Marcos 9

Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Agog iŋ ru ibateg igo ibol irupidai, “Rumok ŋurupaiaŋ da, aenta ebo dutur den gamugo dumat dop, Anut san kagin panek an dabai aman da ipalu dop dile wa.”
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Aria, nal 6 yau la gug Jesus iŋ megeloum utol, Pita, Jems iŋ tein Jon ago iŋal go dida did tubun ak ta ate disida diaug sed dumado se ya. Ante dumado dugo Jesus iŋ malad lo tinin ibilisag ilalaŋ idu dugo dile ya.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Ago dugo iŋanen yamel isapudadeg milkouk nuŋon geig ilasa ya. Milkouk an talpein ta tan en lo yamel marasin nam ifulanip ago ilasa san tia yak ago ya.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Ago dugo malad lo dam Moses iŋ Elaija da dilasag, Jesus dida dutur go diŋiŋeŋ se yan megeloum dil a.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Agog Pita Jesus irupeig ibol, “Girek maŋau, nek uyanan geig maŋ dam e mumado da! Oŋ ubol tap, lalai utol ente mabi wa, oŋane kisaek, Moses anen kisaek, agod Elaija anen kisaek dam mususe wa.”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 (Iŋ fidian tubun mi direr dugo dusuruwor se yan lo, Pita ru dugo ibol an ta iloŋ uyan na ya.)
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Agog timtaen ta idug yafutanai dugo awak ta timtaen an ilon lo ilasag ago ibol, “En man ŋaineg Nanug, ŋai bubeg mok a. Awan aloŋ!”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Ago duloŋ dugo malad yau imul silatik oŋ dugo abaŋ dile itililani se yak gug tamol aenta ta dil na ya, nek Jesus mi sen kisaek siŋired na itur se ya.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Saen Jesus megeloum dida did an dibiseig dumul dudu dugo, Jesus ru dabai anda ipidinai a. “Aŋ aup mel e ale yan niŋen o tamolpein aenta ta arupidai na wa. Amoi dop Tamol Nanun imat pe mutou lo fon imasap kumaen imado dop, saen an lo mel e ale yen ka abol ilasa wa.”
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Ago tag iŋ ru mel en niŋen o iŋanen ilo girek lo dutueg yen a, ak man iŋsed nug lo diŋiŋeŋ se ya. Iŋ nug lo dusumiaeŋ ila iso, “Ru e mutou lo fon imasa wo ibol en fun mok dugo yak i?”
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Agog iŋ Jesus dusumianig igo dubol, “En ata wo kubiaeŋ san girek maŋau adi iŋ Elaija imug ipalu gup ak ago dubol di?”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Jesus awad yabig ibol, “En man ru rumok a, Elaija imug ipalup, mel fidian ikubuniaip imug dien ago mi dilasa wa. Ak man ata wo ru en digire yak i? Tamol Nanun tubun mi madai isini dop patud dupani wa.
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Ak gug ŋai ŋurupaiaŋ da, Elaija ipalu la ya. Ago dugo iŋsiganed ilobol lo saian dupani se ya, nek ibol girek ta iŋ niŋen o ibol ak ago mi ilasa ya.”
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Saen Jesus iŋ megeloum utol an dida dumul go megeloum aenta sad na dilasa man, tamolpein malan tubun ak dutumanig dumado dugo dil a. Ago dugo kubiaeŋ san girek maŋau aenkadi megeloum adi dida ru lo nug diabi dugo dil a.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Agog tamolpein fidian saen Jesus dile man durut saian go ririan dumaspalu oŋ Jesus san na dupalug ilo uyan lo duyuŋani.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Agog Jesus tamolpein isumianai a, “Aŋ kubiaek dugomaiak nug lo aŋiŋeŋ ila iso di?”
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Agog doup an luluŋad lo tamol ta awan yabig igo ibol, “Girek maŋau, ŋaineg nanug ur saiak anda yak oŋsa na ŋisini ŋupalu ya. Man dugo, ur saian en iganeg awan itau a.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Aben tata lo itor dop, ur ifunip ibili idu dop, awan lo subalbal ilasap, luon igurmip tinin ikikaip ti ibol yen da. Man niŋen o ŋai oŋsa megeloum adi ur saiak an dukudi wo ŋusumianai, ago bo man iŋ digane san tia ya.”
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Iŋ ru naon irupidaig igo ibol, “Aŋ ilo rumok amam tia, nal sapta ŋai aŋ da tumado wak i? Nal sapta muruan apanag dan ŋisinip yau ak i? Nanuk an igo aŋane apalu.”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Iŋ pinein an diŋane dupalu ya. Saen ur saian iŋ Jesus ile man, silei nam pinein an ifunig itarfunig ibili yau idug, tan na idududuruk dugo itububuluk yau imul dugo subalbal awan lo ilasa se ya.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Jesus pinein an taman isumiani, “Nal sapita kagin an iŋ tinin lo ilasa yak i?”
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Nal wei mi ur saiak en ifunig daoŋ ipani dop yai lo, agod you lo ibili idup ifuni imat o igane se ya. Isop oŋ idaisudap mel ta iŋ lo gane tap, ilo imuŋanama dop binawama.”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Agog Jesus taman irupei, “Ru e ‘Isop oŋ idaisudap mel ta iŋ lo gane tap’ ubol en ata wo ago ubol ak i? Talpein ilo rumok aman da man, iŋ o mel fidian mi ka ilasa wa.”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Ago dugo taman ririan iwagiŋ go ibol, “Ŋai ilog lo rumok. Ŋai binawag dop ŋaisag ilog yau imul dan ŋabi idu!”
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Saen Jesus tamolpein wei tinan dumaspalu oŋ dutumani se yan yil man, iŋ ur saiak an ru sakar nam ipeig igo ibol, “Oŋ ur saiak awa tau san agod kududo itau san, ŋai ru kubiaeŋ ŋupano da, biseip sen lasa, fon umul tinin ilon lo ta ladu na wa.”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Agog ur saiak an isasai saian dugo nanuk an tan fo itarfuni saian geig a, ago gug ibiseig yau a. Pinein an tan fo tubabun igo woŋ yen, ago tag tamolpein wei mi dubol, “Iŋ imat mok a.”
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Gug Jesus banin yabig irae dugo, pinein an imasag itur a.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Saen Jesus ab lo iladu man, megeloum adi dida sed kisaek dumado dugo Jesus dusumiani, “En ata wo maŋ ur saiak mukudi san ta idaisuda na yak i?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Iŋ ru naon irupidai, “Gudanek lo mi aŋ ur saiak naok igo yak ka akudi wa.”
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Aria, Jesus iŋanen megeloum adi dida aben an dibiseig, tureŋ diabig diaug distrik Galili titiŋaem diau se. Saen ante diau man Jesus tamolpein aenta duloŋ o man imoi a.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Ata wo? Iŋanen megeloum adi ipiteŋanai se ya. Agog irupidai, “Tamol Nanun iŋanen ager adi sad banid lo digane wa. Iŋ dufuni imat, agop nal utol yau gup, afon imasa da wa.”
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ak man megeloum adi ru an san fun ta duloŋ uyan na ya. Taida mi, iŋ Jesus dusumiani wo direr se ya.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Iŋ Kaperniam na dilasa ya. Saen iŋ ab ilon lo dumado dugo, Jesus isumianai, “Dal na aŋsem ata mel niŋen o nug lo akubiai yau imul se yak i?”
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Ak man iŋ dutokubol dumado se ya. Man ata wo? Iŋ dal na diau dugo iŋsed luluŋad lo enti iŋ tubun geig ak niŋen o dukubiai yau imul se ya.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Ago tag Jesus imasi dugo, megeloum 12 an dupalu wo igiai a. Saen naon na dupalu man irupidai, “Talpein ta iŋ yaŋan tubun ilasa wo ilon ibol tap, iŋ gidad sen igane murna yau a, agod dam iŋ gidad tamolpein fidian sad biabi ŋilaŋal ilasa wa.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Agog iŋ nanuk nanun ta iŋaneg, megeloum adi luluŋad lo igunig itur a. Agog banin nam yabig ikubiaig igo irupidai,
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 “Talpein enti nanuk igo yak ta ŋai yaŋag lo iŋanep iyuŋani tap, ŋai dam iŋiliag go iyuŋanag da. Agod talpein enti ŋai iŋiliag duman, ŋai mi tia ya, tia, Enti ŋai idinag go ŋupalu yan dam iŋaneg iyuŋani da.”
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Jon Jesus irupeig ibol, “Girek maŋau, tamol ta iŋ oŋ yaŋa ibol dugo ate ur sisaiak ikudai se dugo mile ya. Ago tag maŋ iŋ kulob ago igane yau o mupadau a, man dugo, iŋ id lo tia ya.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Jesus irupei, “Aŋ iŋ abituani amoi. Man ata wo? Talpein enti ŋai yaŋag lo kulob dababai anda yak ta igane man, iŋ ririan ru saian ŋai niŋeg o ibol ilasa san tia ya.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Man dugo, talpein enti iŋ id o ager ta imado na dan man id turad a.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 An lo ŋai ŋurupaiaŋ da, talpein enti iŋ, aŋ Kristus san ak niŋen o you kitek gab lo iganeg aluk o ipanaŋ dan, iŋanen naon ibisei san tia geig a.”
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 “Agod talpein ta nanuk igo yak ŋai o ilon rumok dak ta iganep aupasek lo idu tap, talpein an gidad kagin igane wa. Man dugo, pat tinan buron lo disisi idup beig lo dibal pe isarir yau man bo uyan mok a. Man ata wo, an tia tap, ai wadan ŋai iŋ ŋupani wan iriŋani geig a.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 — ausente —
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 — ausente —
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 — ausente —
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 — ausente —
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Agod oŋ mala turan iginiop au upas tap, mala an bilanip biliau a. Mala kisaek ama da madok kumaen yen san lo ka ladu wa. Kabelan mala uraru mi diŋiliop Ades san yai lo dubulo wau banau.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Aben ante man,
48 nati’imaim
49 Nek ibol saen Anut yai digane pani man beig dam alta fufo digane yak igo woŋ, Anut tamolpein fidian yai tinid fufo igane wa.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Beig man biabi uyanan anda ya. Ak gug beig san gigen itout tap, aria dugo woŋ tamol ta san gigen an iganep beig oŋ ilasa da wak i? Amaiak niŋen o aŋ nugnug lo beig amam da ya, agod nug lo maror amam da amado wa.”
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.