Romanos 9
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Ki kirpei punkom, ki kempetei kolo olo, wusoli ki lite Krais. Riri Teingi lunkiki le le leilaiki onom piti kirpei il pepei, le ki kretai ki kempetei kolo olo.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Ki kirpei punkom kolpepei, ki olo onom onetei le wem oli oli ki onom moinginetei kasiepe mete peiki piti mepi teluwi alpe niliye.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Pe potei pepe so ki onpositei piti ma kaniepe. Le ki onposi kirpolo ma Ma Ili waiki ki kutei moingi lelpe, le le ma kare leiteiki tanio Krais, le pe olo.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Pe mete wuso Ma Ili pele keiniepe pepe le le laptei fale pire eple pele, le le kosape lire singe lipi pele. Le topwepe il lapiri piti ma kaniepe, le le watepe il lipi piti pesiepe re pingiepe. Le kosape tisi tuwopou piti rautuwo Ma Ili, le Ma Ili topwepe il teingipe lapiri liripe.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Ma Ili linu topwepe il lapiri lire manre pelpe piti pingowo tisi liti pulpowo, le Krais re, wem le fale metine wape, le fale lile alpe lelpe. Ku yeflipiye ma wem oli oli meilala nange lite Ma Ili wuso luntoluwepe men nange pepe. Punkomtei.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Ki kirpei kolo il wuso Ma Ili linu topwepe lapiri pepe, pe olo kere yaupe kolo olo, wusoli mete pite Israel pepe, Ma Ili keiniepe pe yeflipiye kolo olo.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Lo eple palye pite Abraham pepe, pe yeflipiye ma ku minape mirpolo pe eple pele, olo. Wusoli Ma Ili lirpowo Abraham lolpepei, “Eple palye pite Aisak loteteiye ma pinaye pirpolo ye yaitei lelpe.”
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Il pal pato polpepei eple wuru pite Abraham pepe, Ma Ili keiniepe laptei lotei kolo olo. Wolo eple wuso Ma Ili topwepe il lapiri lire Abraham piti ma watowo pepe, eple fei pepe so Ma Ili laptei piti ma pilowo Abraham tulum le nemple yaupe kolo.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Wusoli Ma Ili topwepe il lapiri lirpei lolpepei, “Wem wuso ki keinio lepe wala lato, wem fei lepe, ki ma nou kau le Sara ma nila ninge tulei.”
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Le fei pepei poteteiye kolo olo. Rebeka eple winge tene tepe, te yaitei lelnge niliye, mani louku Aisak.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Min watafei il piti paitei yousi, pe pirpei pepe, pe pirpei polo, “Ki kani onom kantowo Jekop, wolo ki onom pesi Iso.”
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 Le ku ma mirpei molomen? Ku ma mirpei molo Ma Ili olo lingiepe loporo kolo lom? Olotei.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Wusoli Ma Ili lirpowo Moses lolpepei, “Wuso ki ma onom manowo metine nele, ki ma onom manowo. Le wuso ki ma onom one kasio metine nele, ki ma onom one kasio.”
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 So Ma Ili onom manowo metine wusoli metine lepe le lotei onposi lo le lesio towa menele, olo, Ma Ili lotei onom pele, le onom manowo metine.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Il wuso Ma Ili lirpowo Fero le pe paptei paitei yousi pepe, pe pirpei polo, “Il pal pepei so ki keiteiye fale ire metine ili piti untoluwepe mete le ki kolpepe kireye piti ma kosape mete kire singe peiki, le singe peiye olo kumputei, le ye ma weisipe il peiki, wolo olo ki singe, le ki waiye moingi lipi pepe, le mete piti tef ili yefliye, pe ma pretawo nange leiki.”
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Min polpepei so metine minele wuso Ma Ili onom manowo lepe, le ma onom manowo. Le metine minele wuso Ma Ili kani onom nanio lepe, le ma lolpepe liri metine fei lepe.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Le nele leise ma leiteiki lolpepei, “Wuso Ma Ili lingiepe fei lolpepe, piti men ma le lamtuwo metine lire il olpe pele? le minele miso weisine onom pite Ma Ili lo olo?”
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Wolo ye metine yawi lepe le ye onposi irpolo ye metine ili piti ma nou irpowo Ma Ili lom? Mili, le miso leletei metine piti lesio lepe, leletei lirpolo, “Piti men ye esiki fei olpepei?” le miso leletei lolpepe lo olo?
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Metine piti lesiepe minki pepe, le kotuwo tef alpe niliye wolo le miso lesienge minki twinges. Le onom pele, le ma lesio mili nele teingi piti ma lire laite mole lo men nange pepe, le mili nele lepe, le ma lesio lele piti liri lapli oweli.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 — ausente —
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 — ausente —
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Wusoli ku pepe so le linauku pepe, le linape piti alpe lite Israel poteteiye kolo olo, ku piti alpe nemple re, Ma Ili linauku.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Ma Ili lirpei il pepei le pe paptei paitei yousi piti Hosea, Ma Ili lirpei lolo,
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Le tulum wuso ki kirpepe kirpolo, ‘Ise olo mete peiki kolo olo,’ tulum fei lepe ki ma kinape kirpolo pe eple pite Ma Ili piti ratei lingi wem wem.”
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 — ausente —
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 — ausente —
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Min watafei il wuso Aisaia linu lirpei pepe, lirpei lolo, “Wuso Ma Ili Singetei le lusauku lope eple palye ilepe kolo olo, ku ma ma melengi watafei uf Sodom, le ku ma ma melengi watafei uf Gomora.”
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Le ku ma mirpei il men? Ku mirpei molo, mete pite alpe nemple pepe, pe pinta tisi liti ma peite potei fale teingipe tuwopou pire Ma Ili kolo olo, wolo Ma Ili laptei fale teingipe tuwopou piri le lotei wusoli pe pulpowo.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Wolo mete pite Israel wuso Ma Ili pele keiniepe pepe, pe pintape il lipi piti ma kaniepe fale teingipe tuwopou pire Ma Ili wolo olo, pe perengape kolo olo.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Le pe polomen pe fale teingipe tuwopou kolo pepe? Pe fale teingipe tuwopou kolo wusoli pe pingiepe il lipi piti pesiepe towa, le pe pingiepe piti pulpowo Ma Ili kolo olo. Pe nautesi erau le pe pualo olpetei.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Min watafei il piti paitei yousi pepe pe pirpei polo,
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.