Lucas 20
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Jisas oh Got orhe ap yawar ros meng por am mar ma indip oh tit dah tit ap yawar ros kuuhan ihirnong Got orhe yah meng oh por am deingopri. Por am deipatin ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei hano sawa meng am hat pati hano rotu ap ohe han pohono ihir apris ohe duupnong hangopari.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Ohe duupnong hapti Jisas ohnong Go nihohe kasip ohsi ihat sapat. Go nihohe mengtei Go ihat son naporit ihat sapat por dahandeingopari.
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Por dahamtiperhan Jisas oh Ihan nohe menghe gurnong tit dahanahatiprohmur.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Jon ohe tom ma patirisuh oh hanip ire mengtei tom patirisuhda da Got orhe mengtei tom patirisuh. Gur kiano dahaya. Gure dahaya meng oh gin nohnong napotinmur por dahandeingopri.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Por dahamtiporhan ihir Dir Jon ohe tom ma patirisuh oh Got ohe mengtei tom patirisuhmur poriyahanoh Jisas oh Ihan gur kianorim ohe mengnong amram na dindeishe napotiproh ma hapat.
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Dir Oh hanip ire mengtei tamreim propet hat patesuhmur poriyahanoh kuuhano ihir Got orhe mengtei tom patirisuhmur dahat pati tei ohoh ihan dir hanip ire mengtei tom patirisuhmur poriyahanoh ihir kwei dara kweisi nitiprohekin. Ihan dir kian meng sa potiprohe. Ihan dir Nuhurri hanhanmur potiprohemur gosham
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Jisas ohnong Nuhur Jon ohe ma tom patirisuh oh nihohe mengtei tom patirisuho daham nuhurri hanhan hat patimur pongopari.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Potperhan Jisas oh Gur nohe ma dahanahah meng ohhe gur na naporiya ohoh ihan gure nohnong ma dahanahaya menghe noh Ama han ohe mengtei ihat tamrein sapatmur na napotiprohmur pongopri.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Jisas oh giporpat kuuhan ihirnong Gin noh paham meng tit napotiprohmur. Gur amratinmur.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Patdapat gahan kapotin haya tei mah Gin kapoma yan nata ma hapat daham orhe atamreipat han ohnong Gin go susa norhe nangbar rangnong wamat napapti han ire nangbar gweo nangbar gwe mohom yan ma nasaripti yano oh ma nasaripti oh go nadar aprinmur por darhetipri. Por darhetporhan oh sus nangbar rang awamat papti han ire duup han kotporhan ihir wamara Nangbar rang nita han oh erer moh datipra daham nangbar rang nita han ohe darhetir han ohnong kawsi suma be it darhetiri hangopari.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Imtirihan oh it atamreipat han tit han ohnong darhetipri. Darhetporhan oh ire duup han saporhan ihir wamara ohnonghe amaru mat orhor kawsi sumo er maro mar it be darhetiri hangopari.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Imtirihan oh it atamreipat han tit ohnong darhetipri. Darhetporhan oh ire duup han saporhan ihir wamara sein suma da napnep patin nangbar rang doho kot dahnong ohom matiri hangopari.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Imtirihan nangbar rang nita han oh Epe. Norhe natamreipti han ihirnong darhetporhan indeipti moh ihan gin noh kin matiproh sa. Ihan noh norhe mon bopor mat papat brer tit pokwi mohnong darhetiprohmur. Darhetporhan ohnong norhe mono rim nohe danong ham ohe meng amram na sutiprohekin daham orhe mon ohnong darhetipri.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Darhetporhan oh saporhan ihir wamara He. Mama apir brer moh nangbar rang nita han ohe mon oh apir moh itap ohe nangbar rang moh ohwi datipra. Mon ohnong sum nangbar rang moh dirwi gon mar datiprimur gosham
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Mon ohnong nangbar rang kot doho hir dahnong oh mar sein sut itpari. Indeingopari pongopri.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Dahamara ihir na pot patin Jisas orhordapat Nangbar rang nita han oh mimtipramur. Oh ire pati teinong it susa ihirnong sein suma wan han ihirnong Gin gur nohe nangbar rang moh gur wamar napaptenmur por wan han ire bes teinong matipramur pongopri. Potporhan kuuhan ihir amrama Es. Ohri eimatnap na ihtipramur pongopari.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Potperhan Jisas oh ihirnong wamaro hama Gur Es. Ohri na ihtipramur riya orhor ritporhan ma brak matpa meng moh ohe mutuh ohe mengnong moh na daham giriyada. Ritporhan ma brak matpa meng oh mamaru hat patmur.
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Noh ama ap ohe haw mutuh tam hat patmur. Ihat pat han nohe danong na hapti han bap gur ap haw mutuh tam boknong tung rim tapaya hatin hapti bap gurmur. Ihat tapapti bap gur tom san ohe tan hat haptor tahatiprimur. Haptor tahatiprimura; mutuh haw tam oh wandas namkarhanoh ama namkar han bap gurnong oh tambor naham kup banwi nahatipramur pongopri.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Potporhan sawa meng am hat pati hano Got ohe ap yawar hanat bok han ire duuptei hano ihir amrama Mama paham meng napor moh Isrer diradire boknong naham ginapor ma hapat daham ihan dir gin morhor karapus matinmat net potpera gospotpa orhor kuuhan ire kintei ohoh kas ham ama mandatpa oh.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Sawa meng am hat pati hano ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei hano ihir Jisas ohnong sutinmat kin po mat ama wamat inpa oh. Wamat patim kat han ihirnong Gur sus Jisas orhe mengnong amram dimtin ina han hatin ham orhornong tasutin ohe meng tit dahamtinmur. Dahamtiperhan oh orhe boknong tasutin ohe meng tit sa napotiproh. Napotporhan dir ambur pisusa gapman duuptei han ohe bes teinong mara oh ha karapus matinoh rim ohe bes teinong matiprimur pora kin po han ihirnong ama darhetpa oh.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Por darhetperhan ihir Jisas ohe patnong aprisa Tisa. Nuhur gonong am hat patimur. Go kuuhan nuhurnong arpin mengwi naporpat hanmur. Go moh winsi hanhe moh win timbas hanhe daham meng na naporpat hanmur. Got ohe yah meng oh pomat orhorwi naporpat hanmur.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Ihat pat han gwe da oh kiano dahah. Rom ire gapman Sisa ohnong takis yan ma apripti oh Moses ohe sawa meng ohe tei imat aprishenmur ritipda da na giritip por dahandeingopari.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Por dahamtiperhan Jisas oh Norhe boknong tasutin ohe meng ha ritinoh rim mihtin meng moh napor dahanahaya ma hapat daham am hapat ihirnong
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Wa. Gin gur mani tan tit dar pitap teinong matina potporhan ihir arpin dar pitap teinong deingopari. Pitap teinong matperhan oh Gin mani mohnong wamtina. Wamara rumkin moh nihohe rumkin pathe. Winhe nihohe win pathe. Gin gur wamara ritina pongopri.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Potporhan ihir Mohra Rom ire gapman Sisa ohe rumkino wino mam pat ohwa pongopari. Potperhan oh Ihan Sisa ohe rumkino wino oh pathanhe Rom gapman ohe ma hapat daham it orhornong asarinmur. Got ohe erer ma apapti ohhe orhornongwi aprishenmur pongopri.
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Imat dakuu mengwi ritporhan ire orhe boknong tasutin meng ha ritinoh rim ma dahandeiya oh kuuhan ire kintei orhe boknong matin meng oh er hat na mengingopri. Ihtiporhan ihir Epe. Dakuu mengwi ripat moh dir kinmat ohe boknong meng matiprohe daham da tupnet rim kimirit mandangopari.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Gahan Sadyusi ihir Hanip haputporhan it da na tarpam na masaptimur ripti han bap ihir Jisas ohnong meng dahamtinmat orhe patnong apingopari.
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 Aprisa Jisas ohnong Tisa. Moses ohe brak natip meng oh tit mamaru mat brak mar natipmur. Han tit kopen kuu dara inap uh brer timbas patin imap oh hapurhanoh ohe tahem oh arwap go dara ama haputir han ohe puhsi ha hatinoh rim datinmur rim brak mar natipmur.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Moses oh girim brak mat natip ohoh ihan nuhur dahatin ohe paham meng tit dahanahatiprohemur.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Haputporhan arwap oh it tahem datipri. Dat patin gahan uh brer timbas hat patin orhor oh hapungopri.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Haputporhan gahan mutuh tah oh datipri. Dat patin inap uh brer timbas hat patin orhor oh hapungopri. Ihat orhorwi saptin gahan kom pepe han oh datipri. Dara uh brer timbas patin orhor ohhe hapungopri.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Haputporhan gahan uhhe hapungopri. Ihangopri pongopari.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Pora Gin kuu mauh beshei han maihirnong gonsi ma datip oh kaput hanip da ma it masas patepri tei oh ama beshei han maihir de han oh eimat dat patepra por dahandeingopari. Ma dahamtipa oh it masas patimur ma ripti mengnong oh dasei mar ihat mengingopari.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Por dahamtiperhan Jisas oh Epe. Gur pomat na daham ihat dahanahayada. Gin kakdah moh patim haputin inasi hat pati ohoh ihan puhsi ha hatingwe rim kuuhan gosdariptimur.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 — ausente —
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 — ausente —
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Gur Moses oh hapuripti han ihir da na masaprimur dahasuh ma hapat dahapri. Oh irat bek san has hapatin wamar ma brak matip oh hapuripti han ihir it masapriwa ma dahapat ohe da oh namgim brak matipmur. Namgim ma brak matip meng oh Hanipyah Got ohnong Go Eprahamo Aisako Jekopo ire Gotmur por brak matipmur. Ma brak matip oh haputpa tei orhor ire da oh na hapura patio rim Go ire Gotmur por brak matipmur.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Got oh hapur da timbas hapti han ire Got hat patda. Basra. Got oh hapur sus da pati han ire Gotmur. Got oh hanip dir haputperhan ire da oh na timbas ham patiwa dahapat ohoh ihan oh da pati han ire Got hat patmur pongopri.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Potporhan sawa meng am hat pati han kat han ihir amrama Tisa. Gwe ma por oh yahnap mat pormur pongopari.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Pora kuuhan ihir dasi mengwi naporpat moh ihan it ohnong da aban matin ohe meng oh de meng oh dahamtiperhan oh da ban taham orhe boknong tasutin ohe meng oh ritiproh daham kas ham it ti na dahandeingopari.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Jisas oh Gur Got oh Krais namburin han ma kis mat pat han oh Depit ohe puh ihir tarpatipramur ma ripti oh kinhat it tarpam Depit ohe puh hatiproh.
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Depit ohe ma brak matip meng ban oh tit meng oh Krais ohri hat patin Depit oh ohe danong ham brak matipmur. Ihat daham ma brak matip oh mamaru hat patmur.
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Tongnot patin noh gorhe mahaw nahatin han ihirnong gorhe hrepnong namtipramur.
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Depit orhor imat Krais ohnong Norhe Hanipyahmur ma potip oh ohri hat pat hano rim Norhe Hanipyahmur potipmur. Ihan gin kinhat it orhe puh hatporhan oh Depit ohe puhmur potiprohe pongopri.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Kuuhan gonsi ihir Jisas ohe meng amrat patin Jisas oh orhe pinggit pisapat han ihirnong
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 Gur sawa meng napor am nahapti han ire ma ihapti oh Nuhursi inahatipri daham inin hat patenmur. Ihir ire danong ham yahnap watah dapsi dap oh ara kuuhan ire kintei sayao tamohopti teinong saperhan kuuhan ihir Nure hanipyaha ha napotingwe daham sayao rotu aphe iraire pohon tongnopti yah ka ohwi tongnotpera dahayao den tarmur dapti teinong oh tamsi kat yahwi ha namdengwe daham sayao ihat iraire danongwi ham sapti han bap ihirmur. Ihan ire ma ihapti ohe da oh nuhurri ihtin han hatiprio daham inin hat patenmur.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Ama han ihir tit ma ihapti oh kuu tahem ihirnong Got ohnong apin oh titsi apinmur por be dasuh mar ire erer adar bisei deiptimur. Got ohsi mengritperimhe Kuuhan ihir amrama Maihir Got ohsi yahnap han hat pati ma hapat ha dahatingwe rim meng dapsi dapsiwi pramat pisaptimur. Ihir sawa meng am hat patimdapat orhor imat er hat son ohe da oh namgipti ohoh ihan ama ihapti han bap ihirnong Got oh Gur ernap han bapmuro por batbet isipnap apripra han bap ihirmur pongopri.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.