Marcos 11

Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesus iŋsan megeloum dida Jerusalem sumeik dupanig, Did Oliv siŋiren na panu uraru ta yaŋad Betfage iŋ Betani da dubol dan ate disusa ya. Ago man Jesus iŋanen megeloum uraru ta idinaig
1 Hina Jerusalem ana aiyom hibai, bar merar Bethage naatu Bethany sisibin oyaw Olive imaim Jesu ana bai’ufununayah rou’ab aunan iyafarih,
2 irupidaig ibol, “Aŋ urarum panu o malad yaug tile dan ate au. Aup aladu dop doŋki foun ak ta dususeg imado dak ale wa. Doŋki an fufo talpein ta imasi man tia ya. Kam apasip aŋanep ŋaisag na apalu wa.
2 naatu eobaimanih eo, “Kwan bar merar nati namaim donkey orot boubun biyan numin imaim hi’utan ebatabat boro kwanatita’ur, kwanarufam kwanab kwanan.
3 Tamol ta irupaiaŋ, ‘Aŋ ata wo ago agane dak i?’ ago ibol tap, aŋ igo arupei wa, ‘Doŋki en Tubun ak ibunawi san urat aman da ya. Milaen tiap iŋ ririan fon iganep imul ipalu wa.’”
3 Naatu yait ta nati’imaim nibatiyi. ’Aisim iti na’atube kwasisinaf?’ Ana tur kwana’owen Regah ekokok naatu boro’omo niyafar nan maiye.”
4 Aria, megeloum uraru an diaug, doŋki foun ak ab san dalawan ate dususeg kuai te dal na itur dugo dile ya. Agog kam dusopasi a.
4 Basit bai’ufununayah orot rou’ab hairi hin bar ef awan imaim bobaituw wabin donkey etawan awan hi’utan batabat hi’itin hirun murab hirurufam,
5 Ago dugo tamol aenta sumeik dutur an igo dusumianai, “Ata wo aŋ doŋki an kam apasi di?”
5 basit sabuw afa nati’imaim hibatabat hibatiyih, “Abistan kwasisinaf? Aisim bobaituw kwarurufam?”
6 Agog uraru an ru Jesus ibol ago mi durupidai a. Ago tag tamol an dilfu dugo doŋki diŋaneg dida diau a.
6 Jesu iu’uwih na’atube sabuw hai tur hi’owen naatu sabuw bai’ufununayah hihamiyih hibai hin,
7 Diaug, Jesus san na dilasag, iŋsad yamel milaen ak diragalig, doŋki patun fufo duruwari a. An itout go Jesus fufo imasig dida diau a.
7 Bobaituw hibai hin Jesu biyan hitit, hai faifuw tafah hibosaisiren bobaituw tafan hiyabar naatu Jesu yen mara’at.
8 Agog tamolpein wei kasik iŋsiganed yamel milae milae yak diragali dugo dal te na duruwari se ya. Ago dugo aenkadi garaŋ lo ai raen dututeg dal te na bala didiri se ya.
8 Naatu sabuw moumurih maiyow hai faifuw tafah hibosairen ef yan hiyabaren naatu afa ai rourih hi’afuw ef yan hituyabayabar.
9 Tamolpein aenkadi, Jesus dida imug mi diau dugo, tamolpein aenta murna dupalu se ya, iŋ fidian mi igo dubol duwagiŋ se na ya,
9 Sabuw wan hibi’iyon naatu ufununane hibi’ufunun fanah sib hiwow hio,
10 Maŋ tubuma bagema Dawid san kagin panek gamu ipalu dan, bar iŋane wa!
10 “Ata agir David ana aiwob enan isan taniyasisir.”
11 Agog Jesus Jerusalem na iladug yaug, tempel san sep lo iladu ya. Agog abaŋ ile itilanig mel ante dien dan fidian yil se ya. Gurai idu la yan niŋen o tempel lubanek ibiseig kuai te ilasag megeloum adi dida dumul go Betani na diau a.
11 Jesu na Jerusalem run naatu in Tafaror Baremaim tit bat remor sawar etei itah, baise nati i veya re’er imih ana bai’ufununayah nah 12 bairi hitit hin Bethany.
12 Dien go tidom lom saen Betani dibisei man, Jesus imatigen.
12 Mar to Bethany ine himatabir maiye au Jerusalem hinan Jesu aamorob.
13 Agog malan yaug, asau mi ai gurab ta ile ya. Gurab an roun mutunol tinan. Ago tag yaug sumeik go nuŋon abaŋ an ile, ak man nuŋon an tia, roun kawan mi a. Man dugo, nuŋon ifu san nal gamugo da.
13 Ef yokaika nuw ai fafou raurin sabibin itin, naatu na iyubin ro’on ta tama’am na’at bain anin isan. Baise na ai biyan titit raurinawat batabat itin, yabin nati i men ai ana baiw ana veya.
14 Ago tag Jesus ai an ipeig ibol, “Talpein ta oŋ nuŋo fon ta yani na wa.” Jesus ago ibol dugo megeloum adi awan duloŋ a.
14 Naatu Jesu ai isan eo, “O boro men yait ta ro’o nab na’aan!” Iti na’at eo’o ana bai’ufununayah i hinowar.
15 Jesus imul Jerusalem na yaug, tempel san sep ilon lo iladug, aben ante dadeŋ tamol adi, agod a melmel moni nam didad se yan dam fidian ikudaig kuai te dilasa ya. Iŋsad tebol fufo moni dubulsa se yan, iratitalaig yabibol idu dugo, tamol aenta muluk didad se yan sad kalik dam iratitale idu ya.
15 Hin Jerusalem hitit naatu Jesu in Tafaror Bar run sabuw imaim hima hitotobon rouw nunih hitit, kabay bosemorayah hai gem bow eabatabiren hisuwa naatu ura ma’ama afe’en hima mamu hitotobon bow isrowen ufun hitit.
16 Agog tamolpein tempel san tom ilon lo melmel disini diau wo man niŋen o ipadau a.
16 Naatu Jesu men ibasit sabuw boro sawar hita’abar Tafaror Bar ana efanamaim hitatit hitan.
17 Agog ipiteŋanaig kududod yabig igo ibol, “Ru e Anut san buk lo digire man,
17 Naatu Jesu ma sabuw bi’obaiyih eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum God iti na’atube eo,
18 Pris gurman adi agod kubiaeŋ san girek maŋau adi ru an duloŋ a. Ago tag dal ta ate Jesus daoŋ dupani san niŋen o abaŋ diabi se ya. Iŋ itaot dufuni imat san tia ya, man dugo, iŋ niŋen o direr. Iŋ duloŋ ak tamolpein malan tubun iŋsan piteŋanek duloŋ dugo an niŋen o fidian durut saian a.
18 Firis gagamih naatu Ofafar bai’obaiyenayah iti tur hinonowar yah so’ar Jesu bai asabunin isan ana ef hinuwet, baise hibir anayabin sabuw moumurih maiyow ana bai’obaiyen isan hibifofofor.
19 Aria, saen ad idu yau man Jesus iŋanen megeloum adi dida Jerusalem dibiseig diau a.
19 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah bairi Jerusalem hihamiy hitit hin.
20 Dien go tidom lom mi fon tureŋ diabi dugo ai gurab a nor Jesus ipei funi an dile ya. Ai an dabin ateg yaug ulun na man ibun idu ya.
20 Mar auman Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan, ai fafou wairoronika fenem batabat hi’itin.
21 Pita ru a Jesus nor ibol an ilon isoug irupei, “Tubun en, ule. Ai gurab oŋ misilani an ibun idu ya!”
21 Naatu Peter nuhin taseb Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan ai fafou kwi’itin, irarafiban fenem ebatabat!”
22 Jesus ru naon irupidaig igo ibol, “Aŋ Anut lo ilo rumok amam da amado wa.
22 Jesu iya’afut eo, “A baitumatum God isan nama’am na’at.
23 Ŋai rumok ŋurupaiaŋ da, talpein ta iŋ ka did en igo irupei, ‘Oŋ masap, se ibulo beig lo waup udu.’ Ago dop ilon ta uraru na dop, ru a ibol an nuŋon ilasa wak ago ilon lo rumok nuŋon tap, ibol ago mi iŋsan na ka ago ilasa wa.
23 Anababatun a tur ao’owen o yait oyaw iti isan inao, Ku’uy ra’ah kwen riy yan kure kubat, naatu dogoromaim men erekasiy, auman ina’omih. Baise initumatum abistan God isan kubifefeyan boro nasinaf namatar.
24 Amaiak niŋen o ŋai ŋurupaiaŋ da, oŋ gudanek lo mel ta wo Anut sumiani dop, iŋ mel an ipano la yak igo woŋ ago ilo lo rumok a. Ago gane tap, mel an oŋ da wa.
24 Isan imih iti isan a tur ao’owen God isan inayoyoyoban sawar ta baitimih, initumatum abisa isan kubifefeyan boro nit.
25 — ausente —
25 Naatu inabat inayoyoban ana veya, sabuw afa hai kakafih isa nama’am na’at inanotawiyen, saise Tamat maramaim ema’am boro obo a kakafih nanotawiyen.
26 — ausente —
26 O sabuw hai kakafih men inanotanotawiyen na’at, Tamat maramaim ema’am obo a kakafih boro men nanotawiyen a yoyoban nanowar.”
27 Agog fon Jerusalem na dilasag, Jesus tempel san tom ilon lo yaug itor dugo, pris gurman, kubiaeŋ san girek maŋau adi, agod tamol tutubu yak adi iŋsan na dupalu ya.
27 Jesu ana bai’ufununayah bairi himatabir maiye hina Jerusalem hitit. Jesu Tafaror Bar awanamaim bat reremor basit Firis ukwarin naatu Ofafar bai’obaiyenayah, regaregah ai’in hina Jesu biyan hitit,
28 Agog dusumiani, “Oŋ kob en dabai da dugon te ŋaneg lo mel en gane dak i? Enti mok dabai en ipanog ate urat en gane wo ibol ak i?”
28 hibatiy, “O fair menane ibai iti sawar kusisinaf? Naatu fair yait it iti sawar sinaf isan?”
29 Jesus awad yabig igo ibol, “Ŋai dam mel ta niŋen o aŋ ŋusumianaŋ o da. Ago dop aŋ imug ŋaisag sumianek an itaot arupaiag tap, enti mok iŋ urat e ŋigane den san dabai ipanag an ka ŋabol pe aloŋ a.
29 Jesu iyafutih eo, “Ayu au baibat ta’imon ana bibatiyi kwaniyafutu boro ayu’ubo anao kwananowar. Ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf,
30 En dugo ilom isou di? Jon san suguek man, kagin an dugon te iŋane yak i? An kumaen panu san mel, tia, an tamol sad mi ak i? Abol ŋaloŋ!”
30 kwao anowar, John ana fair menane bai bapataito isan, Godane bai ai orot biyanane bai?”
31 Agog iŋsed nugnug lo igo diŋiŋeŋ se ya. “En man kumaen panu san mel, ago tabol tap, iŋ igo ibol isumianad a, ‘En ata wo aŋ iŋ niŋen o ilom ta rumok na i?’
31 Hibusuruf taiyuwih hibabatiyih hio, “Boro mi’itube tanao, Godane tanao i boro nao bo aisim John men kwabitumitum?
32 Ak gug ‘En man tamol sad mel mi a,’ ago tabol tap, id o dugo ilasa wak i?” (Tamol tutubu emaiak tamolpein kawan ak niŋedi wo tarer na ya, ata wo, tamolpein kawan ak sad ilo sou lo man, Jon mi iŋ profet.)
32 Naatu it tanao orotone.” Baise sabuw isah hibir yabin sabuw etei hibitumatum John i dinab orot ta.
33 Man niŋen o iŋ igo dubol durupei, “Maŋ ta maloŋ na ya.”
33 Imih Jesu isan hio, “Aki men aso’ob.” Basit Jesu iyafutih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.