Lucas 12

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wem mete wurutei pau panfinemple kir oli, pe wurutei le pe poli nemple ire yepe tef, tulum nele re lato yawi kolo. Wem fei lepe Jisas linu lirpepe pupam pele lolpepei, “Ise ma kotopa isotei yire il tipe pite Farasi. Pe mete piti nel loli ilo ilo.
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Menemple piti paplingi pato, pe ma paptei alepe nimin le il menemple kumpu, pe ma fale lipi mete wuru ma pretape.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Liso il menemple ise yire mulpou yirpei, mete ma pire epli pingitepe. Le il menemple wuso ise yamsi wingi kare isotei yato leinginim le ise yirpei loule loule, yirpei yafo nemple mingim, il fei pepe ma yifei winangou tupelengi le ise ma yirpei yirkilautei.”
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 “Numuwi peiki ki kirpeise, ise ma turise yiripe mete wuso petesi topo yawi la wolo moingi men ma pe nou waise, oloye. Ise ma turise yiripe kolo olo.
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Ki ma kosaise kire minele piti ise ma turise yasio. Ise turise yasio Ma Ili, wem le letesi topo la, le miso lire singe pele liri riri le weli ili. Iyo, ki kirpeise ise turise yasio.”
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 “Nafle elalwongou pire eti plen poungo, ye miso ire eifungu maltou twinges ire aisipe ko? Wolo nenpe pelpe re Ma Ili lirene onom kolo.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Min watafei oru leiye liti falo, Ma Ili koponape oloye. So ise turise pato. Naflepem elalwongou wuru Ma Ili onposiepe wolo ise mete, ise niliyeye niliyeye Ma Ili onposise lirkilautei.”
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 “Ki kirpeise, minele wuso lirpepe mete wuru lirpolo le lite ki, Ninge liti Metine Wape ma namti lolpepe. Le ma lirpepe ririm pite Ma Ili, lirpepe lire metine fei lepe.
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Wolo minele wuso lile onom pite mete wuru le le lirpei lire yef lirpolo le leiki kolo, metine fei lepe Ninge liti Metine Wape re ma namti lirowo yef liri, wem le lile onom pite ririm pite Ma Ili.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 Minele wuso lirpei il olpe liri Ninge lite Metine Wape, wuso metine fei lepe weitei lusape il olpe pele, Ma Ili ma onposiepe il olpe pele kolo olo. Wolo minele wuso lirpei il olpe liri Riri Teingi, metine fei lepe Ma Ili ma onposiepe il olpe pele le le ma watowo moingi.”
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 “Wem pe keteise pilaise pe angli pal piti ma kapi il paptei pireise lo ye falepe moli lipi piti puntoluwepe mete, ise ma onom one yire il men piti yirpei kane isotei lo piti ma namti yirpepe, olo ise ma onom one kolo.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Wusoli wem fei lepe Riri Teingi ma leitaloise lire il men piti ma yirpei.”
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Fei, metine nele wuso leingalope mete wurutei nimin lepe lirpowo Jisas lolpepei, “Ye metine liti eptalo mete, ye irpowo apa leiki piti ma karipe oweli men nange wuso eiya louku lusapouku lope pepe, irpowo piti ku ma karipe wainoute.”
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Jisas namti lirpowo lolpepei, “Ko ye metine, minemple waiki il piti ki ma kapi il kaptei kireise rounge lo piti ki ma karipe oweli men nange waise rounge?”
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Le Jisas reresipe il lirpepe mete yeflipiye lirpepe lolpepei, “Ise ma kotopa isotei yire tisi wuru piti yire filai, wusoli oweli men nange wuso metine kapi laptei lotei pepe, pe ma watowo nempi liti ratei wem ulel kolo olo. Wuso le oweli yini men nange wurutei re miso olo, pe ma kanowo kolo olotei.”
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Leye lo Jisas lirpepe lire il kauro yuwei pepei, lirpei lolo, “Metine nele le oweli yini wurutei le le tef nele lele olo teingi lilape oweli teingipe.
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Metine lepe le onposi lotei leinginim lirpolo ‘Ki tulum nele piti kaptei oweli peiki pifei kolo olo. Ki ma kolomen?
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Ki ma kolpepei,’ le lirpepei lotei, ‘Ki ma kaptutu winangou wuso kaptei oweli pifei pepe le ki ma keilape nemple lipi le ki ma kaptei wit re oweli nemple pepe pifei winangou lipi pepe.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Leye lo ki ma kirpei kutei kolpepei, ye oporotei, ye men nange peiye wurutei piti ma kaneiye ratei eringi wuru. Ifei ratei oporo, aplei oweli re tipeluwi, le ye onom teingine asi yotei.’
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Wolo Ma Ili lirpowo metine lepe lolpepei, ‘Ye fupeiteteiye, fei mulpou lepei, ki ma kesi nempi taniye le men nange wuso kapi aptei yotei pepe minemple ma kapiye lope?’”
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Moingi fei lepe ma falepe mete wuso kapi men nange wurutei paptei potei wolo pe pirkilau kapi il pite Ma Ili kolo olo.”
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Leye lo Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Min polpepei so ki kirpeise piti ma onom one kolo yire oweli piti yaplei le ise nampir ratei lo olongou piti yafo muntuwo topo leise, olo, ise ma onom one yiripe kolo.
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Nempi wuso lungise le ise nampir ratei pepe, nempi fei lepe le teingi linuwepe oweli, le topo tale leise, le teingi linuwepe olongou.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Ise yulwepe naflepem krau, pe papiri oweli fouri kolo lo pe kotuwepe oweli paptei pifei kolo. Pe winangou lipi piti paptei oweli pifei kolo olo, wolo Ma Ili watepe oweli piti paplei. Ma Ili onposise lirkilautei le naflepem olo, le onposiepe kumputei.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Minele leise miso reresi wem lele piti ma namin ratei wem le onom one, le miso lolpepe lo olo?
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Wuso towa men kumpu fei lolpepei ye miso esio kolo, piti men ma ye onom one iripe men nange eryai pepe?
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 Ise yulwepe wolo tafe pite towa yawi, pe peilo polomen? Wolo ki kirpeise, Solomon le oweli yini pele wurutei wolo olongou pele piti lire yini pepe pe teingipe watafei wolo tafe pepe kolo olo.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Ma Ili lirepe yini wolo tafe pite towa yawi, pe fei pile wolo nolowi pe pa le pe ma peplesi weli. Ma Ili ma onposi piti ma waise olongou piti yafo lo ma olo? Ise yulpope il pite Ma Ili yirkilau kolo.
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Ise onom one yire oweli re tipe piti ma yaplei kolo olo.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Wusoli mete piti tef wuso pulpowo Ma Ili kolo pepe, pe wem oli oli onposiepe men nange fei pepei le ise ma olo. Eiya leise le retai piti le ma waise men nange fei pepei.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Wolo ise ma onom natowo wem piti le ma luntoluwepe mete pele piti tef le le ma waise men nange fei pepei.”
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 “Ise kumpu yaipiyeye wolo ise turise pato wusoli Eiya leise le onom teingine piti ma waise wem teingi lele piti le ma luntolise.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Oweli men nange peise ise kapi yaptepe mete nemple paisepe le ise kapi era le era fei pepe ise ma watepe mete wuso pe oweli yini nange naplei pepe. Ise yintape tenge eple teingipetei piti kapi wusoli pe ma kerere kolo, le mole yini teingipe peise ise yaptei pifei uf lite Ma Ili yuwei. Tulum fei lepe pe ma yalipe frou kolo olo wusoli minele piti lire ausi, le miso le kapi kolo olo, le mou re miso fale losiepe kolo olo.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Wusoli tulum wuso menmen teingipetei peiye pifei pepe, tulum fei lepe ma ye onom peiye natowo.”
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 “Ise yopori isotei wusoli menmen ma faleise le weli peise ma yeflipetei poli.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Ise yolpepe watafei mete piti pesio towa lite moli nele ili, pe popori potei pifei pungario moli ili lelpe wuso le lulwepe papli oweli lipi piti metine nele lire moto roum maiteneme. Pe popori potei pifei pungario piti le ma nou lau. Wem le lau lamwewe wingi, pe ma frou kamunu.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Mete pite pesio towa lite moli ili lepe pe ma onom teingine wem moli ili lelpe lepe le lerengape pe petei kolo, pe popori potei pifei pungario piti le ma nou lau. Ki kirpeise, le ma lopori lotei piti kaniepe, le le ma lirpepe mete pele piti pesio towa lele pepe, lirpepe pifei le le ma kapi oweli watepe.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Mete piti pesio towa lite moli ili lepe, pe ma onom teingine wem le lau fale le le lerengape pe popori potei pifei. Wuso le ma lau fale mulpou wem nimin lo nolowi nau piti ma ifili wolo le lerengape pe popori potei pifei.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Le ise ma retape fei pepei, wuso yaitei lite winem le retai wem piti metine piti lire ausi lepe le ma lau, yaitei liti winem ma lusa yaruwo winem lele kolo olo.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Le ise re ma yopori isotei wusoli wem piti Ninge liti Metine Wape ma lau lepe, wem fei lepe olo ise retai kolo.”
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Fei Pita leltei Jisas lolpepei, “Ili louku, il kauro yuwei pepei ye irpouku ku lo ye onposi piti ma irpepe mete wuruye?”
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Apa ili nou lirpowo Pita lolpepei, “Ise mete piti yesio towa lite moli ili le minele leise le onom pele nire wuru le le telpalo lesio towa lele loporo, minele leise fale lolpepei? Metine fei lepe moli ili ma laltei luntoluwepe men nange pele. Le ma luntoluwo winem re men nange pite moli ili lepe le le ma watepe oweli mete nemple wuso pepi pesio towa lite moli ili lepe, wem liti le ma watepe oweli, wem leletei, le ma watepe.
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Metine piti lesio towa lepe le ma onom teingine wem moli ili lele nou lau fale winem le le luluwo lesio towa fei lepe loporo.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Punkomtei ki kirpeise, metine fei lepe moli ili lepe ma laltei luntoluwepe men nange pele yeflipiye.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Le wuso metine piti lesio towa lepe le ma lirpepe lotei lolpepei, “Moli ili leiki wala ma lato wem ulel le soma nou lau.’ Le le losiepe mete re nimoure wuso pepi pesio towa lite moli ili niliyeye lepe, le le laplei oweli re tipeluwi le le lini lurungo.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Leye lo moli ili lepe le ma nou lau wem nele wem metine lele piti lesio towa lele lepe le lironom lire wem fei lepe. Moli ili lepe le ma lalolowi metine wuso telpalo lesio towa loporo kolo lepe, lalolowi lire kumpu kumpu le le ma lila moingi ili watafei mete piti paptei mingim kolo pepe.”
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 “Metine piti lesio towa lepe, wuso le retai lire towa men moli ili lele lirpowo piti le ma lesio, wolo le lopori lotei piti ma lingiepe il pite moli ili lele lepe kolo olo. Metine fei lepe, ma moli ili lele lire ningo teingo lirkilau letesi wem wuru taise.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Wolo metine minele piti lesio towa lepe wuso le retai lire towa men moli ili lele lirpowo piti ma lesio kolo, olo lironom le le lesio towa oli piti ma lila moingi. Metine fei lepe ma moli ili lele letesi wisyauye. Liso wem metine nele waiye menemple lipi taise piti ye ma namti watowo, ye re ma namti watowo lipi taise. Le wuso le waiye menemple lipitei, ye re ma namti watowo lipitei.”
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 “Ki kaule piti ma kaltei weli loli tef, le ki onposi kirpolo weli olo ma loli frou. [Weli lepei le moingi lite Ma Ili lele piti ma watepe mete wuso pulpope il pele kolo pepe.]
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Moingi nele wala lato piti ki ma kila watafei pe porweiki kinki tipe lepe le fei moingi lepe wala kila kolo, le ki onom moinginetei.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 Ise yirpolo ki kila wem teingi kaule piti ma kaltepe mete piti tef lom? Olo, ki kirpeise, wem teingi kolo wolo ki kaule piti ma karipe mete kaptei.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Wem fei lepei le le le, mete pire eti plen poungo, pe pite winem niliyeye, pe ma kare peitei nemple. Pe twinges niliyeye pepe, pe ma onom one pire twinges pelpe, le twinges tepe te ma namti onom one tire twinges niliyeye pepe.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Yaire ma onom one pasiepe eple tuleingi pelpe le eple tuleingi ma namti onom one piripe yaire pelpe. Emare ma enke olpe pasiepe eple feri pelpe, le eple feri ma namti polpepe piripe emare pelpe. Emare ma enke olpe pasiepe eple yerem pelpe le eple yerem ma namti polpepe piripe emare piti mungarem pelpe.”
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Mete wurutei pepe re Jisas lirpepe lolpepei, “Wem ise yuluwo nopom fale laitei le liti epli lautile, ise frou yirpei yolo, ‘Le ma nef,’ le punkomtei, nef nalolo.
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Le wem ise yingitowo yuf lini lile tef minim lau, ise yirpei, ‘epli ma welitei,’ le le lolpepe.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Ise fupeiteise. Ise miso yuluwo tef lire teplai le ise retai men ma fale, le piti polomen so menmen wuso fale wem fei lepei lepe, wolo ise yironom yasiepe pepe?”
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 “Menmen teingipe piti ma yingiepe wolo piti polomen so ise isotei ma kapi yaptei kolo pepe?
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Wuso metine nele lirpepe moli lipi lireye piti ye ma e falepe, ye ma frou inta tisi piti ma amtuwo il wem ise rounge wala yato tisi. Wuso ye olpepe kolo, soma metine lepe le ma leipeye lilaye le falowo moli ili piti kapi il laptei lireye le moli ili fei lepe le ma leiteye e eti pite yalu pau, le yalu pau lepe le ma leiteye ifei winem oli.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Ye ma naro e yawi tani winem oli lepe kolo, ki kirpeiye, ye wala ma aisipe moingi peiye yalipe wo, ye soma naro e yawi.”
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.