Iŋ afon imul yaug imosiaig igo ibol, “O ŋaineg Bai, gab en ta iriŋanag na dop, gidad ŋaluk a. Oŋane ilo ŋai o an, ago ka ilasa wa.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Saen imul ipalu man ŋioŋ diabi dugo yil a, man dugo, maladi muruan geig a.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 An lo afon ibisawaig imosiai o imul yau a. Gudanek naok gubak mi igane yan ago mi fon igane da ya.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Imosiai itout go megeloum adi sad na ipalug igo irupidai, “Aŋ ŋioŋ abi dugo yaes abal oŋ dak i? Ale, ŋaisag saen idu wo da, Tamol Nanun aupasek tamol tuod lo digane san saen idu la ya.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Amasap, tau. Ale, tamol a palaŋ ag imari amaiak ipalu da!”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Saen Jesus iŋiŋeŋ se man, Judas ipalu ya. Iŋ megeloum 12 ak luluŋad lo aben anda ya. Iŋ ipalu dugo tumanek malan tubun ak dida, sabiri agod tok dam duburoug naon na dilasa ya. Pris tutubu agod Isrel sad gurman adi didinaig dupalu ya.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Imug palaŋ niganag tamol a iŋ tuod lo igane san man, kob ta niŋen o irupidai, “Tamol a ŋai musuk ŋupani dop ale dan, nek an Jesus, aŋ tamol amaiak abi wa.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Aria, iŋ Jesus san na ipalu kisaek oŋ go ibol, “O girek maŋau, tidom uyan.” Ago ibol go musuk ipani a.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesus ru naon igo irupei, “Turag, ilo yen dan ago gane.” Ago ibol go iŋ Jesus sumeik dupanig diabi a.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Ago dugo tamol ta Jesus da dumado yan, iŋsinan sabiri igursig pris gurman an san urat pinein kududon aen ta ituteg tan na idu ya.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Ak gug Jesus irupei, “Oŋane sabiri gane imul a. Man dugo, tamol fidian a sabiri duburoup lo wagai digane dan, sabiri lo nam daoŋ diŋane wa.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Aŋ dugo ilom isou di? Ak dugo, ŋai Tamag ŋusumiani dop, eŋel malan 12 agod suguan taidam wei kasik dida ipanag kisaek oŋ o imoi ak i?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Ak man ŋai ago ŋigane tap, en dugo woŋ ru a Anut san buk lo, kulob gamu e ilasa wo ibol en, nuŋon ilasa wak i?”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Saen amaiak lo Jesus ager tamol an igo irupidai, “Enta wo aŋ sabiri iŋ ai tok da asinig aliag pe abiag o apalu yak i? Ak dugo, ŋai wagai adi dida gabman mabi idu san gurman igo woŋ aŋ ago ilom isou di? Nal fidian ŋai tempel aben lo ŋumasi dugo tamolpein ŋupiteŋanai se ya, ak gug ŋai ta abiag na ya.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Ak man melmel en fidian ilasa san fun man, ru gubak mi profet adi digire yan gamu en nuŋon ilasa ya.” Agog megeloum fidian mi Jesus dubuseig dusol go diau a.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Tamol a Jesus diabi an, diŋaneg pris gurman Kaiafas san ab lo diau a. Kubiaeŋ san girek maŋau, agod pris tutubu dida imug mi diaug ab ante dutumanig Jesus dititianig dumado se ya.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Ak man Pita Jesus ŋien aban irig yau ak gug, iŋ kitek asau mi imado ya. Iŋ pris gurman san ar lo iladug ai katuk adi dida dumado ya. Iŋ ata mel ta Jesus niŋen o ilasa dop ile wo malan igane se ya.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Pris tutubu, agod kaunsil fidian mi, tamol aenta digiaig sewak ru dubol dop, Jesus kagin saiak ta igane yak, ate dufunip imat san dal ta dile wo dukubiai se ya.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Ak man tamol wei mi sewak ru amad da yan naod na dilasa bo man, dal ta dile na ya. Ak gug murnag tamol uraru dupalug naod na dilasa ya,
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 iŋ ago dubol, “Tamol en igo ibol a, ‘Ŋai dabai amag da yak lo Anut san tempel ŋurubep, nal utol lo mi foun ak ŋabisa wa.’”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Ago man pris gurman imasag Jesus igo isumiani, “Oŋ ru naon ta ubol na wak i? Ru e oŋ niŋe wo tamol emaiak dubol den dugo yak i?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Ak man Jesus ru ta, ta ibol na ya, itokibol itur se ya.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Ago man Jesus igo ibol irupei, “Awo, nek oŋse ubol la ya. Ak man ŋai aŋ ŋurupaiaŋ da, murna gup Tamol Nanun iŋ Anut a dabai tubun geig anda yan tuon won ak ate imasi dop ale wa. Agod Tamol Nanun keit lo timtaen titiŋaem kuai tem ipalu wa, mel amaiak dam ale wa.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Agog pris gurman, ru an niŋen o imasa saian go, iŋsan ilo muruan an kuai te ikubiai dile wo iŋanen kulos irasireg igo ibol, “Iŋ Anut yaŋan malan isue ya. Gidad, tamol taidam, tamol en san kagin niŋen o dubol ilasa san id ta tigiai na wa. Man dugo, gamu geig iŋanen ru lo Anut yaŋan malan isue yan aŋsemi aloŋ a.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Aŋsam ilo sou lo, tamol en dugo tigane wak i?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Ago man iŋ Jesus naon fo na dulusu dugo banid nam dufuni na ya, agod aenta iŋ kudaŋan dugufute dugo igo dubol,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 “Kristus, oŋ gamu profet ru ubol a, tamol e ifuno den enti ak i?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Aria, saen an lo Pita kot ab patun fo imasig imado dugo, urat pein ta siŋiren na ipalug igo ibol, “Oŋ dam Jesus Galili san tamol amaiak da amado ator se ya.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Ak gug Pita tamol an fidian malad lo itot go igo ibol, “Ru oŋ ubol dan ŋai ta ŋaloŋ na ya.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Murna gug yaug ar san dalawan te imado dugo, urat pein sen ak ta ileg, niŋen o tamolpein sumeik dumado yan fidian irupidai, “Tamol an iŋ Jesus Nasaret san amaiak ida dumado dutor se ya.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Ago man fon Pita itot go ru sakar nam irupidai, “Rumok geig ŋai tamol an ta ŋaloŋ na ya!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Kitekan taidag tamolpein a dutur na yan Pita san na diaug durupeig dubol, “Rumok geig, oŋ iŋsad kisaek a. Oŋane ŋiŋeŋ lo se kuai te ibulo lasa ya.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Agog fun iganeg sen imisilanig ibol, “Ŋai sewak ŋigane tap Anut ka imisilanag a! Ŋai tamol an ta ŋaloŋ na ya!”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Ago dugo Pita iŋ Jesus ru ibol an ilon isou a, “Saen kurek gamugo ibob dop, saen utol ŋai niŋeg o utot a.” Ago man iŋ kuai te ilasag tinaŋ tubun mi igane se ya.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.