João 5

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Juda bap ire tarmur den dapti dik tit hatporhan Jisas ohsi nuhur Jerusarem ap mutuhnong ruhpa.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Rusa Jerusarem ap mutuh oh sahapti han sipsip ire doho gwatei kakduup oh tom hru gar tit patmur. Ama tom hrunong oh Hibru ire mengtei oh Betesda poriptimur. Ama tom hru duupnong sapero rim pipa. Susa tom hru hir oh hanen ap oh pathan
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 wandeiyaoh han kin kwisi hano buh tikikitinsi hano katin yiwitsi hano ihtin han bap ihir ruumsan patingopa.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Tom moh tuptup rit maraporhan ohri ma wa han oh yah ham maras sapatmur daham tom hru hir minhan patingopa.
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Tit han tit er hat orhor patin 38 krismas ma birhitip han oh timon patgop.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Pathan Jisas oh wamara Oh matei trun er ham pathe daham am hapat ohnong Go Noh yah hatiprohneng dahat patda por dahandeingop.
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Dahamtiporhan oh Jisas ohnong Hanipyaha. Noh tom dahnong nahatin han timbas ohoh ihan tom moh tuptup rit marporhan norhap kinhat wayon ham butahapatin nohnong neinggahara tit han ohri wapatmur. Wasa ohwi yah ham sapatmur pongop.
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Potporhan Jisas oh Ihanra go tandeima gorhe timon pat ap tan oh dara sonmur pongop.
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Potporhan oh arpin kapkap orhor tandeima orhe timon pat ap tan oh dat marima sangop.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Saporhan ama Juda ihir Gin go tuperipti dik moh sawa meng oh na tamreiptimur ritip dik moh gin ap tan dat marim sapatda por ama imtipa oh.
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Imtiperhan oh Es. Norhornong ma yah nahah han oh Gwe ap tan oh dat marim sonmur naporit noh mama marin pisapatmur ama potip oh.
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Potporhan ihir Ama ap tan dat marin sonmur napor han oh de han oh ginaporhe ama potpa oh.
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Potperhan Jisas oh ire mutuhnong hatporhan ohe pomat na wandei tei ohoh ihan oh Nohe hanhan hat pat hanmur ama potip oh. Porpat gahan oh rotu ap oh ros patin Jisas oh apris ama wamtip oh.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Wandeipat ohnong Go amratin. Ginri go yah hat pat ohoh ihan go it er da hatipra. Ihahhanoh gorhe inanong atnap er nahaprohmur ama potip oh.
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Potporhan oh ohnong am hapat susa Juda bap ihirnong Ama ponahat han oh Jisas ohmur ama potip oh.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Gipotporhan gahan Juda ihir Jisas oh tuperipti dik moh ihat tamreipat moho rim Jisas ohnong garmar indeingopa.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Imtiperhan oh Nohe at oh dipwi tamreisuhru tamreim orhorwi pat ohoh ihan nohhe ihat orhorwi tamrein patmur pongop.
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Gipotporhan ihir Epe. Han moh tuperipti dik moh hanip pondeipat moh er hat sapat hanmur. Ama tuperipti dik orhor ama hanip pomaro ham er hat sapat ohwi basmur. Tit ma er hapat oh Got oh norhe atmur ma ripat oh Noh Got orhor hatin hat patmur ma ripat oh Got orhornong dasei mar er deipatmur. Mama ihat er hat sapat han moh sutpera daham sutin danong isip hangopa.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Juda bap ihir Jisas ohnong sutin da isip hatperhan Jisas oh Noh arpin meng napotiprohmur. Brer noh norhe damdapat erer oh na imtin hatinmur. At ohe ma indeipat da oh namgitporhan nohe wamara ma am hapat danong orhorwi indeipatmur. At orhe ma indeipat da oh mon nohhe gonsi indeipatmur.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 At oh brer nohnong bopornap nahat napapat ohoh ihan orhe ama indeipat erer oh gonsi namgipatmur. Imat ma namgipat oh kwit wanohe ina watahsi han tit namgitipramur. Namgitporhan gur wamara da trun trun darhetiprimur.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 At orhe ma namgipat da oh tit mohnong dahatimur. At oh hapuripti han ihirnong pamsas it da ma apripatru hat orhor brer nohhe norhe ma dahah han ihirnong imat orhor ihat eimat paten da oh apripatmur.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Nohe tit ma indeipat oh At oh hanip gurnong Moh er hanhe. Moh yah hanhe napor nasatinnong oh na nasapatmur. Mon norhornongwi Go imat satinmur napor ama da ohsi nahatporhan norhor nasapatmur.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Mon nohnong nasatin da naham ma nasapat oh gure at ohnong winsi mat ma paptiru mat orhor brer nohnonghe ihat winsi ha nahatingwe rim nohnong ama da ohsi nahat napapatmur. Gur at orhor nadarhetip brer nohe danong na ham winsi na nahapti han gur At orhe danonghe na ham orhornong winsi na deipti han gurmur.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Arpin gur nohe meng amrama nohnong ma nadarhetip han ohnong Ohwi inahatin hatin hanwa dahayahanoh ama dahaya gurnong oh eimat paten dasi haptimur. Ama gur eimat paten dasi ham yah dasi hat pati ohoh ihan noh gurnong Gur er hanmur napor gure boknonghe nohe heisup da oh na nahatipramur.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Noh arpin meng napotiprohmur. Ma haput pati hatin hat pati ihir Got ohe brer nohe meng amram it dasi hatiprimur. Kaputwi na ihaprimur. Ginhe ihaptimur.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Paten ohe da duuptei darpatin oh Got orhe bok patin nohnonghe ihtin da nahatporhan noh ihtin dasi hat pat ohoh ihan nuhut pokwi paten da ohe duuptei hat patimur.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Inahat ma napapat at oh Gin go Hanip Brer ohoh ihan ihirnong Moh er hanhe. Moh yah hanhe por satinmur napotporhan noh arpin nasapat hanmur.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 — ausente —
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 — ausente —
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Jisas oh Noh norhe damdapat na imtin hatinmur. At orhor napotporhan noh Moh yah hanhe moh er hanhe napor nasapatmur. Norhe danong na hat patmur. Noh nadarhetip han ohe danong hat pat ohoh ihan noh pomat nasapatmur.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Norhor meng oh Noh ihtin hanmur. Ihtin hanmur naporhanoh gur dasuh menghe napotiprohemur.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Ihan noh norhordapat norhe boknong Noh ihtin han hat patmur na ripatmur. Jon ohdapat nohnong Oh ihtin han hat patmura; ihtin han hat patmura naporpatmur. Nohe da oh Ohe ma naporpat meng oh arpin meng naporpat ma hapat dahat patmur.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Rih gur meng am hatperim Jon ohe patnong kat han ihirnong darhetpamur. Darhetperhan oh arpin meng oh napotipmur.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Jon oh nohe boknong arpin meng napotipmur ma napor oh noh norhe boknong yah hatporim na napormur. Gur Oh arpin meng ritip ma hapat daham eimat paten dasi ha hatingwe rim Oh arpin meng nohe boknong nahatipmur mama napor ohmur.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Jon oh tanggam has hatin hat patin nohe boknong meng naporisuhmur. Naporpatin gur Dir kakun ohe has teinong hatper daham kakun ohe has tei amam hat sashemur.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Jon oh nohe boknong ma nahatip meng oh garpokmur. Norhe mama ihat saporhan gur wamar ma dahapti oh isipnapmur. Norhe mama ihat sapat oh at oh Go mama tamreindin da mohsi tamrein sapatin gonsi timbas matinmur napor ma nadarhetip da orhorsi mama ihat sapat ohmur. Ihat sapatin gur wanahama Moh arpin Got oh darhetip han hat patin ihat sapat ma hapat dahaptimur.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 — ausente —
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 — ausente —
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Got oh propet ihirnong meng potporhan ma brak matpa oh norhe boknong napor brak matpamur. Ama brak matpa mengnong oh gur Moh eimat paten dasi nahatin ohe meng ma hapat ihan dir moh pomat sama dahatpera daham saptimur.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Gur ihat sapti orhor gur Nuhur eimat paten dasi hatinmat oh ohe hrepnong na hatiprohemur dahaptimur.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Noh Hanip ihirdapat nohnong winsi han nahat ha napaptengwemur na dahapat orhor Got ohdapat Hanip ihirdapat ohnong winsi han mar ha paptengwe dahapatmur.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Ihat dahapat orhor gur Got ohnonghe na bopor mat papti ohe pe oh nohnonghe bopor naham winsi na nahaptimur. Gure ihat ma Got orhornong na bopor mat papti da oh noh am hat patmur.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Norhe da orhor noh apripora daham na apdormur. At orhe Go sona napotporhan orhe mengtei noh apdormur. Ihat apdor orhor gurdapat nohe danong ham nohnong na bopor nahaptimur. Na bopor nahama hanip orhe da orhor ma apir han ohe danong haptimur.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Gur Hanip ihirdapat nohnong Oh yah hanmur napor ha armi nahatingwe dahaptimur. Gur Got ohdapatwi nohnong Oh yah hanmur napor ha armi nahatinoh na dahaptimur. Gur ihat ma na dahapti oh gur kinhat Got oh inahatin hatin hanwa dahatiprohe.
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Gur nohnong Ohdapat itap ohe kintei nuhurnong Maihir meng pomat na amram er hat sapti han bap ihirmur potiprakin dahapri. Basra. Maihir ihtin han bap hat patimur napor gure boknong meng ma nahatipra han oh Moses ohmur. Ihan gur Nuhur meng oh pomat amrapti ma hapat. Imat amrapti ohe pe oh Moses oh nuhurnong Gur yah han bapmur napotiprakin ma dahapti danong oh dahapri.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Moses oh norhornong napor brak matip ohoh ihan gur ohe meng oh amraptineng nohnonghe Oh inahatin hatin hanhe dahaptinengmur.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Gur ohe meng oh na amrapti ohoh ihan gur nohe mengnonghe gur atnap na amraptimur pongop.
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.