Juízes 10

rifa (RIFA) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 أَوَارْنِي أَبِيمَالِيكْ إِكَّارْ ثُولَاعْ، مِّيسْ ن فُووَا، مِّيسْ ن ذُوذُو، إِجّْ ن ورْيَازْ زِي ثقْبِيتْشْ ن إِسَّاكَارْ، حِيمَا أَذْ إِسّنْجمْ إِسْرَائِيل. نتَّا ثُوغَا إِزدّغْ ذِي شَامِيرْ خْ إِذُورَارْ ن إِفْرَايِيمْ.
1 Depois de Abimelec, Tola, filho de Fua, filho de Dodo, de Issacar, levantou-se para livrar Israel. Habitava em Samir, na montanha de Efraim,
2 نتَّا ثُوغَا ذ ڒْقَاضِي خْ إِسْرَائِيل ثْڒَاثَا ؤُ-عِيشْرِينْ ن إِسڭّْوُوسَا. خنِّي إِمُّوثْ، إِتّْوَانْضڒْ ذِي شَامِيرْ.
2 e foi juiz em Israel durante vinte e três anos. Depois disso morreu e foi sepultado em Samir.
3 أَوَارْنِي أَسْ إِكَّارْ يَا‘إِرْ، أَجِيلْعَاذِي. نتَّا ثُوغَا ذ ڒْقَاضِي خْ إِسْرَائِيل ثْنَاينْ ؤُ-عِيشْرِينْ ن إِسڭّْوُوسَا.
3 A este sucedeu Jair, de Galaad, que foi juiz em Israel durante vinte e dois anos.
4 نتَّا ثُوغَا غَارسْ ثْڒَاثِينْ ن إِحنْجِيرنْ، إِنِّي إِنَّاينْ خْ ثْڒَاثِينْ ن إِغْيَاڒْ ؤُ غَارْسنْ ثْڒَاثِينْ ن ثْندَّامْ، تّْڒَاغَانْ أَسنْثْ ’ذْشُورَاثْ ن يَا‘إِرْ‘ أَڒْ أَسّْ-أَ. أَقَا أَثنْثْ ذِي ثمُّورْثْ ن جِيلْعَاذْ.
4 Tinha trinta filhos que montavam em trinta jumentinhos, e possuíam trinta cidades que se chamam ainda hoje Havot-Jair, situadas em Galaad.
5 ؤُشَا إِمُّوثْ يَا‘إِرْ، نضْڒنْ ث ذِي قَامُونْ.
5 Jair morreu e foi sepultado em Camon.
6 أَيْثْ ن إِسْرَائِيل أَرْنِينْ أَذْ ڭّنْ مِينْ إِدْجَانْ ذ أَعفَّانْ ذِي ثِيطَّاوِينْ ن سِيذِي. نِيثْنِي سخَّارنْ إِ ’إِبَاعْلنْ‘ ذ ’عَاشْثَارُوثِينْ‘ ؤُڒَا ذ إِربِّيثنْ ن أَرَامْ ذ إِربِّيثنْ ن صِيذُونْ ذ إِربِّيثنْ ن مُوآبَ ذ إِربِّيثنْ ن عَامُّونْ ذ إِربِّيثنْ ن إِفِيلِيسْطِينِييّنْ. نِيثْنِي جِّينْ سِيذِي ؤُ وَارْ ذ أَسْ سخَّارنْ عَاذْ.
6 Os filhos de Israel fizeram de novo o mal aos olhos do Senhor, servindo os baal e os astarot, os deuses da Síria, de Sidon, de Moab, os deuses dos amonitas e dos filisteus; e abandonaram o culto do Senhor.
7 يَارْغَا وغْضَابْ ن سِيذِي خْ إِ إِسْرَائِيل ؤُ نتَّا إِڭَّا إِ-ثنْ ذڭْ ؤُفُوسْ ن إِفِيلِيسْطِينِييّنْ ؤُ ذڭْ ؤُفُوسْ ن أَيْثْ ن عَامُّونْ.
7 A cólera do Senhor inflamou-se contra Israel, e ele entregou-os nas mãos dos filisteus e dos amonitas.
8 ذڭْ ؤُسڭّْوَاسْ نِّي ڒبْزنْ ؤُ أَرْژِينْ نِيثْنِي أَيْثْ ن إِسْرَائِيل. أَمُّو إِ إِڭِّينْ نِيثْنِي ثْمنْطَاشْ ن إِسڭّْوُوسَا أَكْ-ذ أَيْثْ ن إِسْرَائِيل إِنِّي إِدْجَانْ خْ ؤُجمَّاضْ ن لْ-ؤُرْذُونْ، ذِي ثمُّورْثْ ن إِمُورِييْينْ، ثنِّي ذِي جِيلْعَاذْ.
8 Estes últimos oprimiram e esmagaram os israelitas naquele ano; e a opressão estendeu-se por dezoito anos sobre os israelitas de além do Jordão, na terra dos amorreus, em Galaad.
9 ؤُشَا عَاوذْ ژْوَانْ أَيْثْ ن عَامُّونْ لْ-ؤُرْذُونْ حِيمَا أَذْ مّنْغنْ ؤُڒَا أَكْ-ذ يَاهُوذَا ذ بِينْيَامِينْ ذ ثَادَّارْثْ ن إِفْرَايِيمْ أَڒَامِي إِتّْوَاحْسَارْ إِسْرَائِيل أَطَّاسْ.
9 Os amonitas, tendo passado o Jordão, combateram contra Judá, Benjamim e a tribo de Efraim, e Israel viu-se numa extrema aflição.
10 خنِّي سْغُوينْ أَيْثْ ن إِسْرَائِيل غَارْ سِيذِي، نَّانْ: ”نشِّينْ نخْضَا أَكِيذكْ، مِينْزِي نشِّينْ نسْمحْ ذِي أَربِّي نّغْ، نْسخَّارْ ’إِبَاعْلنْ‘.“
10 Os israelitas clamaram ao Senhor, dizendo: Pecamos contra vós, abandonando o nosso Deus e servindo aos Baal.
11 خنِّي إِنَّا سِيذِي إِ أَيْثْ ن إِسْرَائِيل: ”مَا وَارْ كنِّيوْ سّْنجْمغْ زڭْ ؤُفُوسْ ن إِمِيصْرِييّنْ ذ إِمُورِييّنْ ؤُ زڭْ ؤُفُوسْ ن أَيْثْ ن عَامُّونْ ذ إِفِيلِيسْطِينِييّنْ
11 O Senhor respondeu-lhes: Porventura não vos tenho eu livrado dos egípcios, dos amorreus, dos amonitas, dos filisteus?
12 ؤُ زڭْ ؤُفُوسْ ن أَيْثْ ن صِيذُونْ ؤُ زڭْ ؤُفُوسْ ن أَيْثْ ن عَامَالِيقْ ذ إِمَاعُونِييّنْ، إِنِّي ثُوغَا كنِّيوْ إِحْصَارنْ ؤُمِي كنِّيوْ إِ ذ غَارِي ثسْغُويمْ، مَا خنِّي نشّْ وَارْ سّْنجْمغْ كنِّيوْ زڭْ ؤُفُوسْ نْسنْ؟
12 E quando os sidônios, os amalecitas e Maon vos oprimiam e vós clamastes a mim, não vos libertei?
13 وَاخَّا أَمنِّي كنِّيوْ ثْسمْحمْ ذَايِي ؤُ ثْسخَّارمْ إِ إِربِّيثنْ نّغْنِي. س ؤُيَا وَارْ كنِّيوْ سّنْجِيمغْ عَاذْ.
13 Vós, porém, me abandonastes de novo para servir a outros deuses; por isso não mais vos livrarei.
14 ؤُيُورمْ، ثسْغُويمْ غَارْ إِربِّيثنْ نِّي ثَارشّْحمْ إِ يِيخفْ نْومْ. جّمْ ثنْ أَذْ كنِّيوْ سّْنجْمنْ ذِي ڒْوقْثْ ن ڒحْصَارثْ نْومْ.“
14 Ide e invocai os deuses que escolhestes; eles que vos livrem de vossa angústia!
15 مَاشَا أَيْثْ ن إِسْرَائِيل نَّانْ إِ سِيذِي: ”نشِّينْ أَقَا نخْضَا. أڭّْ شكْ أَكِيذْنغْ مَارَّا مِينْ إِ ذ أَشْ إِعجْبنْ ذِي ثِيطَّاوِينْ نّشْ، مْغِيرْ فكّْ أَنغْ أَسّْ-أَ وَاهَا!“
15 Os israelitas disseram ao Senhor: Pecamos; tratai-nos como melhor vos parecer. Somente, livrai-nos hoje.
16 ؤُ نِيثْنِي سِّيڭّْوجنْ إِربِّيثنْ إِغْرِيبنْ زِي ڒْوسْطْ نْسنْ ؤُشَا سخَّارنْ إِ سِيذِي. خنِّي وَارْ إِزمَّارْ ڒعْمَارْ نّسْ أَذْ ثَارْبُو عَاذْ ڒغْبنْ ن إِسْرَائِيل.
16 Tiraram então do meio deles os deuses estranhos e serviram ao Senhor, que se compadeceu dos males de Israel.
17 تّْوَاسْمُوننْ أَيْثْ ن عَامُّونْ ؤُشَا وْثِينْ إِقِيضَانْ نْسنْ ذِي جِيلْعَاذْ. ؤُڒَا ذ أَيْثْ ن إِسْرَائِيل مُوننْ ؤُ نِيثْنِي وْثِينْ إِقِيضَانْ نْسنْ ذِي مِيصْفَا.
17 Os amonitas juntaram-se e acamparam em Galaad, enquanto os israelitas faziam o mesmo em Masfa.
18 خنِّي إِنَّا ڒْڭنْسْ، ڒْحُوكَّامْ ن جِيلْعَاذْ، إِ وَايَاوْيَا: ”مَانْ أَرْيَازْ إِ غَا إِمّنْغنْ ذ أَمزْوَارُو أَكْ-ذ أَيْثْ ن عَامُّونْ؟ نتَّا أَذْ إِذْوڒْ ذ أَزدْجِيفْ خْ مَارَّا إِمزْذَاغْ ن جِيلْعَاذْ.“
18 O povo e os chefes de Galaad diziam uns para os outros: Quem começará a pelejar contra os amonitas? Esse será o chefe de todo o povo de Galaad.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Juízes 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.