Lucas 16

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Jisas oh orhe pinggit pisapat han ihirnong paham meng tit por am deingopri. Ma am matip oh
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Gipotperhan oh amrapat orhe erer awamat pat han ohnong Gin go aprina por uangopri. Por uatporhan oh apriporhan Gwe boknong meng tit Oh ihpat hanmur ma naporiya oh noh amram Go arpin ihpat ma hapat dahah ohoh ihan nohe erer ma gwe hrepnong mar nawamat pat oh gin go na nawamat paptepramur. Wan han ihir nawamat paptepri ohoh ihan erer ma pat meng oh brak mat napinmur pongopri.
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 Potporhan oh Norhe napapat han oh Gin gwe natamreindin oh gin timbas hahmur ma napor moh gin noh kinhatiproh sa. Kot tei ohe tamreindin oh noh hanhan hat pat moh kinhat sa kasip ham mong sum tamreimo hatiproh. Noh na tamreim hanip ire patinong asoh Den ti namdina por deipmat son oh noh kas hapatmur. Gin noh kinhat sus den dam patepra ama gidahatip oh.
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 Dahapat tit ama dahatip oh. Ai. Noh ire kamah han ohe yan hat ma patinong asoh noh yan ahatip matpora. Imat ahatip deirit ihir ama ohe pe oh nohnong Go nuranure yah hanmur. Ihan go apris nure ap moh den denmur sa naporipri ama gidahatip oh.
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 Gidahama orhe papat han ohe erer ma ayan hat pati han ihirnong tit tit tahat Gur nohe pat tei moh aprinmuro por uatipri. Uatporhan ohri apir han ohnongri Gwe ma kamah han ohe ayan hat pat oh kinhei ayan hat pat por dahamtipri.
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 Dahamtiporhan oh Noh den tendeipti ohe wer san 100 oh ayan hat patmur pongopri. Potporhan oh Ihan go gin orhor tongnoma rihohe brak matip brak oh mandapat Nohe yan oh 50 pok patmur por brak mar napinmur potipri. Potporhan oh arpin yan hatip brak sar apingopri.
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 Apriporhan gahan tit han oh apriporhan oh Gwe ma kamah han ohe ayan hat pat oh kinhei ayan hat pat por dahamtipri. Dahamtiporhan oh noh tendeipti han wit 100 ung oh ayan hat patmur pongopri. Potporhan oh Ihan go rihohe brak matpa brak moh dara mandapat 80 ung patmur por brak mar napinmur potipri. Potporhan oh arpin yan hatip brak sar apingopri. Imat orhor ire yan hat pati oh hatip matwi apihipri.
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 Kamah han ohe erer awamat pat han oh imat ire ayan hat pati oh hatip mat apisaporhan kamah han oh wamar am hama ama er hat atamreipat han ohnong Go nohe natamreindin oh er mat natamreipat orhor gorhe kom ma kakdah morhor indin ohnong daham ire yan ahatip dei moh go dakuu han hatin ham indeimur pongopri. Ihangopri pongopri.
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 Jisas oh giporpat Gin gur mohnong dahatinmur. Kakdah er hat patim ma daripti mani mohsi hatip hat pati han ihirsi guragur yah han hat indinmat aprishenmur. Imat apriptin ma timbas haya tei mah Got oh orhe eimat ma napaptepra apteinong nambur napisapramur.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 Gin gur mohnong dahatinmur. Gur gar erer moh pomat apapayahanoh isip asohhe pomat apaptepri han ma hapat dahaptimur. Gur gar erernong moh pomat na apapayahanoh isip asohhe pomat na apaptepri han ma hapat dahaptimur.
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Ihat dahapti ohoh ihan gur kakdah er hat patim ma daripti mani ohnong oh pomat na papayahanoh ama imat er mat papti han guroh Got orhe arpin han erer oh gur pomat na papindin han bap hatiprimur.
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Gur ire erer pomat na apapayahanoh ama imat er mat papti han gurnong guragure datin erer oh nih gurnong napripra pongopri.
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 Jisas oh giporpat Gin mohnong dahatinmur. Tit han gowi yot han ite atamreindin asoh tapsut orhor tap hat atamreindin hatinda. Basra. Ihat na atamreindin hatinmur. Yot mat orhor atamreihanoh titnong bopor dei titnong na bopor dei hatiprohmur. Tit ohe danong ham titnong kom asar mandatiprohmur. Ihat yot hat na tamreindin ina hat pati ohoh ihan Got orhe danong ham atamreindin ohsi; mani ohe danong ham tamreindin ohsi tap hathe na tamreindin ina hat patimur pongopri.
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Jisas oh kakdah mohe mani meng oh potporhan Parisi ihir ameng amrama maninong bopor mat pati han bap ihir ohoh ihan irair rum tirhis gosham Jisas ohe mengnong kre angopari.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Kre atperhan Jisas oh Es. Gur Nuhurnong yah hat pati hanmur ha naporingwe rim ina teimdapat yah hat sapti han bap hatin hat sapti orhor gure da mutuhnong oh Got oh wanaham am hat patmur. Hanip gure yaho por ma bopor mat papti han oh Got oh ero por dasei mat papatmur.
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 Moses ohe sawa meng rim brak matip mengo propet ire sawa meng rim brak matpa mengo ama sawa meng ire hrepdapat hat pateshemur. Ihat patin Jon oh apdapmur. Aprisa Got orhe hrepnong naham napapindin ohe yah meng oh naporisuhmur. Orhe imat ma napot indir meng orhor gin imat orhor naporpatmur. Ama imat naporpat ohe pe oh Got orhe napapindin hrepnong hatinmat kuuhan ihir gonsi bap gosham gargoshaptimur.
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 Mong tansi; aw tansi moh kapkap na timbas hatin han orhor timbas hatiprimur. Got ohe sawa mengnong oh tit meng pok tit eimat na timbas ham dipwi patepramur pongopri.
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 Jisas oh Gin gur mamengnong moh dahatinmur. Han gur kuu mandama wan kuu daripti han bap gur bisei saw hat sapti han gurmur. Han ire mandaya kuu daripti han gurhe bisei saw hat sapti han bap gurmur pongopri.
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 Jisas oh ameng oh giporpat paham meng tit pongopri. Ma potip oh
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 Ama ihat pat han ohe ap doho gwatei kat oh borop han tit ohe ina bok moh er mongwi hatip han Rasaras ohnong popris atei mandam saperhan
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Noh kamah han ohe den tambor ma tapan anduripti den oh noh diprohnengo daham timon patenipatri. Ihat timon patin mian ihir apris ohe ernong moh pang atandiniptiri.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 Ihamo ham patdapat gahan hapungopri. Haputporhan Got ohsi pati han bap enser ihir aprisa ohe da oh ambur pisusa Got orhe pat tei Epraham ohe pat duupnong sa matpari. Imtiperhan gahan kamah han ohhe hapungopri. Haputporhan sein itpari.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 Itporhan da oh susa batbet dar pati aptei patin batbet dar hat patdapat aw teinong mahat wandeioh meih mahat Rasaras oh Epraham ohe duup mahat patgopri.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Pathan oh At Eprahamo. Noh irat has ohe batbet oh noh isip tit dat patmuro. Ihan kamahara naham go Rasaras ohnong darhetinmuro. Ohe bes ka oh tihih tom dahnong mara apris nohe pang mama har nahat patnong moh dip naham ha natihih matinoh pora uangopri.
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 Por uatporhan Epraham oh Mono. Gorhe ma patesuhnong oh dahatinmuro. Go da patin orhor gorhe ina boknong bapkei taham ma patesuhnong dahatinmuro. Rasaras ohe ma patesuh oh orhe ina moh er mongwi ham bisei han hat patesuhmuro. Gin gute ina oh yawar hayamuro. Gonong er ham ina batbet isip dat patmuro. Ohnong da yah ham bapkei inasi hat patmuro.
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Ginra maihir gwe pat apriyao go nure patinong apiro hatipririm mong isip nakwer apet nahatip tei moh kinhat apris gonong napanggeitiproho pongopri.
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 Potporhan kamah han oh At Eprahamo. Ihan go nohe mama ihat pat ohe meng ohsi Rasaras ohnong it norhe apteinong darhetinmuro.
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 Darhetporhan oh susa norhe arwapir hanen gon han ihirnong We. Gure arwan ohe hanip ihirnong na kamahara mar orhe danongwi hat sasuh ohe pe oh gin orhe boknong batbet isip darpatmur. Ihan gurhe ihat batbet hapti apteinong hatipririm potahat patenmuro ha potinohmuro pongopri.
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 Potporhan Epraham oh Es. Ohnong na darhetiprohmur. Ihirra Moseso propeto ire rim ma brak matpa meng oh pat basda. Ihan ihir ohnong sama ha dahengwemuro pongopri.
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 Potporhan kamah han oh At Eprahamo. Rih ma ritpa mengwi oh ihir sam na dahatiprohemuro. Haputpa han ihir tit it masas sus porhanoh ihir Arpinhe daham da tamburker er da mandatiprohemuro pongopri.
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 Potporhan Epraham oh Es. Ihir Nuhur Moseso propeto ire rim ma brak matpa mengnong oh na amratiprohemur dahapti ohoh ihan haputpa han ihir tit it masas sus porhanoh ihir Arpinhe daham amratiproheda. Basra. Ihir na amratiprohemuro pongopri. Ihangopari pongopri.
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.