Lucas 11
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Epli wem nele Jisas le ratei tulum nele, le le leletei Ma Ili. Wem Jisas leletei Ma Ili re fei, pupane nele lele lirpowo lolpepei, “Apa Ili, ye eitalouku piti meletei Ma Ili, min watafei Jon, le leptalo pupam pele pepe.
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 Jisas lirpepeye, “Wem ise yeletei Ma Ili, ise ma yirpei yolpepei,
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 Ye wauku oweli piti maplei epli wem wem.
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 Il olpe pouku ye ma onposiepe kolo wusoli ku re onposiepe il olpe pite mete yeflipi wuso pirouku olpe pepe kolo olo. Le ye ma usauku mualo tisi oli kolo’.”
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 Le Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Wuso nele leise, le ma le winem lite numu lele mulpou wem nimin le le ma lirpowo numu lele lepe lirpeiye, ‘Numu leiki, ye waiki lufe wengle twinges niliyeye le nolowi men ki miso namti waiye.
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 Numu nele leiki wala lato so fei lepei lau fale winem leiki le ki oweli men piti watowo pepe olo.’
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 Le wuso numu leiye lepe lato winem leinginim le le ma namti lirpeiye lolpepei, ‘Kumtataiki pato. Wingi olo kalfo wingi teingoye, le ki kire eple peiki re olo metei. Ki ma keilo kali menele waiye kolo olo.’
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Ki kirpeiye, punkomtei le ma leilo waiye luom kolo olo wusoli le numu leiye wolo le ma leilo kapi men nange wuso ye olo pepe, le ma kapi yeflipiye waiye wusoli ye topo tapune piti eletei ire men nange pepe kolo olo.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 Le ki ma kirpeise, eletei Ma Ili le le ma waiye, intata le ye ma erengawo, amwewe wingi le le ma kapunuye wingi.
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 Wusoli mete yeflipiye wem pe peletei Ma Ili, le ma watepe, minele piti lintata, le ma lerengawo, le minele piti lamwewe wingi Ma Ili ma kapunuwo.
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 Ise minemple fei yire yaire pepe, ye ma watowo ninge leiye wangu wem le leiteye lire ni lom?
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 Lo ye ma watowo ilma pele wem le leiteye lire nafle yulum lom?
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Wuso ye metine pite ire il olpe, ye retai piti watepe eple peiye men teingipe Eiya lite yuwei re le ma watepe mete Riri Teingi wem pe peletei piri.”
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Jisas laltu riri oli piti lirpepei kolo olo, laltu tanio metine nele. Wem riri oli lepe le naro le tanio metine lepe, metine lepe le lirpepei. Mete wurutei pepe pe pinlele potei,
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Wolo mete ilepe pirpei polpepei, “Le lire nange lite towa nimou liri laptu towa kumpu pepe le pe naro pe taniepe mete.”
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 Mete ilepe pirpolo ma puluwo waipiti le ma lualo tisi oli lo ma olo, le pe so peletei piti ma lirpei le menmen ma potei pire tute fale le fei pepe ma kosape polpepei, le lire singe pite Ma Ili.
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Wolo Jisas retape enke pelpe le le lirpepe lolpepei, “Wuso mete pite uf tef nele, pe kare peite nemple alpe kumpu kumpu le pe posinemple, pe ma pratei wem ulel kolo. Le wuso yaitei lire nimou re eple, pe kare peite nemple, pe ma pile singe kolo olo.
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Le wuso towa kare leite lotei kumpu kumpu le pe posinemple, singe pele ma pratei wem ulel lo ma olo? Ise yirpei yolo ki kaptu ririm olpe taniepe mete wusoli towa nimou waiki singe piti ma kolpepei.
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 Wuso ki kingowo tisi fei lepe, le mete peise wuso pulteise pepe, pe polomen so pe paptu ririm olpe pepe? Mete peise isotei wuso pulteise pepe pe kosaise ise fupeiteteise.
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Olo, ki kire singe pite Ma Ili ki kaptu ririm olpe taniepe mete, le fei pepe ma kosaise polpepei, wem liti Ma Ili ma luntoluwepe mete piti tef, wem fei lepe olo lau faleiseye.”
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 “Wem metine kimplitei, le kapi men nange piti lolpo le le lopori lotei le le luntoluwo winem lele lotei, men nange pele piti winem ma teingipe pifei.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 Wolo wem metine nele singetei, le fale losio le le lirkilau weisi, metine singetei lepe le kapi men nange piti lolpo wuso yaitei lite winem lepe le loporipe piti ma liripe lolpo pepe, metine singetei lepe le kapi lilape le le le ma karipe laptei kumpu kumpu watepe mete nemple.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 Minele piti lau lireiki kolo olo, metine fei lepe le luraiki, le minele piti kaneiki wengleipe mete waptei nemple kolo olo lepe, le metine piti laptu pire fla.”
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 “Wem riri oli naro tanio metine le ma laulo le linge tef oli punko lintata tulum piti ma ratei laltei yef. Wuso le lerengawo tulum nele kolo, le ma lirpei lotei lolpepei, ‘Ki ma nou ke winem wuso kusa le ki kau lepe.’
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Liso riri oli lepe le nou le winem wuso linu ratei lepe le winem lepe pe pailolowo re pirowo teingitei.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Leye lo riri oli lepe le naro le kesipe ririm olpe pire eti plen poungo te twinges (7), pe olo olpetei pinuwo lotei piti kesipe pepe le pe pau pepi pratei winem lepe. Metine fei lepe, linu le ausi oli wisyou wolo fei le weitei olitei.”
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Wem Jisas lirpei il fei pepei re fei, moto nenpe wuso neingalope mete wurutei nimin lepe ne nirpowo Jisas nolpepei, “Moto wuso nilaye re nuntoliye lepe, ne ma onom teinginetei.”
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Wolo Jisas namti lirpene lolpepei, “Mete wuso pingitepe il pite Ma Ili le pe pulpope, mete fei pepe pe ma enke teingipe.”
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Wem mete wurutei fale panfi, Jisas reresipe il lirpei lolpepei, “Mete piti wem fei lepei, pe olo olpetei. Pe peiteiki piti ma kirpei le menmen ma potei pire tute fale wolo ma olo. Menmen ma potei pire tute fale wolo ma olo. Menmen wuso sungoi falowo Jona lepe, menmen falepe soma kosape, le pe ma pretai.
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Min watafei metine nimou Jona, sungoi liye le kosape mete pite Ninive, le Ninge liti Metine Wape, le ma kosape mete piti wem fei lepei.
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 Wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei lire moingi pite mete piti tef, moto ine ma namtuse ise mete piti fei. Ne moto ine sungoi ratei le ne nuntoluwepe mete, ne piti tef minim. Wem fei lepe ne ma namtuse wusoli ne nusa uf lene, le ne naule tisi ulel piti ne ma ningitowo metine ili Solomon. Le Solomon, le leptalo il pele piti onom nire wuru. Ne nau ningitowo Solomon. Wolo fei metine nele laule faleise, le nange ilitei, le Solomon olo. Le le lau lirpeise lire onom pele nire wurutei. Le fei ise yingitowo kolo. Moto ine nepe ne ma namtuse nirpeiye, ‘Ise mete olpe, ki kato fiyen kaule piti kingitowo Solomon, wolo ise yinau piti yingitowo metine ili fei wuso lileise malfem lepe, le ise yingitowo kolo.’
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei lire moingi pite mete piti tef, mete pite uf Ninive ma pamtuse. Wusoli wem pe pingitepe il wuso metine nimou Jona leptalo pepe, pe pulpope le pe pusape il olpe pelpe. Wolo fei metine nele, nange lele ilitei le Jona olo, metine ili lepei le lau lirpeise wolo ise yingitowo kolo. Liso mete pite Ninive ma pamtuse pirpei polpepei, ‘Ise mete olpe. Wem Jona lau lirpouku, ku yeflipiye weitei onom le ku musape il olpe pouku. Wolo metine ilitei lau lirpeise le ise yingitowo re yulpowo kolo olo.”
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 “Minemple miso peltei nongo weli le pe palingi lato poi tef lo pe kali waifile pire muntuwo, ma olo. Wolo pe ma paltei luwo poi yuwei soma mete puluwo le pe pinki pau winem leinginim.
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Lutepe peise pe watafei nongo weli lite topo tale. Wem lutepe peise teingipe felkele, topo tale yefliye ma lini watafei weli. Wolo wem lutepe peise olo olpe pire munkunum, topo tale yefliye ma oli olfutuwo.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Ise ma kotopa isotei yolpepei, weli wuso yesio lepe le ma weitei lire munkunum kolo olo.
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Wuso topo tale leiye yefliye le lini lirkilau watafei weli le topo tale ile leiye re olo olfutuwo kolo olo, is topo tale yefliye ma lini yali niliye, watafei wem weli lini luwoye lepe.”
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Wem Jisas lirpei re fei, metine nele lite Farasi lirpowo Jisas piti ma rounge taplei oweli. Liso Jisas linki le winem le le lungura lifei piti ma laplei.
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Metine lite Farasi lepe le linlele lotei wem le luluwo Jisas wuso kaptetei esi pele kolo olo. (Mete piti Farasi, pe wai lelpe piti ma pinu kaptetei esi wo pe soma pesiepe oweli paplei.)
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Liso Apa Ili lirpowo lolpepei, “Ise mete piti Farasi, ise kaptetei minki paingelem re wengle esi piti yalelei tipe, ise kaptetei yinge toungalem re mingelem piti towa yawi, wolo leinginim peise, il olpe pirkilautei pratei.
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 Ise fupeiteteise ko. Ma Ili wuso lesiepe linge towa yawi pepe, leinginim pelpe re le lesiepe lo olo?
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 Wolo menemple piti pratei leinginim peise, ise ma nampli watepe mete wuso oweli yini olo, nange naplei pepe. Ise yolpepei le men nange peise yeflipiye ma fale teingipe.”
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 “Ise mete piti Farasi, moingi ilitei ma faleise. Ise kapi oweli wopu piti pire weisipe oweli watafei yefeingu re yaipuwi yousi le ise yaptei tulum pire eti plen poungo le piti eti plen. Leye lo ise kapi piti tulum niliyeye pepe ise yaptei watowo Ma Ili, wolo ise ratei teingipe tuwopou kolo olo le ise onom kerowo Ma Ili kolo olo. Ise olo ma weitei le ise ma ratei teingipe tuwopou, ise ma onom kerowo Ma Ili, ise yingiepe il fei pepei, le nemple watafei ise karipe oweli yaptei watowo Ma Ili re, ise ma yingiepe yapwonou.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 “Ise mete piti Farasi, moingi ilitei ma faleise. Ise onom kerepe tulum teingipe piti angli pal, onom kerepe piti ma ye yifei le tulum piti paptetei re paisesipe oweli pepe, ise onposi yirpolo mete ma peiteise poporo.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 Moingi ilitei ma faleise. Ise watafei teliyom piti paptei towa wolo teliyom pepe pe kotire pato tef le mete pironom pilele pe pau pinge yuwei pe pretai kolo.”
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Metine nele piti leptalo mete lire il lipi pite Moses, le lirpowo Jisas lolpepei, “Metine liti eptalo mete, wem ye irpei il pepei, ku re ye irkilau amtuku.”
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Fei, Jisas namti lirpowoye, “Ise mete piti yeptalo mete yire il lipi pite Moses, ise re moingi ilitei ma faleise. Ise kapi menemple lipi moingi watepe mete piti ma pilape wolo ise isotei ma kete eti yaltei piti ma kaniepe yila moingi fei lepe kolo olo.
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 Moingi ilitei ma faleise. Ise yaploupe era namplungu le ise yiripe yini piti ma onposiepe mete emarengi wuso sungoi liye yaire manre peise petesipe pa le pe paptei pepe.
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 Ise isotei min kosai isotei alepe nimin yirpolo ise yulpope manre yaire peise wuso petesipe mete emarengi pa pepe, ise onom nenpiyeye watafei manre yaire peise wusoli pe petesipe mete emarengi pa le ise yaploupe era namplungu le ise yiripe yini piti ma onposiepe mete emarengi pepe.
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 Min polpepe so Ma Ili, le onom ulene le le so lirpei lolpepei, Ki ma kaisipe mete emarengi le mete piti pilape il peiki pe, ki ma kaisipe pe le mete pepe ma petesipe ilepe pa le ilepe pe ma posiepe olpetei.’
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 Mete piti wem fei lepei pe ma pila moingi piripe mete emarengi wuso manre yaire pelpe petesipe pa pepe, pe ma pila moingi piripe pile wem linutei wuso Ma Ili laptei tef teplai re men nange pepe le le lau lau fale fei.
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 Pe ma pila moingi pile wem pe petesi Abel la le le lau lau fale Sekaraia wuso pe petesi la lato nimin lite tile pite peptawio Ma Ili siye le winem leinginim lite Ma Ili. Iyo, ki kirpeise, mete piti wem fei lepei pe ma pila moingi piripe mete emarengi yeflipiye wuso manre yaire pelpe petesipe pa pepe.”
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 “Ise mete piti yeptalo mete yire il lipi pite Moses, ise moingi ilitei ma faleise. Ise yesio wingi teingo liti lufro lapiri wingi. Wem ise kesi tani, wingi ma pungo le mete ma pinki pe winem leinginim piti ma kani onom nire wuru. Ise isotei yinki ye kolo olo, le ise il karipe mete wuso pirpolo ma pinki pe pepe, wolo ise il karipe.”
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 Wem Jisas lusa tulum fei lepe, mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses le mete piti Farasi, pe pirpei kelelawo olpetei le pe peletetei pire men nange wuru.
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 Pe onposi pirpolo ma pempesi lualo tisi oli le wem il menemple olpe fale nemi lele, pe ma pirpei pamtuwo pirkilau.
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.