Lucas 24

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Epli wem linu piti mete pite Juda ma naro pesiepe towa pelpe, epli wem linu lepei, nimoure wuso popori wopu liti ma pire paltu topo lite Jisas lepe. Pe peifale pire mul ili, kali wopu lepe le pe so pila pe erau nample wuso palingi Jisas luwo lepe.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Nimoure pepe, pe puluwo erau liti palfo pire popopo wingi pite erau nample lepe olo weisi taniye, le erau nample lato yawi,
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 liso pe pinki pe leinginim, wolo pe puluwo topo lite Apa Ili Jisas olo, luwo kolo.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Pe wala pile onposisi wem mete twinges tafo olongou olo pininiye, te fale frou yo fei, tile malfem tiripe.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Nimoure pepe, pe turwepe olpe le pe pautenge eri, puntoli mi noli tef. Wolo mete twinges tepe, te tirpepe tolpepei, “Tulum liti mete pa le pe paptei pato lepe, metine piti namin ratei, le miso ratei tulum fei lepe kolo olo. Le piti men so ise yau yintawo metine piti namin ratei, yau yintawo yato tulum lepei lepe?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Le olo luwo lepei kolo, le nou leiloye. Ise onposiepe il men wuso lirpeise pepe wem le wala ratei Galili. Le lirpeise lolo,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘Ninge lite Metine Wape ma paltei le esi pite mete piti pire il olpe, pe ma tingeli laitei nimpe le epli wem twinges niliyeye fei, le ma nou leilo’.”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Leye lo nimoure pepe, pe onposiepe il pite Jisas.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Pe pusa erau nample lepe le pe nou pe pirpepe pupam wuso pire eti plen poungo le plen le niliyeye (11) pepe, le mete nemple yeflipi wuso pepi panfinemple pifei onposio Jisas wuso la lepe.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Nimoure wuso pilape il pe pirpepe pupam pire men nange wuso pulwepe fale pepe, nimoure pepe, Maria Makdala, Joana le Maria, ne nimou pite Jems, pe pire nimoure nemple pepe.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Wolo pupam pepe pe pulpope il pite nimoure pepe kolo olo, wusoli pe onposi pirpolo il pelpe olo yuwas ye yaupe.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Wolo Pita leifale lantu le fale erau nample lepe, lungutuluwo laplingi lus luntoli wolo le lulwepe olongou yaupe puwo. Leye lo le nou le winem, onposisi lire men wuso fale pepe.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Epli wem niliyeye fei lepe, pupam twinges te uf pinawo Emeus, fiyen taise lire uf ili Jerusalem (11 kilomita).
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Le te rounge tirpepei noute tire men nange yeflipiye wuso fale pepe.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Wem te rounge wala orwesi noute piti tirpepei, Jisas lau fale malfem liringe le le liringe pepi pilele pe.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Te rounge tuluwo wolo rounge tuluwo matufuwo kolo olo.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Jisas loutetei lolpepei, “Ko ise rounge yirpepei noute yire men wem ise rounge yilele yau lepe?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Nele lelnge, nange lele Kliopas, le leltei lolpepei, “Ye yoteteiye piti ratei Jerusalem so ironom ire men nange wuso nempisye lepei fale pepe lom?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 “Menemple so fale pepe?” Le loutetei. Le te namti tirpowo tolpepei, “Menmen wuso falowo Jisas lite Nasaret lepe. Metine lepei, le metine nimou. Il pele piti lirpei le towa lele piti lesio, singe rasipe le mete yeflipiye pe pulpowo, le kapi singe pite Ma Ili.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Mete lipi pouku pire mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe paltei le esi pite moli lipi piti ma petesi la le pe tingeli laitei nimpe.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Le ku minu onposi mirpolo le lepe soma kaniepe mete pite Israel. Le fei pepe poteteiye kolo olo, fei ma epli wem twinges niliyeye kari wem wuso pe petesi la lepe.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Nimoure ilepe pouku pirpouku pire il nemple le ku wala minele kutou masiepe. Pe pire mul naro pe erau nample wuso topo lite Jisas luwo lepe,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 wolo pe puluwo kolo olo. Pe nou pau pirpei polo pe pulwenge ririm tite yuwei le ririm tepe te tirpepe tirpolo Jisas olo namin ratei.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Mete ilepe pouku pe fale erau nample lepe le pe pulwepe menmen pepe fale punkom watafei il pite nimoure wuso pinu pirpouku piripe pepe. Wolo pe puluwo Jisas kolo olo.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Leye lo Jisas lirpenge lolpepei, “Rounge fupeiteteise ko, le onom peise re malye kir oli piti yulpope men nange wuso mete emarengi pirpei piripe pepe.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Ise rounge yironom lom, Krais ma linu lila moingi wo, le soma le lifei eti tilpi lite Ma Ili.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Le Jisas lirpei namlienge lire il yeflipiye wuso pirpei piri le pe paptei paitei yousi pepe, lirpei nampli lile yousi pite Moses le pite mete emarengi yeflipiye.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Pe pe fale malfem pire uf wuso pupam twinges tepe te ma te lepe, le Jisas olo kapi lapsisi lotei le le lilange lusange lempetete lirpolo le wala ma le.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Wolo te rounge tirkilau malfefi tirpolo, “Au irouku mepi me metei, olo ningliye le munkunum re lau lire malfemye.” Le so liringe pepi pe.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Jisas liringe pepi pifei poi, le kali luom leletei Ma Ili re fei, le kari watenge rounge.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Lus pelnge kere le te rounge tuluwo matufuwoye, wolo Jisas frou lelesesa taniengeye.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Te rounge tirpei noute tolpepei, “Wem ku wala wilele winge tisi wau lepe, le lirpouku namuku lire il piti paitei yousi le ku min wingitene onom fale fale nepe.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Pupam tepe, te teifale nou frou te Jerusalem. Te fale terengape pupam wuso pire eti plen poungo le plen le niliyeye (11) pepe, pe panfinemple pifei pire mete nemple wuso pau panfipe pepe.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Le pupam wuru pepe pirpenge polpepei, “Punkomtei, Apa Ili olo nou leiloye le le falowo Saimon.”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Leye lo te rounge tirpepe tire menmen wuso falenge tisi wem te rounge tilele te uf Emeus, le te tolomen te tuluwo matufuwo Jisas wem le yaruwo luom watenge.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Wem te rounge wala tirpepe tire il fei pepei, Apa Ili lotei frou fale lile nimin lelpe le le lirpepeye, “Onom malye pite Ma Ili nireise ratei.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Pe pinlele re turwepe, mol re kapipiye, pe onposi pirpolo pe puluwo towa so lepe.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Wolo Jisas lirpepe lolpepei, “Piti men ise turise, le piti men ise kapi enke yaptetei pepe?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Yulwepe esi re ire peiki. Kuna ki kutei so lepei. Yesiki yingiteiki le ise ma retai, towa miso leltei topo tale re emingelem pingowo watafei ki lepei lo olo, ma olo.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Jisas lirpepe il pepei re fei, le kosape esi re ire pele.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Pe enke pelpe teingipetei piti puluwo wolo pe wala pulpowo kolo olo, wusoli enke pelpe wala moingipe le pe wala kapi enke paptetei. Liso Jisas lepletei lolpepei, “Ise menele re yaltei luwo lepei liti yalei lo olo?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Fei, pe kali ni ile weli lalei elpesi, watowo,
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 le le kali lalei lile lutepe pelpe.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Leye lo le lirpepeye, “Il wuso kinu kirpeise wem ki wala kireise ratei lepe, il pepe pe paptei pirpei pireiki ki. Il paptei paitei il lipi pite Moses le pe paitei yousi pite mete emarengi le pe paitei yousi pite Sam, il pepe fei fale punkom.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Leye lo Jisas weisipe enke pelpe le enke pelpe pautu le pe pretape il wuso paitei yousi pepe,
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 le Jisas lirpepe lolpepei, “Il wuso paptei paitei yousi pepe, pe pirpei polo Krais ma la le epli wem twinges niliyeye fei, le ma nou leilo,
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 le pupam pele ma peptalo il pire nange lele, pirpepe mete piti ma weite yefi, kani onom pantowo Ma Ili le Ma Ili ma onposiepe il olpe pelpe kolo olo. Il pepei pe ma pinu peptalo pile Jerusalem soma pe uf mete liye liye re pe, le mete yeflipiye piti tef ma pingitepe.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 “Men nange wuso yulwepe re yingitepe pepe, ise ma nampli yirpepe mete nemple.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Menmen wuso Eiya leiki topwepe il lapiri piti ma waise lepe, ki kutei miso kaisi lau ise. Wolo ise ma ratei uf ili lepei yungari wem singe pite yuwei ma pau pungise wo.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Leye lo Jisas linuwepe pusa uf ili Jerusalem lepe, le pe pe fale Betani, pile lepe Jisas leptalo esi pele puwope le le leletei Ma Ili piti ma lailelepe re luntoluwepe.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Wem le wala leletei Ma Ili piti ma lailelepe re luntoluwepe, le lusape le Ma Ili kesi lila le yuwei.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Pe pile lepe rautuwo re fei, pe nou pe Jerusalem, le pe pingitei potei enke teingipetei.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Le pe wem oli oli pifei winem lite Ma Ili, peilala nange lite Ma Ili.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.