Lucas 24
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan tuperipti dik Sabat oh timbas hatporhan Sande mong da hatin hah tei mah Jisas ohsi tap hat sapti kuu ihir iraire gapgwesi han Jisas orhe seinnong tumnuhutiprarim atinmat mamen mat itiri gapgwesi han oh dara Jisas ohe sein boknong amotinmat ama pipa oh.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Susa sein itiri kwei tem duup oh koriyaoh kwei isipsi ma kwei tem apatiri oh dapurkem dapurkem mat pisusa wan teinong mat ita hangopri. Mata oh kwei tem oh be tanput patgopri.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Tanput pathan ihir tem ros wandeiyaoh Hanipyah Jisas ohe sein itir tei oh sein oh ti na patgopri.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Na pathan ihir wamar Epe. Hanip sein moh kinmata sa daham da trun trun darhetpari. Darhera watahayaoh han yot tit ire duup oh tandeit patingopari. Ite watah ma an pati oh amsama hatin has hat orhor patingopari.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Ihat hassi patihan kuu ihir kas ham rumkin oh memham mongnong wamat mandatpari.
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Gure ma angmat apriya han ohra da apris it masas pi ohoh ihan matei na patmur. Masas ma pi oh orhe rih da patim orhor guragur rih orhor Gariri mong oh tap hat patim ma napotip mengnong oh it dahatinmur.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Ma napotip oh Hanip Brer nohnong er hapti han ire bes teinong nahatiprimur. Nahatperhan ihir irat boknong sur garnaham nitiprimur. Nitperhan noh hapura mong tem patin bimrip oh it da apris masapramur ma napotip meng oh dahatinmur ama han yot ihit kuu ihirnong imat meng pongopari.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Potperhan kuu ihir Yo. Orhe ma napongop meng mah sa daham orhe ma potip mengnong it dahatpari.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Dahama sein itiri tei oh mandama it apteinong pipari. Susa Jisas orhe pinggit pisapat gwerhei han ihirnongo kat kuuhan orhorsi tap ma sapti ihirnongo ama ihirnong potperim pipari. Susa ama meng oh potpari.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Jisas ohe sein itiri teinong wamar susa apris orhe han ihirnong ma potpa kuu muk oh mama kuu ihirmur. Maria Makdara aptei kuuo Joanao Maria Jemis ohe supo ama kuu muko kat kuu ma irair tap hat sapti kuuo ama kuu ihir susa Jisas orhe pinggit pisapat gwerhei han ihirnong potamur.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Potperhan ihir Kuu ire ma naporiya meng moh na dahatin meng naporiya ma hapat daham ire ma poriya meng oh arpin menghe ama na dahatpa oh.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Arpin menghe na dahama Pita oh Ihan noh wamar sapora daham sein itiri teinong wamtiporim ama sakat pip oh. Susa sein itiri kwei temnong oh tanggras rim wandeioh hanip ohe sein oh ti na patgopri; orhorsi ban mar itiri watah dapsi ohwi patgopri. Pathan oh Epe. Hanip moh kinhat sao daham da trun trun darherpat it pipri.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Gahan Jisas ohe masas ma pi dik oh orhorsi sapti yot ihit tit Emeas apteinong sapero rim Jerusarem ap mutuh oh mandama Emeas apteinong sapti ohe mandap oh pipari. Jerusarem ap mutuhdapat Emeas apteinong sapti oh meihkirim 11 kiromita ohe kismur.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Ama apteinong sonmat mandap oh Jisas ohe sutperhan hapur it ma masas pi ohe meng oh gospot pipari.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Gospot apet tit saptin Jisas oh ite kom apris ite boknong ham irair tap hat pipari.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Tap hat pipa orhor da ban taham Moh Jisas orhor ma hapat na dahatpari.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Na daham saptin Jisas oh Gut kian mengwi apet sapti por dahandeingopri. Por dahamtiporhan ihit Jisas ohe sutiri ohe danong hat patin ohoh da er ham rumkin tisos rim atei tandeim kimiritpari.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Kimirima itait tit han Kriopas oh Jisas ohnong Wa. Kuuhan aptei aptei amdapat apris Jerusarem ap mutuh ma pati kuuhan ihir Jerusarem ap mutuh ma ihta meng oh ihir gonsi am hat patimur. Gorhap hanhan hat patda potipri.
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Gipotporhan oh Jerusarem ap mutuh ma ihta meng oh kinhata meng ripti por dahandeingopri.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Ama ihat dahapti han ohnong hanat bok han ire duuptei hano hanat bok han hat pati han ire duupteinap han ohe komiti hat pati han bapo ihir sutperhan ha haputinoh rim mahaw mar gapman ire bes teinong matirimur. Matperhan ihir Moh er hat sapat han ohoh ihan sutin hanmur por irat bok sur garmar sutirimur.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Sutperhan haputporhan sein it patina yitir dah timda tei moh na pathanoh nuhur Isrer nuhurnong oh nambur yah nahatipra han ma hapat dahat pati ohe da oh mandama da er hat patimur.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Ihat da er hat patimdapat nuranur kat kuu ihir kopen mong dahah tei orhor sein itiri teinong wamar sus wandeiyaoh sein oh na pathan ihir it apris nuhurnong buporinsi meng napotamur.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Buporinsi meng napotperhan nuhur sus wandeiyaoh Jisas ohe sein oh ti na pathemuro. Nure kintei moh kinpitap hatin ham wandeiyaoh enser yot ihitwi patimdapat Es. Ohra da patmuro napotamur.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Napotperhan nuranur kat han ihir it wamar piyamur. Susa ire ma riya meng oh arpin ihatmur. Ma ihat oh seinnong ti na wamtamur potpari.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Potperhan Jisas oh We. Da hut pati yot gut rih propet ire ma brak matpa meng oh sama Mohri arpin tarpatipra meng ma hapat kapkap na dahaptida.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Got oh Krais oh batbet ha datinohmur. Darpat has armisi da moh sa datipra ma dahatip da oh gut hanhan hat patida pongopri.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Giporpat orhe boknong mar ma brak matpa meng oh ihat tarpatipramura; ihat tarpatipramura por ihitnong gonsi meng am deingopri. Imat meng ma am matip oh Moses ohe meng ohri duup mar porpat propet ire ma brak deishe meng oh gonsi por am deingopri.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Ihat mandap kup oh meng am mat pisusa ite saperim ma saya ap mandap mindiskak tei oh oh wan apteinong saporim ihangopri.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Ihtiporhan ihit Es. Mona. Atan was mong kwi hatin hah tei moh go denong sapor ihpat. Nute ma timdiprohe ap oh diradir tap hat timdiprohemur por baso potpari. Potperhan oh arpin amrama irair tap hat ap ros inpari.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Patemo hama den diperim tap hat tongnoma den tit dara Got ohnong weso pora den oh ihitnong akatket deingopri.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Akatket mar apriporhan ite da oh wan hankin ma dahat pateri da oh gahan Moh Jisas orhor sa. Diradir tap hat pati sa dahas rim am hatperhan timbas hat mandangopri.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Timbas hat mandatporhan ihit Epe. Mandap kup apris brak matpa meng oh da tanpetin mengwi napot apripatin dit amram da tanper amam hat orhor apririmur goshatpari.
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Gigoshapti ama sut orhor it Jerusarem ap mutuhnong pipari. Sus Jisas orhe pinggit pisapat han gwerhei ihiro be orhorsi sashe han ihiro ihir tap tei hat patin sus ama wamtipa oh.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Wamtiperhan ihirdapat ihitnong Guthe meng moh amratin. Hanipyah oh Saimon Pita ohe kintei pitap hatporhan oh wamatmuro. Ma wamat oh Hanipyah oh arpin it masas pat ma hapat dahayamur ama potpa oh.
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Potperhan ihit ite mandap kup saptin Jisas oh apris ihitnong ma por ohe mengo den katket mar apriporhan ihit ohnong wamar am haya ohe mengo oh ihirnong ama potpa oh.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Hanip yot tit ite mandap kup susa Jisas ohnong ma wamta ohe meng oh poriptin orhor Jisas orhor ire mutuh oh pitap hangopri. Pitap hama We. Nohanhera. Gur manap dasi ham yah hat patenmur pongopri.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Gipotporhan ihir wamara Epe. Moh hanip dakin daham sein bupang rim kas hatpari.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Sein bupang rim kas hatperhan oh We. Monhera. Gur kianorim nohnong wanaham Moh hanip bashe. Hanip dakin daham kas hapti.
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Gur ihat dahapti ohoh ihan nohe beso buho sur apitnong moh wanaham Orhor ma hapat daham am hatinmur. Am hapti ina boknong moh namrindinmur. Namrima inasi tamsi pat moh hanip da ihir inasi na pati ohoh ihan hanip da bas ma hapat. Hanip orhor ma hapat dahatinmur pongopri.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Giporo hama Gin gur nohe beso tongo moh wamtin por pinggingopri.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Pinggitporhan ihir wamara ihan orhorkin daham amam isipnap tit hatpari. Hapti yot da hat orhor patin Jisas oh gur den kanhe ti patihan namdina pongopri.
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Potporhan ihir aning bok temar kan mat sariya tei ohoh kat apdapari.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Apriperhan oh ambura iraire kintei orhor dangopri.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Damo hama ihirnong Noh rih orhor gursi patim Moses ohe nohe boknong naham brak matip mengo propet ire nohe boknong naham brak matpa mengo ga rim nohe boknong armi naham ma brak matpa mengo ameng oh na wa ham gonsi dam tarpatipramur ma naponipat meng oh gin arpin dam tarpat ma hapat na dahayada pongopri.
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Pora orhe boknong mar ma brak matpa meng oh ihir da ban taham na dahat patihan oh pomat porpat da adapengopri.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Da ma adapetip oh Nohe boknong mar ma brak matpa meng oh tit mamaru hat patmur. Got oh ihirnong amburin hano rim kis mat pat han Krais oh batbet dar haputipramur. Hapura yot dahwi timama bimrip oh it da apris masapramur.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Masporhan orhe mengtei kat kuuhan ihirdapat kat kuuhan ihirnong Gur ihan dire er hat sapti da moh mandatper. Mandama yah hat sapti danongwi hat sasiper dahayahanoh Got oh gure er gap oh hirmat namdama it yansi na nahama eimat hanhan mar mandatipramur pot pisaprimur. Ameng ma pot pisasipri oh Jerusarem ap mutuh ohri pot pisusa aw pe mong penong gonsi pot pisasiprimur rim brak deishemur.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Gin dam tarpatporhan ma wandeiya meng moh pot pisashen han bap oh gin mama norhornong kin wanahaya han bap guragur pot pisashen han bap gurmur pongopri.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Giporpat Gin gur amratin. At oh ihtin han tit napripramur napor ma rit natip han oh norhordapat gurnong napripramur. Ihan gur wan apteinong sapri. Mama ap mutuh morhor minhan patin Got ohe kasip Yahsup oh aw teidapat nadarhetporhan oh gure mutuhnong teip ham kasip nahat napaptepramur pongopri.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Jisas oh ameng oh gipor mandapat ihirnong ambura ama Jerusarem ap mutuh oh mandama Betani apteinong pisangopri. Pisusa bes daptukus por ire pati teinong mar Got ohe ihirnong bapkei mat papten ohe meng oh por apingopri.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Imat por apripatin orhor Got oh ambur aw teinong mahat pruhum mandangopri.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Pruhum mandatporhan ihirhe orhornong armi maro hama amam isipnap hat orhor it Jerusarem ap mutuhnong pipari.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Susa Jerusarem ap mutuh oh Got orhe ap yawar oh rosa Got orhornong weso por orhe win adaptuhuro armi maro inpari.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.