Lucas 19

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jerusarem ap mutuhnong saperim Jisaso ihir Jeriko ap mutuh orhor pipari.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Sus wandeiyaoh ihsen erer ruumsansi han takis mani daripti han ire duuptei han Sakias oh patgopri.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Ama han oh Noh Jisas ohe apirnong oh wamtipora daham wandeioh oh han hatip han ihir ohoh kuuhan ruumsan ihir mandap titapat patihan oh kinhat wamtin ham
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 sakat sus Jisas oh makat apriporhan noh wamtiprohwa daham orhe aprin dason kat oh irat san rus wamat patgopri.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Wamat pathan Jisas oh orhe wamat pat irat duup oh kora hatnong mar wamara ohnong Sakiasa. Mon go kapkap wandona. Wandarit gin nuhur gwe apnong sus indiprohemur pongopri.
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Potporhan oh amam isip ham kapkap kakdah wandasa Jisas ohnong ambur orhe apnong pisongopri.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Pisaporhan kuuhan ihir wamara Jisas oh er hat sapat han ohsi sus indiproh moh ihan Jisas orhorhe er hat sapat han ma hapat por gonsi ihir ohnong ar indeingopari.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Imtiperhan ihir sus ap oh patin Sakias oh tandeima Jisas ohnong Hanipyaha. Gin nohe ma ihtiproh ohe meng tit napotiprohmur. Go amratin. Noh gin mama morhor norhe erer ma papat oh sama kat gon oh borop han ihirnong apriprohmur. Aprisa kat han ire erer oh noh dasuh mar gapah ham adatip ohhe ire erer ma adatip ohe kis ohwi irairnong na apriprohmur. Noh isip ruumsan mat orhorwi apriprohmur pongopri.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Potporhan Jisas oh Mama han ohe ma ihah moh Epraham ohe Got ohwi inahatin hatin hanwa dahasuh ohe tan hah ohoh ihan oh Epraham ohe brernapmur pora Sakias ohnong Go Epraham ohe brer hat pato rim gorhornongsi; gorhorsi tap ap pati han ihirnongsi guragure er gap oh Got oh hirmat namdam namburmur.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Hanip Brer noh ama ihat er da hrepnong hat pati han ihirnong ambur yah da ohe mandap teinong matporim angmat apripato rim mama angnaham nambur ohmur pongopri.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Ihir Jisas ohe meng oh amrama Dir Jerusarem ap mutuh kakduup haya tei mah ihan Got ohe kakhan ham napapindipra tei oh kimsi orhor pitap matipra ma hapat dahatperhan Jisas oh Ihir ihat dahaya moho daham ha dahatingwe rim paham meng tit pongopri. Ma potip oh
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Kamah han tit patesuhri. Patdapat gahan oh Noh gin kakhan hatinmat meih mongnong sapramur. Saporhan kakhan nahatperhan it apris matei kakhan hat patepramur dahatipri.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Gidahapat sonmat oh orhe atamreipti han kathei ihirnong tap tei deipat Gin noh meih mongnong sapra ohoh ihan gur mama mani mohsi tamohoma titsi it dariptin kaput norhor apris wanahatipramur por gor kwei hayop yitir tamreim daripti ohe gor kwei oh nitat mat apdapri. Aprisa pipri.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Kakhan hatinmat saporhan orhe ma papindipra han ihir Ohri nure kakhan hat na napapindipramur por heisup deingopari. Heisup mara kat han ihir kat han ihirnong Gin gur mameng mohsi sonmur. Ohri nure kakhan hat na napapindipramur riyahemur. Ihan ohnongri kakhan matipri potinmur por kat han ihirnong ameng ohsi kom darhengopari.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Ihir mengsi darhetperhan ihir saperhan ire meng na amrama ohnong irairnong kakhan hat papten han deingopari. Matperhan oh iraire pati mong ohe kakhan hat paptenmat apdapri. Aprisa kakhan hat patdapat Nohe gor kwei ma nitat mat apdap han ihir gin ama ohe pe oh kinhei daripti. Gin sam wamtiporo rim tit tit mat uatipri.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Uatporhan ohri ma apir han ohnong Gwe kinhei darpat por dahamtiporhan oh Hanipyaha. Gwe gor kwei tit ma napingop mah noh ohsi tamohoma it kathei gor kwei titsi nadarpatmur. Gin wamtin por apingopri.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Por apriporhan kak hat pat han oh wamara Go yahnap hat natamreipat hanmur. Garpok moh go yah mat papat han ohoh ihan noh isip kathei ap mutuh ihirnong papten han oh gorhornong papten han nahahmur por kathei ap mutuh ihirnong papten han matipri.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 — ausente —
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 — ausente —
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Por apriporhan kak hat pat han oh wamara ihan go hanen ap mutuh ihirnong papten han nahahmur por hanen ap mutuh ihirnong papten han matipri.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Imtiporhan gahan tit han oh apingopri. Aprisa Hanipyaha. Go tamreindin ohe danongwi ham nuhurnong akit mengtei ngarara naporo ire erer oh sariya oh go adaro gorhe bes tei na gonom ire bes tei gonopti den oh suhum adamo hapatgwer hano rim noh kas hatipmur. Kas ham sus noh gwe gor kwei tit ma napingop mah noh watahsi ban mara naremdipmur. Pomat nareman patdapat gin ama wanin orhor it mama napopir ohmur. Gin gorhor datina por apingopri.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Por apriporhan kakhan oh Wa. Nohe natamreipat han go er hanmuro. Go nohnong Go akit mengtei ngarara naporo ire erer sariya oh adaro ire bes tei gonopti den oh suhum adamo hapatgwer hanmur ma napor oh arpin meng napormur.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Nohe ma ihat pat oh go am hat patim kianorim go Oh ihpatgwer han ohoh ihan ohe gor kwei tit moh beng wamat pati han ire bes teinong matpora. Matporhan ama ohe pe oh kaput apris titsi sa datipra na daham kianorim be nareman paptesuh. Ihan go ernap hanmur potipri.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Pora orhe atamreipti kat han ihirnong Gin gur ohe reman paptesuh gor kwei oh dara mama kathei gor kwei matip han ohnong apinmur potipri.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Potporhan ihir Hanipyaha. Oh kathei gor kwei patinhe gin it titsi apripora daham apina naporpatda pongopari.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Potperhan oh Dawa. Ihat dahat patmur. Noh arpin meng napotiprohmur. Hanip gur erer oh pomat ma papti han gurnong oh noh titsi naprisipramur. Pomat na papti han gurnong oh noh titsi na naprisa ma marin pati han oh norhor it datipramur. Ihan apina potipri.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Porpat Gin ihir Oh nure kakhan hat na napaptepramur napor ma inahapti han bap ihirnong oh ambur poprinmur. Popris norhe kintei morhor sutperhan ha haputingwemur potipri. Ihtipri por Jisas oh ama ihtipa ohe paham meng oh pongopri.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jisas oh ama paham meng oh poro hama Jerusarem ap mutuhnong saporim ohri hangopri.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Ohri hama susa Orip yei ohe duup ap mutuh yot Betpassi Betanisi ama ap mutuh yot oh kakduup mara orhe pinggit pisapat han yot ihitnong
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Gutri ap mutuhnong mandeh deyonmur. Des wandeiyaoh donki bap kopen ohe bas tongnom na kis tahat pati donki bap tit ambap dumat pati pat hatiprohmur. Pathan gut ambop arpima ambopdapat marim poprinmur.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Gut popriper ihaptin We. Gut kinmatper ihapti naporiyahanoh gut Es. Mohsi Hanipyah ohe tamreindin tit pato rim ambur pisaptimur potinmur pora ihitnongri darhengopri.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Ihitnong por darhetporhan ihit sus orhe ma por mengru orhor hatpari.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Ihama ihit donki bap ambur pisaperim ambop arpiptin donki bap nita han oh We. Gut nohe donki bap moh kinmatperim ambop arpiptio por dahandeingopri.
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Por dahamtiporhan ihit Es. Mohsi Hanipyah ohe tamreindin tit pato rim ambur pisaptimur potpari.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Pora donki bap ohnong ambura ambopdapat marim Jisas ohe patnong pihipari. Pisusa itaite tei ohe an pati watah oh daphoma Jisas orhe tongnotin teio rim donki bap ohe kom tei andeh atpari. Asara gin mohe bas tongnotina potperhan Jisas oh rus ohe bas tongnom sangopri.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Tongnom saporhan kuuhan ihir ohe danong ham iraire tei ohe an pati watah oh daphoma ohe bas tonggamar ha sonoh rim en mat pisangopari.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Imat en mat pisaptin Orip yei ka oh mandama Jerusarem ap mutuhnong wayonmat Jisas orhorsi sapti kuuhan bap ihir orhe ma wandeipti na wandeipti han ma pinggit pisaporhan ire ma wandeiptinong oh dahama ruumsan kuuhan gonsi ihir amam hama kasip mengtei orhorwi Got ohnong armi mar ohe win adaptuhutpari.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Got ohnong armi mar ohe win ma adaptuhutpa oh
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Imat amam mat pisaptin Parisi kat ma irair tap hat sapti ihir Jisas ohnong Tisa. Go gorhorsi tap hat sapti kuuhan maire mama imat napisapti da moh Baso por imtinmur pongopari.
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Potperhan Jisas oh Noh arpin meng tit napotiprohmur. Got oh nohnong armi naham ha napaptengwe daham nohe basnong armi nahatin ohe da oh nahat napapat ohoh ihan noh ihirnong baso porhanoh kweio mama ihir nohnong armi nahatiprohemur pongopri.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Ihir Jisas ohnong armi mat pisusa Jerusarem ap mutuhnong sonmat kakduup mara Jisas oh ap mutuhnong wamara mama aptei pati kuuhan ire er hat sapti ohe batbet ruumsup oh datiprio rim da er ham
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Epo. Mama ap mutuh pati kuuhan gur gin mama pati morhor Got ohsi manap ham yah hat indin ohe da oh am hat patineng yaho. Gur da ban tahat pati ohoh ihan gur wamar na am haptimuro.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Ihtin dasi hat patin orhor kaput guragure mahaw han ihir apris gurnong nitinmat mong doho ham patan prusa gur tandutipririm hohyap naham ret gatnahatiprimur.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Ret gatnahama ap mutuh ohe doho dah ma pati kuuo hano brero guragure apo erer gonapsi nim tambor muk naham timbas nahatiprimur. Timbas nahama ap ohe kwei ma patan prus ma hatpa ap ohhe gonsi urkamat natperhan tit kwei oh tit kwei ohe boknong ham diptahathe na pat hatipramur. Inaham ma timbas nahatipri oh gur nohe ma apir moh Got oh nuhurnong napanggeitinmat apir ma hapat na dahapti ohe pe oh imat nim timbas nahatiprimur por payimangopri.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 — ausente —
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 — ausente —
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Imaro hapat iraire ma Jerusarem ap mutuh ma aya dik oh Jisas oh dipwi Got ohe ap yawarnong rosa kuuhan ihirnong meng por am mar angopri. Am deipatin ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei hano sawa meng am hat pati hano rotu ap ohe han pohono ihir Jisas ohnong sutpero rim sutin kat oh sa apetpari.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Sutin kat oh apetpa orhor sutin oh kuuhan ruumsan gonsi ihir Jisas ohe mengnong oh nat tem tanpur amrat pati ohoh ihan ire ohnong sutin kat oh ama timbas hatip oh.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.