Lucas 2
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Wem fei lepe metine ili piti luntoluwepe mete pe pinawo Sisar Ogastas, le metine ili lite Rom. Le le lirpepe nimoure mete pele wuso luntoluwepe pepe, le lirpepe piti pe ma paptei nange pelpe le pe ma koponape.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Wem linutei liti pe paptei nange le pe koponape pepe metine ili piti luntoluwepe mete piti Siria, le nange lele Kwirinius, le lesio towa lunkuwo Sisar Ogastas.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Mete yeflipiye, pe niliyeye niliyeye pe uf tulum wuso emare pilape pepe le pe paptei nange pelpe.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Fei, Josep lusa uf Nasaret lato tef liti Galili le le le uf nele kumpu Betlehem lato tef liti Israel. Uf kumpu lepe so pila metine ili piti luntoluwepe mete piti Juda sungoi liye, nange lele Devit. Josep le uf kumpu Betlehem wusoli le ninge palyene lite Devit.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Josep le laptei nange pele lire moto Maria wuso pe topwepe il papiri piti ma naise. Maria yofu,
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 le wem me roum wala ratei Betlehem, ne ningitei notei piti ma nilape eple.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Ne nila ninge piti linu, ninge tulei, nire olongou weisi le ne nalfo lawo paingo liti paltepe sipsip re bulmakau oweli wusoli elpeingelem pite winem liti mete petetei pepe olo piripe mete poparuye liso Josep lire Maria roum mete mato tulum liti paptepe sipsip re bulmakau oweli.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Mulpou nele mete piti puntoluwepe sipsip, pe pratei puntoluwepe sipsip pelpe pratei tef nele malfem pire uf kumpu Betlehem.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Fei riri liti Ma Ili lele falepe le singe pite Ma Ili pele fale pini puwope watafei weli. Pe turwepe olpetei,
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 wolo riri lepe le lirpepeye, “Ise turise pato. Ki kilape il teingipe peise kau piti ma piripe enke pite mete yeflipiye teingipe.
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Fei mulpou lepei nimou nila metine piti ma kaneise, le ne nila ratei uf kumpu lite Devit. Metine fei lepe, le Krais, Ma Ili.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Ki ma kosaise kire il fei pepei, ise ma yerengawo ninge kumpu nele pe pire olongou weisi le pe palfo lawo paingo lite paltepe sipsip re bulmakau oweli.”
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Frou yo fei, ririm pite yuwei twinges lo niliyeye, kuna wurutei olpe fale pire riri wuso linu fale lepe, pe piri pepi puro weni piti peila nange lite Ma Ili. Pe puro pirpei polo,
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 “Ma Ili yuweitei, singe pele olo lipitei, le mete piti tef wuso le onom teingine lasiepe pepe pe ma pratei pire onom malye.”
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Wem ririm nou pe yuwei taniepe mete piti puntoluwepe sipsip pepe, mete pepe pe pirpei nemple polpepei, “Ku me Betlehem muluwo men wuso fale lepe, men wuso Ma Ili lirpouku liri lepe.”
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Liso pe frou pe fale perengame Josep lire Maria le pe puluwo ninge kumpu lawo paingo liti paltepe sipsip re bulmakau oweli.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Wem mete piti puntoluwepe sipsip pepe pe puluwo ninge lepe re fei, pe pirpeme Josep re Maria le mete wuru pepe, pirpepe pire il wuso riri lite yuwei le lirpei liri kumpu fei lepei lepe.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Mete wuso pingitei pepe pe yeflipiye pinlele potei pire il wuso mete piti puntoluwepe sipsip pe pirpepe pepe.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Maria naptei men nange fei pepei, naptei pultei onom pene le ne onposiepe neli wo nengleipetei.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Fei mete piti puntoluwepe sipsip pepe pe nou pe le pe puro weni piti peila nange lite Ma Ili, peila nange lele pire men nange wuso pingitepe re pulwepe pepe le men nange wuso fale pingiepe il wuso riri lite yuwei lirpepe pepe.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Epli wem pire eti plen poungo le twinges niliyeye piti eti plen (8) wem fei lepe le wem piti pe ma palowi topo lite ninge kumpu lepe le pe pinawo nange Jisas. Nange wuso nimou wala nila kumpu lepe kolo, le riri lite yuwei lele linawo fei.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Josep lire Maria roum mingiepe il lipi pite Moses wuso pirpei piti nimou re ninge ma mungungu kaptetei opinge pelme tani le wem me roum molpepe re fei, wem fei lepe Josep re Maria me roum mila ninge Jisas me Jerusalem. Roum mila me ma maltei watowo Ma Ili.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Min il lipi pite Ma Ili pe paptei pirpei polo, “Eple tuleingi pite emare pilape pinu pe ma paptei watowo Ma Ili.”
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Josep lire Maria roum me Jerusalem piti ma memtawio Ma Ili naflepem malpum twinges, epen le longowo lo naflepem fongoi twinges wala so teilo, me roum me mingiepe fei pepei wusoli il lipi pite Ma Ili pirpei.
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Fei metine nele ratei Jerusalem nange lele Simion. Le metine teingi tuwopou le le metine piti turuwo lire Ma Ili, le ratei lungario wem piti Ma Ili ma kaniepe mete pite Israel. Riri Teingi liri ratei,
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 le Riri Teingi lepe le lirpowo Simion lirpolo Simion wala ma la kolo, wala ma ratei luluwo Krais wuso Ma Ili topwepe il lapiri piti ma laltei lau lepe, Simion ma luluwo wo le soma la lingi.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Riri lite Ma Ili lunkuwo Simion le Simion linki le winem lite Ma Ili. Wem nimou re yaitei mila ninge Jisas minki me winem lepei piti ma mingiepe il wuso il lipi pirpei pepe,
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 Simion kali ninge kumpu lepe laungi le le lirpowo Ma Ili lire onom teingine pele Simion lirpei lolo,
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 “Fei, Ma Ili ye ingiepe il peiye wuso topwepe apiri pepe, le ye ma usa metine leiye liti lesio towa leiye, usa le lire onom malye.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Lutepe peiki kutei ki kuluwo metine piti ma kaniepe mete piti tef.
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Ye altei fale, lutepe pite mete yeflipiye piti pe ma puluwo.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Le weli piti ma nainu tisi lite mete piti alpe nemple pe ma pingowo le pe ma peila nange lite mete peiye Israel.”
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Fei kumpu lepe nimou re yaitei mele me roum minlele motei mire il men nange wuso Simion lirpei liri lepe.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Simion leletei Ma Ili piti ma laileleme re luntoluweme le le lirpene Maria, nimou pite kumpu lepe, Simion lirpeneye, “Ninge lepei Ma Ili keinio piti ma kaniepe mete wuru pite Israel le mete wuru pite Israel le ma liripe nemple. Ma Ili laltei piti ma mete puluwo le pe ma pire il purawo.
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Le pe polpepe soma il men piti kotire pato enke pelpe re pe miso kotuwepe paptei alepe nimin. Le ye onom peiye ma onetei wata pirpolo werau leiweye rapune onom peiye yotei nepe.”
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Moto nenpe re ratei, nange pene Ana. Ne nesio towa lene watafei metine nimou le ne yaitei lene Fanuel. Ne piti alpe lite Aser. Ne naise munge le me roum ratei me eringi pire eti plen poungo le twinges tite eti plen le munge lene la le ne noteteiye ratei, ne ne fei ne one nire noteiye.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Le ne eringi pene wurutei (84). Ne nusa winem lite Ma Ili kolo olo, wem oli oli ne naitire nile winem lepe, epli mulpou ne rautuwo Ma Ili. Ne nire nimpi nato yaune le ne neletei Ma Ili.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Wem Simion wala laungi ninge kumpu Jisas, wem fei lepeye Ana re ne fale winem lepei, le ne nirpowo Ma Ili nire onom teingine pene. Le ne nirpei niri kumpu lepe, nirpepe mete yeflipi wuso pratei pungario wem piti Ma Ili ma kaniepe mete piti Jerusalem.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Wem Josep lire Maria roum mingiepe il wuso paitei il lipi pite Ma Ili pepe, roum mingiepe me maptu re fei, me roum nou me Galili, roum me uf lelme Nasaret.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Fei ninge kumpu lepe le leilo le ili singe, le le onom pele nire wuru, onom ulene, le Ma Ili lailolowo re luntoluwo.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Eringi nempleiyeye nempleiyeye nimou re yaitei mite Jisas roum me Jerusalem piti ma rautuwo re onposio wem ili wuso Ma Ili kaniepe manre yaire pelpe piti Israel pau tani Isip.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Wem Jisas eringi pele fale pire esi plen le plen te twinges (12), le lire nimou re yaitei nou pe Jerusalem watafei eringi pinu pinu re pepe.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Epli wem piti rautuwo wem ili lepe pe kere re fei, Josep lire Maria re ninge Jisas ma nou pe uf wolo ninge kumpu Jisas wala lato Jerusalem. Nimou re yaitei mele olo roum retai kolo,
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 me roum onposi mirpolo le liripe mete wuru pepe pepi pe liso epli ulel lepe me roum mironom meye. Leye lo me roum mintatawo, roum mepletetei numuwi re ilim winkem pelme miri.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Me roum merengawo kolo olo liso me roum nou mintatawo me Jerusalem.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Epli wem twinges niliyeye kari re fei me so roum merengawo lifei winem lite Ma Ili, lifei lire mete lipi pite Juda, pe mete piti peptalo mete il. Le lifei lingitepe pirpepei le le lepletetei.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Mete yeflipi wuso pingitowo pepe pe pinlele potei pire il pele wuso le namti lirpei pepe wusoli le lirpei watafei le metine piti retaitei.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Nimou re yaitei mele me roum minlele motei wem me muluwo le nimou pele nirpowoye, “Ninge leiki, piti men so ye olpepe irouku lepe? Ki kire yaitei leiye onom re onetei piti wintaiye.”
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Le ninge Jisas namti lirpemeye, “Piti men ma ise roum yintaiki? Ise roum retai piti ki ma kifei winem lite Eiya leiki lo olo?”
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Wolo me roum mironom mire il wuso le lirpeme meme.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Liso Jisas nou lirime nimou re yaitei pepi pe Nasaret le le lapteme mingim. Nimou pele Maria, ne naptei men nange fei pepei pultei onom pene.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Le Jisas leilo le ili, onom pele re nawowo, Ma Ili lulpowo le mete piti tef re pe onom teingine pasio.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.