João 1

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Got oh Norhor darhetipramur ma ritip han oh Got orhornong Oh ihat pat han ma hapat dahatin ohe da meng namgitin han ohmur. Ama da meng namgitin han oh erer oh na tarpat patin orhor ohri patesuhru patru pat han ohmur. Ihtin han oh Got ohsi itait tap hat pateshemur. Ama ihat tap hat pateshe yot ihit Got tit pokwi hat patimur.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Ama ihat pateshe yot ihit erer oh na tarpat patin orhor ihitri patesheru patiru patimur.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Ama da meng namgitin han oh erer oh gonsi nasaro hanip dirnong namanheo nahatipmur. Erer moh wan han ohhe ti na nadarpatipmur. Orhorwi nadarpatipmur.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Ihtin han oh dire paten da ohe da oh orhe bok orhor patesuhru patru hat pat han ohmur. Ihat ma pat han oh dire has han ohmur.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Ama has han ohe has ohsi kwitem dusnong has mat papatmur. Has mat papatin kwitem er da ohdapat ama has yah danong giamtin orhor na giandeipatmur.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Ihama gahan Got oh tit han tit darhetipmur. Ama darhetip han oh Jon tom patirisuh han ohnong darhetipmur.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Darhetporhan Jon oh aprisa Has han oh ihat pat hanmura; ihat pat hanmura naporisuhmur. Ma naporisuh oh dir gonsi amrama Oh arpin ihtin han pat ma hapat ha dahatingwe rim naporisuhmur.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Ma naporisuh han oh orhor has han hat patim na ginaporisuhmur. Kom ma apripra has han ohe mengnong naporisuhmur.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Ama has han oh orhorwi arpin has yah dasi hat pat han ohoh ihan kuuhan among among gonsi dirnong ma nasaripti oh orhe has tei orhorwi tarpatperhan nasariptimur.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Ama han orhor mong moh darpama mong teinong wandas patesuhmur. Orhe darpatip mong tei moh wandas patesuh orhora; kakdah mama pateshe erer ihir ohnong hanhan hat pateshemur.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Juda bap ihirnong Norhe han hatipri bap ihirmur por ma kis matip han ire mutuh wandas patesuh orhor ihir ohnong na ambur hahap mat papteshemur.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Hahap matperhan kat han dir Orhorwi inahatin hatin hanwa daham ambutpamur. Gidaham ma amburiya han dirnong oh Got oh orhe brer hen ohe da oh napripatmur.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Orhe brer hen ohe da ma napripat oh dir damdapat Got orhe brer hatpor dahatperhan na napripatmur. Kuu gamin ihit Got ohe brer na amanheptimur. Got orhe da orhor orhe brer hen ohe da oh napripatmur.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Ama da meng namgitin han oh Got ohsi patdapat kakdah wandasa hanip ina hapat kakdah indipmur. Kakdah ma indip oh Got oh Noh norhe brer tit hanwi moh orhe boknong bapkei mar has dasi matpora daham orhe boknong hassi mat orhorwi papatin dir wamara Moh Got orhe arpin has ohsi mat papat ma hapat daham dir am haptimur.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Ama han oh ihat has dasi hat apriporhan Jon oh kaput nohe kom ma apripra han oh oh ihtin han tit apripramur. Apriporhan ohri patesuh han ohoh ihan ohri han hatipramur. Noh ohe hrepdapat hatipramur ma naporpatgwer han oh gin mama apir ohmur potipmur.
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Ama han oh orhe damdapat orhor Noh ihirnong bapkei mar yah matpora ma dahapat da oh isip ham teip hat pat ohoh ihan dirnong ama da oh dirnong napriporhan dir tei dat tei dat haptimur.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Moses ohe dap tei oh sawa mengwi Gur ihat patenmur. Gur ihat patenmur napor napdapmur. Gahan Jisas ohe dap teidapat ma napdap oh arpin dahapti ohe dao damdapat orhor Ihirnong imat yah matpora dahatin ohe dao ama ihat dahen ohe da oh napdapmur.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Hanip dirhe Got ohnonghe na wandeipti hanmur. Got orhe bopor mat ma papat brer orhorwi Got orhe pat da oh dirnong namgitporhan dir wamar am haptimur.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Jisas Krais oh kopen na apin patin Jon oh yah meng oh naporisuhmur. Naporpatin Jerusarem ma pati han Juda ire duuptei han ihirdapat Got ohe ap yawar ohe hanat bok han ihirnongsi; be Ripai ohe puh kat han ihirnongsi Gur Jon ohe patnong susa Go de han gura por dahamtinmur pora ama darhetpa oh. Darhetperhan ihir susa Jon ohnong Go de han gura por ama dahamtipa oh.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Dahamtiperhan oh meng oh na kimirima Noh Got ohe ihirnong ambutinmat darhetipra ma ritip han Krais oh noh basmur ama potip oh.
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Potporhan ihir Ihan go de hana. Go rih ma patesuh propet Iraija orhor it da apris patkin por ama dahamtipa oh. Dahamtiperhan oh Noh Iraija oh basmur ama potip oh. Potporhan ihir Ihan go nuhur ma naminhan pati propet oh goda por ama dahamtipa oh. Dahamtiperhan oh Noh ama han oh basmur ama potip oh.
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Potporhan ihir Ihan go de hana. Gorhor ritino. Ririt nuhurnong ma nadarhetiri han ihirnong sus potiprimuro ama potpa oh.
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Potperhan oh Nohra Aisaia oh Nohe boknong naham ma brak matip han oh nohmur. Ma brak matip oh Kaput han tit aprisa irat timbas hanip timdas dusdapat We. Gur Hanipyah ohe aprin mandap oh duutinwi mar amanhem amamen matinmuro por uaripramur napor ma brak matip han oh norhor mama pat ohmur ama potip oh.
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 — ausente —
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 — ausente —
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 Dahamtiperhan oh Noh tomwi napatirpatmur. Gure mutuh oh aprin han oh gin kakduup hapatmur.
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Ama han oh nohe kom apripatmur. Nohe kom apripat orhora; oh yahnapsi han ohoh ihan noh bisei han hatin hat pat ohoh ihan noh ohe tongap nang oh noh na arpitin inasi hat patmur ama potip oh.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Ameng ma potip oh Betani aptei oh potipmur. Betani aptei oh Jon ohe Jodan tom ma patirisuh ohe han tandapat patmur.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Gahan kimsidapat Jon oh wandeioh Jisas oh ama apripat hatip oh. Apripathan oh Gin gur wamtin. Got orhe sahapat han sipsip bap hatin hat patim hanip dire er gap hirmar dat namdatin han oh gin mama apir ohmur.
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Noh rih han tit nohe kom apripramur. Nohe kom apripra orhor ohri patesuh han ohoh ihan noh ohe hrepdapat hat patmur nohe ma ripatgwer han oh gin mama apir ohmur.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Noh ohnong hanhan hat patin orhor oh apris Isrer bap gure kintei oh pitap hatporhan gur Oh ama han oh ma hapat daham ha am hatingwe rim noh tom napatirpatmur ama potip oh.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 — ausente —
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 — ausente —
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Tongnotporhan noh wamara ohe ma napor nadarhetip hanhe dahama gin gurnong Mohnong Got ohe brermur naporpatmur ama potip oh.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 — ausente —
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 — ausente —
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 Potporhan ihit amrapti Jisas ohe kom pipari.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Ohe kom saptin oh tamburker wamara Gut kianorim nohe kom apripti pongopri. Potporhan ihit Rapaia. Go de ap oh pat potpari. Hipru ire mengtei Rapai ma porishe oh Grik ire mengtei tisa porishemur.
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 Ohnong Rapai potperhan oh Gut apris wamtinmur pongopri. Pora ihir sus ohe pat ap oh wamtipari. Wamara mong kis hah tei ohoh ihan ihit orhe ap oh timdipari.
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Ama Jisas ohe kom pipa han ihit tit han oh Andru ohmur. Andru oh Saimon Pita ohe napmur.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Oh Jisas ohe komnong sonmat nanip Pita ohnongri ambur pipri. Susa pathan oh nanip ohnong Nuhut Mesaia ohnong wandeiyamur potipri. Hibru ire mengtei Mesaia porishemur. Grik ire mengtei Krais porishemur.
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 Mesaia ohnong wandeiyamur pora nanip ohnong ambura itait nangman Jisas ohe patnong pipari. Saperhan Jisas oh wamara wan han Jon ohe monmur daham Jon ohe mon Saimon go gin gwe win oh Sipas napotiprimur pongopri. Hibru ire mengtei Sipas ma porishe oh Grik ire mengtei Pita porishemur. Pita ma porishe Oh kweimur ma porishe ohmur.
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Gahan kimsidapat Jisas oh mong Garirinong saporo rim Pirip ohnong wamara Go nohe kom aprinmur pongopri.
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Pirip oh Andrusi Pita ite aptei Betsaida aptei han ihirmur.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Pirip ohnong Go nohe kom aprinmur potporhan oh Natanier ohnong angmat susa Natanier ohnong wamtipri. Wamara Nuhur Moseso propet ire Kaput ihtin han tit apripramur rim sawa mengtei ma brak deishe han oh gin nuhur wandeiyamur. Wamara oh Nasaret ihir Josep ohe brer Jisas ohmur
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 potporhan Natanier oh Epe oh Nasaret aptei ihirda. Win timbas aptei oh ihtin han tit tarpatiprohda. Na tarpatin hatin apteimur pongopri. Potporhan Kat go mai ohnong wamar aprina pora ihit wamar pipari.
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Wamar saptin Jisas oh wamara Mama apir Natanier oh dasuh na hama arpinwi ripat han ohoh ihan oh arpin Isrernap ihirmur ringopri.
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Ritporhan Natanier oh Epe. Go kinhat nohnong am ham ginapor potporhan oh Go rih Pirip oh kopen na unat patin go irat pik duuptei oh patin noh wanahatmur pongopri.
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Gipotporhan Natanier oh Tisa. Go nohnong imat napor moh ihan go Got ohe brermur. Go Isrer nuhurnong napapten han ham nure kakhan hat pat hanmur pongopri.
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Potporhan Jisas oh noh Go irat pik duuptei oh patin noh gonong wanahatmur napotporhan go Oh imat napor moh Got ohe brer ma hapat dahahmur. Nohe ma napor da oh isip basmur. Oh garpokmur. Kaput nohe ma namgitipra han oh hanip gurhe na wandeipti han isipnap tit namgipramur.
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Gin noh arpin meng tit napotiprohmur. Kaput gur wandeiyaoh aw tan mahat tanpura Got ohsi pati han enser ihir Hanip Brer nohe pat teimdapat ruyao wandayao haptin gur wanahatiprimur pongopri.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.