Lucas 22

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wem lire malfem liti mete pite Juda ma papli oweli lipi piti ma onposio wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses, pe pinta tisi liti ma petesi Jisas la, wusoli pe turwepe pire mete.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Leye lo towa, le lunkuwo Judas lite uf Iskariot. Le pupane nele lite Jisas wuso lire eti plen le plen poungo te twinges pepe.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Liso Judas le falepe mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye pepe le yali pal lipi piti puntoluwo winem lite Ma Ili, Judas le fale lirpepe lire tisi men le ma kaniepe piti ma laltei Jisas le esi pelpe.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Pe enke teingipe le pe pulpo piti ma watowo Judas era.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Judas lulpope il pelpe le le lintata tisi piti ma laltei Jisas le esi pelpe kotire le mete re ma pretai kolo, wusoli pe turwepe pasiepe mete.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Epli wem pire eti plen poungo te twinges, pe wem piti mete pite Juda ma papli oweli lipi piti onposio wem wuso Ma Ili kaniepe manre yaire pelpe pe tani Isip. Le epli wem nele fei lepe, pe ma posiepe sipsip eple papli piti ma paplei pire pauli wem ili fei lepe.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Jisas laisinge Pita lire Jon le le lirpenge lamtetenge lolpepei, “Rounge ye yapli oweli elpesipe piti ku ma maplei onposio wem ili lepe.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Te rounge teletei tolpepei, “Ku ma we wapli oweli waptei elpesipe pifei fei linei?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Le lirpengeye, “Rounge yingitei, wem ise rounge yinki ye uf ili lepe, metine nele lila mili lire tipe, le ma lau fale lerengaise rounge. Rounge yulsi ye yinki winem wuso le le linki le lepe,
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 le ise rounge yirpowo yaitei lite winem lepe yolpepei, ‘Metine liti leptalo mete lepe, le leiteye lirpolo, elpeingo linei soma ki kire pupam peiki mifei maplei oweli piti onposio wem wuso Ma Ili kaniepe manre yaire pouku pau tani Isip lepe?’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Le le ma kosaise elpeingo nele ili lato winem tuluwim yuwei, pe olo pirowo teingi elpesi. Rounge yapli oweli re yaptei elpesipe pifei elpeingo fei lepe.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Fei, pupam twinges tepe, te te le te tulwepe menmen wuso Jisas lirpenge pepe, pe fale pingiepe il pele wuso linu lirpenge liripe pepe. Le te rounge tapli oweli taptei elpesipe pifei.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Wem leletei piti ma paplei oweli piti onposio wem ili lepe, Jisas liripe pupam pele pe pifei neinepe ponu pire oweli.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Le Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Ki onposi kirkilautei piti ma kireise mepi maplei oweli piti onposio wem ili lepei wo, ki soma kila moingi kingi.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Wusoli ki kirpeise, ki ma nou kaplei nemple kolo olo, kato ke ke ma fale wem piti Ma Ili ma luntoluwepe mete pele le il pal pite oweli lipi fei pepe, wem fei lepe pe ma fale punkom.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Leye lo Jisas kali wengle pau lire wain tipe, le leletei Ma Ili liri re fei, le lirpepe pupam pele lolpepei, “Kali wain tipe lepei le ise yaltei wainemple yalei.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Wusoli ki kirpeise, ki ma nou kalei wain tipe nele kolo olo, kato ke ke ma fale wem piti Ma Ili ma luntoluwepe mete pele wo, ki soma nou kalei wain tipe.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Leye lo le kali luom, leletei Ma Ili re fei, yaru watetepe le le lirpepeye, “Lepei topo tale leiki, ki waise piti ma kaneise. Ise ma yingiepe yolpepei piti ma onposiki.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Le lolpepe lire wengle pau lire wain tipe lepe re, wem pe paplei re fei, le lirpepeye, “Ma Ili topwepe il nemple yeflipi liripe mete le wengle pau lire wain tipe lepei, le teluwi leiki piti lesiepe il fei pepe lapiri le ki ma kalulu piti ma kaneise.”
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 “Wolo yuntoli minele piti ma leiteiki ke esi pite mete olpe pepe, le min lireiki wepi wifei ponu pepei.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Wusoli Ninge lite Metine Wape ma la lingiepe il wuso Ma Ili pele linu laptei pato pepe, wolo metine wuso laltei le esi pite mete olpe pepe, metine fei lepe le men oli, moingi ilitei ma falowo.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Leye lo pupam pepe pe peifale peite nemple pirpolo pe minele lelpe soma lolpepei lepe.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Pupam pepe pe pire il pura nemple pire minele lelpe lepe soma fale ili linuwepe pe nemple pepe.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Fei, Jisas lirpepe lolpepei, “Mete lipi piti puntoluwepe mete pite alpe nemple pepe, pe pire singe pelpe puntoluwepe piti ma watepe mete pelpe moingi wolo mete lipi pepe pe peilape nange pelpe potei pirpolo pe mete lipi piti puntoluwepe mete pelpe poporo.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Wolo ise ma yingiepe wai lelpe kolo olo. Minele lirpolo le ili piti linuse, le ma weitei lire ninge kumpu wo, le minele wuso lirpolo le ma luntolise lepe, le ma weitei lire metine piti lesio towa leise wo.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Minele le ili, metine piti lifei laplei oweli lo metine piti laplio oweli? Punkomtei, metine piti lifei laplei oweli pepe, le metine ili. Wolo ki keingaloise nimin watafei ki metine piti kaplise oweli.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 “Ise yireiki mepi ratei le ise yulwepe moingi wuso faleiki pepe,
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 le min watafei Eiya leiki waiki singe piti kuntoluwepe mete, le ki re ma namti waise singe elpesipe pepe.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Ise ma yaplei oweli re tipe yifei ponu peiki piti pile uf teingi leiki, le ise ma yifei poi teingipetei piti ise ma kapi il yaptei yiripe mete pite alpe pite Israel wuso pire eti plen poungo le plen te twinges (12) pepe.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Jisas lirpeiye, “Saimon, Saimon, ye ingitei. Ma Ili watowo towa il piti ma lempeteise ise yeflipiye, lulise waipiti ise ma yuwalo lo ma olo. Le ma lesi nenyeyise watafei metine piti lari wit, le ma nenyeyipe wit fouri pualo tani emare olpe pepe.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Wolo ki keletei Ma Ili kireye fei, Saimon, keletei piti ma il wuso ye ulpope pepe pe ma kere yaupe kolo olo. Le wem ye nou kani onom anteiki, ye ma namti kaniepe ilim winkem peiye piti ma pile singe.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Pita namti lirpei lolo, “Ili leiki, ki kopori kutei piti ma kireye rounge we wifei winem oli le piti ma kireye rounge wa.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 “Ki kirpeiye Pita,” Jisas namti lirpowoye, “Woflu wala ma koro kolo, wala ma lungari wem ye ma irpei ireiki yef wem twinges niliyeye, irpolo ye olo retaiki kolo, wem fei lepe le ma koro.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Leye lo Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Wem wuso ki kaiteise ye yeptalo il pepe, ise yila tom pau lo tom nele ili kolo olo, lo ire topungou re olo, ki kaiteise yire esi yaupeye ye le mete ma re pe kaneise lo olo?”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Fei Jisas lirpepeye, “Wolo fei, minele wuso tom oplou lo tom ili lele, le ma kali lila, le minele wuso werau olo lepe, le ma laltepe olol lele piti lalfo lifei yuwei lepe, laltepe mete paise le le ma kapi era lire laise werau nele lele.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Wusoli ki kirpeise, il wuso paptei paitei yousi pirpei pireiki pepe pe ma fale punkom. Il pirpei polo, ‘Le nele lelpe liti lire il olpe,’ le il fei pepei pe ma fale punkom.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Pe pirpowoye, “Ili louku, werau twinges olo min tepei.” Le le lirpeiye, “Pepe fei.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Leye lo Jisas naro le tef lupai linpei liti nimpe oliv pile, wai lele piti le lau tulum fei lepei, le pupam pele re naro pepi pe.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Wem pe pe fale tulum lepe, Jisas lirpepeye, “Ise yeletei Ma Ili soma ise yualo tisi oli kolo olo.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Leye lo le le taniepe, le tulum nele fiyen taise le le lualo yaru yamkelem ratei le le leletei Ma Ili lolpepei,
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 “Eiya, wuso ye miso kaneiki, ye kali moingi fei lepei taniki. Wolo ye ma ingiepe il peiki pato, ye ingiepe il pite onom peiye yotei.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Leye lo riri nele lite yuwei lau falowo Jisas piti ma watowo singe.
43 — ausente —
44 Onom pele olo moinginetei le le lirkilau leletei Ma Ili le lenke falele, konunu pualolo tef watafei teluwi.
44 — ausente —
45 Wem Jisas leletei Ma Ili re fei, le leilo nou karepe pupam pele, le le le lulwepe petei oloye. Wusoli pe enke pelpe olo moingipetei.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 “Piti men so ise yetei pepe?” Le lirpepe, “Yeilo ratei yeletei Ma Ili soma ise yualo tisi oli kolo olo.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jisas wala lirpei wem mete nemple pire Judas pepi fale pe. Judas, le pupane nele lite Jisas piti lire eti plen poungo le plen te twinges pepe. Judas linuwepe le fale lenesi Jisas mi.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Wolo Jisas leletei lolpepei, “Ye altei Ninge lite Metine Wape le esi pite mete olpe le ye ma enesi mi lom?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Wem pupam pite Jisas pulwepe men wuso fale pepe, pe pirpeiye, “Ili louku, ku ma mire werau pouku mosiepe lo olo?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Le nele lelpe lalowi metine piti lesio towa lite metine piti linuwepe peptawio Ma Ili siye, lalowi mingi lite eti tilpi lepe, lalowi laltuye.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Wolo Jisas il karipe pupam pele lirpeiye, “Fei, ise nou yolpepe kolo.” Le lesio mingi lite metine lepe le mingi lele nou fale teingi.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Leye lo Jisas lirpepe mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye, le yali pal lipi piti puntoluwo winem lite Ma Ili, le mete lipi pite Jerusalem pepe, pe wuso pe piti ma penglei lepe, Jisas lirpepeye, “Ise yilape werau re nimpe teingelem piti lolpo, yau piti ma yengleiki wata pirpolo ki metine liti kapwe il yaruwepe lom?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Epli wem oli wuso lepe ki kireise mifei winem lite Ma Ili, le ise yengleiki kolo. Wolo wem leise fei lepei soma ise yolpepe, wem towa ma lirine pite le pele wo.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Pe penglei Jisas le pe kesi pila pe pinki winem lite metine piti linuwepe peptawio Ma Ili siye, le Pita lulsesipe lingi, le le liri Jisas malfem kolo, le lualolo fiyen taise, lulsesi lingingi.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Pe paltei weli lato nimin lite uf teingo le pe pifowo, le Pita le liripe pepi pifei neinowo weli lepe.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Moto nenpe piti nesio towa lite winem fei lepe, ne nuluwo Pita wuso lifowo weli lepe, ne nuluwo nautuluwo re fei, ne nirpeiye, “Metine lepei re piti lulsesi Jisas.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Wolo Pita lire yef lirpeiye, “Ko ye moto, ki fei lom kretawo metine fei lepei.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Wem kurauye, metine luluwo Pita le le lirpeiye, “Ye re nele lelpe liti yulsesi Jisas.” Wolo Pita namti lirpowoye, “Ko ye metine, ki olo.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Wem ulel re fei, metine nele lirkilau lirpei liri Pita lolpepei, “Punkomtei, metine lepei re lulsesi Jisas, wusoli le re le metine lite Galili.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Wolo Pita nou lire yef lirpeiye, “Ko ye metine, ye irpei ire men pepe, ki olo kironom.”
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Apa Ili weitei lupoluwo Pita, le Pita onposiepe il pite Apa Ili wuso lirpowo pepe, “Woflu wala ma koro kolo, wala ma lungari wem ye ma irpei ireiki yef wem twinges niliyeye, irpolo ye olo retaiki kolo, wem fei lepe le ma koro.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Pita naro le towa yawi le le louti olitei.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Mete wuso pile puntoluwo Jisas pepe, pe palwe oli piri Jisas le pe petesesi.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Pe topwepe lutepe pele le pe peletei polpepei, “Irpei, minemple peteteiye?”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Le pe pirpei il olpe wuru, pirpei piri Jisas.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Wem ifili kerere, mete lipi piti pinuwepe mete pite Juda, mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye, le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses, pe pau panfinemple pifei le pe kesi Jisas pila pe paltei lilepe onom.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Pe pirpowoye, “Ye irpouku, ye Krais lom?”
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 le wuso ki keiteise kire il menemple, ise miso namti yirpeiki kolo olo.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Wolo wem fei lepei le le le, Ninge lite Metine Wape ma lungura lifei eti tilpi lite Ma Ili singetei.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Pe yeflipiye peletei, “Ye ninge lite Ma Ili lom?
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Le pe pirpeiye, “Piti men ma ku nou mintape il nemple piti pirpei pamtuwo? Fei, ku kutou min mingitowo lirpei fale nemi lele lepe.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.