Romanos 15
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Ku piti mulpowo Ma Ili le ku mile singe pepe, ku ma kaniepe piti wala onom nenpe nenpe pepe, kaniepe mire moingi pelpe soma pe wala ma pulpowo Ma Ili. Ku ma onposi kutou le ku mingiepe menmen piti ma enke teingipe masi kutou kolo olo.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Ku niliye niliye, ku ma kanowo line winke nele piti ma mirine onom pele teingine soma le lile singe piti lulpowo Ma Ili.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Krais onposi lotei le le lingiepe menmen piti le ma onom teingine lasi lotei kolo olo. Wolo min watafei il piti paitei yousi, pe pirpei piri polpepei, “Mete pirpei il olpe peireise, wolo il olpe pelpe pepe, pe pirpei pilaiki ki.”
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Il men nange wuso paptei paitei yousi piti pinu pepe (olpela testamen), pe paptei piti ma peitalouku piti ku ma mapiri enke le ku ma topo weli wem ku mratei mungario Ma Ili piti kanouku.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 — ausente —
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 — ausente —
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Yailele nemple watafei Krais laileleise pepe, le ise yolpepe soma ise yeila nange lite Ma Ili.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 Ma Ili laltei Krais laule piti kaniepe mete piti Juda, le le lolpepe piti ma kosauku lolpepei, il menmen wuso Ma Ili pele linu topwepe lapiri piti ma lingiepe pepe, le ma lingiepe punkom. Ma Ili lingiepe il pele punkom wusoli il wuso le topwepe lapiri lire manre pite Juda pepe, pe fale punkom.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Le mete pite alpe nemple re, Krais kaniepe piti ma peila nange lite Ma Ili wusoli le onom manepe. Min watafei il piti paitei yousi, pe pirpei pepe,
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Le il piti paitei yousi pepe pe nou pirpei polpepei,
10 Ibanak eo maiye;
11 Le il nou pirpei polo,
11 Naatu iban maiye eo,
12 Le il wuso Aisaia laptei pepe re pe pirpei polo,
12 Naatu iban Isaiah eo maiye,
13 Ma Ili wuso ku mulpowo piti kanouku pepe, le miso lirkilau leilaise enke piti ise ma enke teingipe le ise ma ratei yire enke malye wusoli ise yulpowo. Le lolpepe lireise soma singe pite Riri Teingi ma kaneise piti yirkilau yulpowo Ma Ili piti kaneise.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 Ilim winkem peiki, ki kretai punkom kolpepei, ise yesiepe il teingipe pultei enke peise leinginim. Le ise retai yoporotei yire tisi liti yingowo Krais, le ise miso yeitalo isotei wane.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Wolo youti nepei, ki kaptei il singe kirpei kire menmen wuso ise ma retape re yingiepe pepe, le ki kolpepei piti ma keilaise enke le ise ma onposiepe. Ki kirkilau kirpei wusoli Ma Ili onom maneiki, le le waiki towa teingi piti kesio.
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 Ki kesio towa lite Krais piti ma kaniepe mete pite alpe nemple. Ki kesio towa watafei metine liti leptawio Ma Ili siye pepe, wolo ki kesio towa piti keptalo Il Teingipe pite Ma Ili pe mete piti alpe nemple. Ki kolpepei piti ma kaptei mete piti alpe nemple pepe fale teingipe watafei siye wuso Riri Teingi loporipe piti watowo Ma Ili pepe, le Ma Ili ma onom teingine lasiepe.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Krais Jisas kaneiki piti kesio towa lite Ma Ili, le ki ma rautu kutei kiri towa fei lepei.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 Men nange wuso Krais kaneiki piti kesiepe fale pepe, menmen poteteiye fei pepe ma ki kirkilau kirpei kasiepe piti ma kosape mete piti alpe nemple kire tisi liti pulpowo Ma Ili. Ki ma kosape kire il piti ki kirpei le wai leiki piti kesio towa kingiepe il wuso kirpei pepe.
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 Le men nange wuso potei pire tute fale pepe, pe re kosape pire singe pite Riri Teingi. Le ki min so keptalo Il Teingipe pite Krais liye liye re ke lepe, keptalo kile Jerusalem keinenei kau ke ke fale Ilirikum.
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 Wem oli oli ki kesiene onom nenpeiye piti ma keptalo Il Teingipe pe uf mete wuso wala pretawo Krais kolo olo pepe, le ki kolpepe soma ki kingiepe ire yepe pite mete nemple kolo olo. Ki ma kingiepe mete wuso pinu pe peptalo il pepe kolo olo, ki onposi piti ma ke uf mete wala yeflipi soma keptalo Il Teingipe pepe.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Min watafei il piti paitei yousi, pe pirpei pepe,
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 Ki onposi piti ma ke uf mete wala yeflipi le il pal pepei so wem wuru ki onposi piti ma ke kulise piti ratei Rom pepe, wolo olo, ki min ke kolo olo lepe.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Wolo fei, towa leiki wuso kesio kato uf mete pepei pepe so yaliye, le wusoli eringi wuru ki onposi kirpolo ma ke kulise pepe,
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 fei ki onposi piti ma kolpepe. Ki onposi piti ma ke kulise wo ki soma ke Spen. Ki onposi piti ma kireise ratei wem kurau le onom peiki ma teingine wo. Leye lo ise ma kaneiki piti ke Spen.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Wem fei lepei, ki ma ke kesio towa liti kaniepe mete pite Ma Ili pele wuso pratei Jerusalem pepe.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Nimoure mete pite Masedonia re Grik, pe wuso pulpowo Ma Ili pepe, pe paptei oweli yini men nange pepe piti ma kaniepe nimoure mete wuso pe oweli yini nange naplei pepe, le ki kapi menmen fei pepei kilape ke piti ma kaniepe mete fei pepei wuso pratei Jerusalem pepe.
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 Nimoure mete pite Masedonia re Grik, pe potei onposi piti pesio towa fei lepei liti kaniepe mete wuso pe oweli yini nange naplei pepe. Wolo pe onposiepe utu pite mete pite Juda wuso patope pepe le pe so polpepei piti ma namti kaniepe wuso pratei Jerusalem pepe. Mete piti Juda kaniepe mete pite alpe nemple pire tisi liti Ma Ili ma lailelepe re luntoluwepe, le min polpepei so mete piti alpe nemple ma namti kaniepe mete piti Juda pire oweli re yini piti pailele potei wem pe pratei tef lepei.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Wem ki kesio towa fei lepei yali, le era re wuso kapi pepe, ma pelpe yeflipiye ke watepe tani wo ki soma ke kulise yo ke Spen keye.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 Wem ki kaule, ki kretai ki miso kaneise piti Krais ma lirkilau laileleise re luntolise.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 Ilim winkem peiki, ise yulpowo Apa Jisas Krais le Riri Teingi leilaise enke piti kani onom yantei nemple, ki kirkilau kirpeise piti ma yanteiki mepi mirkilau meletei Ma Ili piti kaneiki.
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Yeletei Ma Ili piti ma kaneiki soma mete pite Juda wuso pulpowo Jisas Krais kolo pepe, pe ma waiki moingi kolo. Le towa wuso ki ma kesio wem ki ratei Jerusalem, towa fei lepe miso kaniepe mete pite Ma Ili pele wuso pratei Jerusalem, le pe oweli yini nange naplei pepe.
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Leye lo ki ma kau kulise, wuso Ma Ili onom pele, le le lusaiki ke, le wem fei lepe ki ma onom teinginetei le onom peiki ma flo.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Le fei ki kirpei, Ma Ili piti onom malye, le miso lireise ise yeflipiye ratei. Punkomtei.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.