João 12
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan Pasopa dik rih Isrer ihir Isip ire hrepdapat hat patim Got oh pisusa iraire mong Kenannong pihip ohe dik oh patin dophei dah hatiprio rim Jisaso nuhur Jisas oh Rasaras ohnong pamsuhup Betani apteinong pipa.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Ama apteinong saperhan Rasaras ihir tambenir Jisas ohnong amam mar den yah tit atendeingopa. Atemtiperhan Rasaras ohsi nuhur tongnotperhan Mata uh den kan mat sara den namdengop.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Namdiporhan arwap Maria uh gapgwesi san dara ama gapgwesi oh ruumsan yan sar mohopti tom san oh dara Jisas ohe tongnong amongop. Amotporhan ama gapgwe oh ap mohsi gapgwewi hangop. Hatporhan uh urhe kak bat ohsi ahirdeingop.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 — ausente —
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 — ausente —
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Judas ohe ama giritip oh borop han ihirnong daham na giritipmur. Oh nuranure den mohom dapti ohe mani oh ohe bes teinong mat patim oh kat mani gapah ham dar deo ihpat han ohoh ameng oh ritipmur.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Giritporhan Jisas oh Ei. Go uhnong gipotipra. Norhe sein gapgwesi naham ha nitingwe rim inahahmur. Ihan uhnong gipotipra.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Borop han ihir gursi dipwi pateprimur. Noh kakun dir pati ohoh ihan uh nohnong ma inahah oh yah hahmur pongop.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Gahan ihir Jisas oh Rasaras ohe aptei oh patmur ritperhan Juda trun han ihir amrapti Gin Jisas orhe pamsuhup han Rasaras ihitnong wamtipero rim apingopa.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 — ausente —
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 — ausente —
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Armi mat apriperhan gahan Jisas oh donki tit ambura ohe bas tongnoma sangop.
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Donki bas ma tongnotip oh rih ma brak matpa meng oh dam tarpatipmur. Ama brak matpa oh
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Ama brak matpa meng oh Jisas orhe namgit napisapat han nuhur sashe orhora; dahatinnong oh na dahat pateshemur. Gahan Jisas oh masas Got ohe patnong saporhan nuhur Mameng moh Jisas ohnong por brak matpa meng ma hapat. Gin ma brak matpa mengru arpin ohnong imtipa ma hapat dahatpamur.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Ihama Jisas ohnong ma armi mat apdapa oh rih oh Rasaras ohnong sein itiri oh Gin go masas marona potporhan ohe ma mashup oh han trun han ihir apris wamat patin mashupmur.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Gahan ihir wandeipti susa kat han ihirnong ameng oh potpamur. Potperhan ihir am hat patin ohoh Gin ihir armi mat mandap ambur apingopa.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Armi mat apriperhan Parisi ihir Gin kuuhan ihirnong moh wamtin. Kuuhan gonsi ihir mihat ohe danongwi ham ohnong armi matipririm dire baso ma potpa meng oh ihir gin amkara dam timbas meng namar ohe danongwi gonsi hat apripti moho ama gigoshatpa oh.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Gahan Pasopa dik oh Got ohe danong ham armi matpero rim Jerusarem ap mutuhnong ma ruhpa han ihiroh Grik ihirhe kat han tit ire tapnong ham ama ruhpamur.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Rusa gahan ama Grik ihir Pirip oh Gariri mong Betsaida aptei han ihiro rim apris ohnong Nohana. Nuhur Jisas ohnong wamtiprohemur pongopari.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Potperhan oh susa Andru ohnong ameng oh porpat ihithe aprisa Jisas ohnong Grik ihir gonong Nuhur wamtiprohemur naporiyahe pongopa.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Potperhan Jisas oh Grik ihir amam naham apriya ma hapat. Ihirnong panggeitin dik oh kakduup hah ma hapat daham Gin hanip brer nohnong amam armisi nahatin dik oh gin hayamur.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Noh arpin meng napotiprohmur. Gur kon gwenong dahatinmur. Kon gwe oh itperhan na marahanoh ama kon gwe oh orhap mong tem ohom patahar timbas hapatmur. Marahanoh gwe ohe watah oh timbas ham marasa dam trun timapatmur.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Amaru hat orhor hanip gurhe Noh norhe ina mama hat pat orhor hat patepraneng dahayahanhe kakdah morhor timbas hatiprimur. Noh kakdah ohe ina moh mandama eimat paten ohe dasi hatipraneng dahayahanhe ama ihat dahaya gur eimat paten dasi hat pateprimur.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Gur Dir Jisas ohe atamreindin danongwi hat sasipera dahayahanhe ama han gur nohsiwi sasiprimur. Nohsi ma sasipri oh nohe ma sasipra teinonghe gursiwi sasiprimur. Ihat saptin at ohhe gurnong Ihir ohsiwi tap hat tamrein saptio rim winsi han nahatipramur napongop.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Gahan kwihan Jisas oh nuhurnong Nohhe ihir nohnong inaham nitipriwa daham ma da ruumsupsi hat pat moh at ohnong At go dat namdatinmur potiprohda. Basra. Noh ama batbet da oh datinmat apdor ohoh ihan noh na gipotiprohmur napongop.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Naporpat At go gorhornong oh win isipsi han hatinmur pongop. Potporhan nuhur amrayaoh meng tit aw teidapat Dawa. Noh rih orhor ihirnong norhornong winsi nahatin dasi mat papatmur. Ginhe it winsi nahatin da matiprohmur por hangop.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Gipor hahhan orhe duup ma pati han kat ihir meng amrapti minggihim ama ihpat ohwa goshangopa; kat nuhur Es. Got ohsi pati han enser ihir tit meng tit ohnong ama por hah ohwa goshatpa.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Gigoshatperhan Jisas oh Ama ginapor hah meng oh nohnong ha am hatinoh rim na napormur. Gurnong ha am hatingwe rim ameng oh ama napor hah ohmur.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Gin Got oh kakdah mohe erer sam imtim dik oh hahmur. Gin kakdah mohe erer oh orhe hrepnongwi mar papat er han ohnong sum er mat darhetin dik hahmur.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Norhornong oh nadaptuhutiprimur. Nadaptuhutperhan noh kuuhan gonsi gurnong ruprup naham norhe hrepnongwi nahatipramur napongop.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Oh nohnong nadaptuhutiprimur mama napotip oh orhornong irat bok sur gar matipri ohe meng oh napotipmur.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Napotporhan ama tarmuriya kuuhan kat ihir Wa. Nure sawa meng ohra Got oh Dire namburin han darhetipramur ma ritip han oh dipwi pat hanmur riptin amraptimur. Oh dipwi pat han ohoh ihan go kuuhan ihir Hanip Brer ohnong irat bok sur garmar daptuhutiprimur ma ri oh Hanip Brer nihnong imtipriri por dahandeingopa.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Dahamtiperhan oh Gure has nahat indin han oh kakun patmur. Oh patin orhor has teinongwi hat sonmur. Patem oh saporhan kwitem hatporhan kinhat it has teinong son ina hatiprohemur. Ihan oh has nahat napapatin orhor has teinong hat sonmur.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Gure has nahat indin han oh patin orhor ohnong Ohwi inahatin hatin hanwa dahatinmur. Dahatperhan ama ihat dahaya gur orhe han hatiprohemur napongop. Napotporhan ihirnong atei mandama Jisaso nuhur susa ihir wanahatipri rim tremdipa.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jisas oh Juda ire kintei orhor hanip dire na imtin hatin da deipatin Juda ihir wamar am ham orhor Ohwi inahatin hatin han ma hapat na dahashemur.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Ohe danong ma na hashe oh Aisaia ohe brak matip meng oh arpin dam timdipmur. Ma brak matip meng oh mamarumur.
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 — ausente —
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 — ausente —
40 “God iwa’an matah hifim
41 — ausente —
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 — ausente —
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 — ausente —
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Gahan Jisas oh kasip mengteiwi Gur nohnong Ohwi inahatin hatin hanwa ma dahapti kuuhan gur nohnongwi na ginaporiptimur. Ma ginaporipti oh at nutanutnong tap mat ginaporiptimur.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Amaru hat orhor nohnong ma wanahapti guroh Got ohsi nuhutnong tap mat wanahaptimur.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Noh gurnong yah da ohsi has nahatin han hat apripatmur. Noh has nahatin han hat ma apripat oh nohnong Ohwi inahatin hatin hanwa ma dahapti han gurnong noh nambur has teinong naham has nahat napaptenmat apripatmur.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Noh kakdah han bap gurnong dahanaham nasatinmat na apripatmur. Gurnong nambur yah nahatinmatwi apripatmur. Noh ihat apripat ohoh ihan nohe meng amram ma na dindeipti gurnong dahanaham Moh er hanhe. Moh yah hanhe napor na nasapatmur.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Nohe mengnong na amram kom asaripti han gurnong kaput komdapat ma nasatipra meng oh patmur. Norhe mama naporpat meng orhordapat kaput mong pepe dik oh nasatipramur.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Noh norhe dahapat da meng orhor na naporpatmur. Norhornong nadarhetip han at orhor Go ihirnong Mameng moh mihat daham meng potinmura; mameng moh mimat potinmur napor am nahatporhan noh gurnong at orhe am nahat napapat wanin meng orhorwi naporpatmur. Imat naporpatin orhor na amrapti han gurnong gure ma na amrapti meng orhordapat kaput nasam inahatipramur.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 At oh eimat paten inasi hatin ohe da meng oh naporpat ma hapat. Ihan nohhe At orhe naporpat wanin meng orhor potpor daham naporpatmur napongop.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.