Lucas 10

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas lirpei il pepei re fei, le keiniepe pupam nemple wuru (72), le le laisipe pinuwo pe. Jisas laisipe pe twinges twinges te, laisipe pinuwo pe uf re tulum wuso le ma le lulwepe pepe.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Jisas lirpepe lolpepei, “Oweli wuso poungo pepe olo wurutei wolo mete piti kotuwepe oweli pepe, pe olo yeipiyeye, liso ise ma yeletei yaitei lite liom lepe piti le ma laisipe mete pe kotuwepe oweli pele.
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Ise ye wolo ise retai, ki kaiteise ye watafei sipsip eple ye yeingalope pelem olpe nimin.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Tenge eple ma yilape ye kolo olo, tenge lipi re ma kapi kolo olo, ire filengi re ma olo, yilele ire yaupe ye. Wem ise raptei mete tisi, ise ma yeisipe kolo olo.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Wem mete pite winem nele pe keteise pilaise ye winem lepe, ise ma yinu yirpei yolpepei, ‘Onom malye nireise ratei winem lepei.’
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Le wuso metine piti onposi piti ma ratei yire onom malye, le ratei winem fei lepe, il peise wuso yinu yirpei piti onom malye ma niripe ratei lepe, il fei pepe miso kere yaupe kolo olo. Le wuso minele re ratei winem lepe le olo ratei lire onom malye kolo, il peise ma piri pratei kolo, peise ma nou kapi.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Winem wuso yinu ye fale le pe keteise pe peiteise ratei lepe, winem elpesi lepe ise ma ratei, yaplei oweli re tipe men nange wuso mete pite winem lepe pe waise pepe, wusoli metine wuso ise yesio towa lele lepe, le ma namti laiteise. Ise ma yaulo ye winangou nemple nemple kolo olo.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Wem ise ye fale uf nele le mete pite uf lepe pe keteise pilaise pe, oweli men nange pe waise, ise yaplei.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Ise kapi kainu taniepe mete pite uf fei lepe, le ise ma yirpepe mete pepe yirpolo, ‘Wem liti Ma Ili ma luntoluwepe mete piti tef, wem fei lepe olo lau lireise malfemye.’
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Wolo wem ise ye fale uf lepe le pe keteise kolo olo, ise ye yile tisi kumpu piti pato pinge uf lepe, le ise ma yirpei yolpepei,
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 ‘Olfom lite uf leise isotei lepei wuso laitouku ire yepe pepe, ku ma nou nenyi meltaleise ise isotei, wolo ise ma retai yolpepei, wem liti Ma Ili ma luntoluwepe mete piti tef, wem fei lepe olo lau lireise malfemye.’
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Ki kirpeise, wem Ma Ili kapi il laptei liripe mete piti tef, wem fei lepe Ma Ili ma watepe mete pite uf Sodom moingi, le pe pite uf wuso ye fale le pe paileleise kolo pepe Ma Ili ma watepe moingi ili oli.”
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 “Ye uf Korasin, moingi ilitei ma faleye. Ye uf Betsaida re, moingi ilitei ma faleye. Wuso ki kirpei le men nange potei pire tute faleise pepe, pe ma faleise koloye le pe falepe mete pite uf lingi Tair re Saidon, mete pite uf lingi tepe, pe ma sungoi liye pualo fanke le pe pouti pire il olpe pelpe le pe ma pusape il olpe pelpe patoye.
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Wem Ma Ili kapi il laptei lire moingi pite mete piti tef, wem fei lepe, Ma Ili ma watepe mete pite Tair re Saidon moingi, le ye uf Korasin re Betsaida, le ma waise moingi ili oli.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Le ye uf Kaperneam, ye onom puwope men nange pite tef ma kapi aptei yotei le ye ma fale ili lom? Ma olo, Ma Ili ma lireiye uwalo weli.”
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Fei, Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Minemple piti pingiteise pepe pe pingiteiki ki. Minemple piti pinauleise pepe pe pinauleiki ki, le pe pinauli minele wuso laiteiki kau lepe.”
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Pupam nemple wuru (72) wuso Jisas laisipe pe peptalo il pepe, pe nou rautu nempleiye pau falowo Jisas. Pe pirpeiye, “Ili louku, ririm olpe re pe paptouku mingim wem ku miri nange leiye mirpei le pe naro pe taniepe mete.”
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Jisas namti lirpepeye, “Ki kuluwo towa lualo teplai yuwei lau watafei teplai nesi mil.
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Yingitei, ki waise singe piti ma yoluwepe tutungu re ilma le ise ma weisipe singe pite towa le menele re miso waise moingi kolo olotei.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Ise enke teingipe wusoli towa ririm olpe re pe papteise mingim, wolo ise ma enke teingipe yasiepe fei pepe kolo olo, ise ma enke teingipe wusoli nange peise olo Ma Ili laptei puwo yuwei.”
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Wem fei lepe Riri Teingi lirkilau leilawo Jisas onom le le onom teinginetei le le lirpei lolpepei, “Eiya, ye ili lite yuwei re tef. Ki onom teingine kireye, wusoli mete wuso pretai kolo pepe, ye kosape ire menmen wuso ye aplingi taniepe mete piti enke pire wuru le pe pretaitei pepe. Iyo, Eiya, onom peiye yotei ye aptei fei pepei fale le ye onom teingine asiepe.”
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 “Eiya leiki waiki men nange yeflipiye. Minemple re pretawo ninge kolo olo, Yaitei loteteiye le retawo, le minemple re pretawo yaitei kolo olo, ninge loteteiye retawo le mete wuso ninge onposi piti ma kosape pepe, pe poteteiye so pretai.”
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Leye lo Jisas weitei kani onom lantepe pupam pele le le lirpepe pe poteteiye lirpeiye, “Ise yoporotei le ise yulwepe men nange wuso ise yulwepe pepe.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Ki kirpeise, mete emare le mete lipi piti puntoluwepe mete, wuru pelpe pirpolo ma pulwepe menmen wuso ise yulwepe pepe wolo pe pulwepe kolo, le pe pirpolo ma pingitepe menmen wuso ise yingitepe pepe wolo pe olo pingitepe kolo.”
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Fei, metine nele piti leptalo il lipi pite Moses, le lau fale le le lirpolo ma lempesesi Jisas piti ma lualo tisi oli, le so leletei Jisas lolpepei, “Metine liti eptalo mete pepe, ki ma kolomen soma ki kali nempi liti kratei kingi wem wem lepe?”
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Jisas namti lirpowo lolpepei “Il wuso paitei yousi pepe pe pirpei polomen? Ye ungunape fei polomen?”
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Metine lepe namti lirpowo Jisas lolpepei, “Ye ma onom kerowotei ire Ili, le Ma Ili leiye, onom kerowo Ma Ili ire riri leiye, singe peiye le onom peiye, le ye ma kani onom antowo metine nele watafei ye kani onom antei yotei lepe.”
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Jisas nou lirpowo metine lepe lirpeiye, “Il peiye irpei pepe pe tuwopou, ye olpepei le ye ma namin ratei.”
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Wolo metine liti leptalo mete lire il lipi pite Moses lepe, le onposi lirpolo ma leite lotei fale teingi tuwopou le so leletei Jisas lolpepei, “Ki ma kani onom kantowo metine nele, metine nele lepe le minele?”
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Jisas namti lirpei lolpepei, “Metine nele lato Jerusalem so litipi le Jeriko. Le wem le le, mete olpe fale posio, nomplei olongou pele le pe petesi olitei la lununwei le pe pusa lato tisi.
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Fei, metine liti leptawio Ma Ili siye, le lingowo tisi elpesi lepe le. Wem le luluwo metine wuso mete olpe petesi le pe pusa la lununwei lato tisi lepe, metine liti leptawio Ma Ili siye lepe le kali laltei leinei linge tisi plen, lusa metine lepe lato le le leye.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Metine nele lite alpe lite Livai, le re so lolpepe. Le le fale luluwo metine lepe le le lusa lato le le weitei leinei tisi plen leye.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Wolo metine nele lite Samaria, le lingowo tisi lepe le. Le le falowo metine wuso lato tisi lepe le wem le luluwo, le onom manowotei liri.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Le karowo le, le le kalulu oliv nangis lire wain tipe leltalipe pape pite metine lepe le le topwepe. Leye lo le kali laltei lifei donki lele le le lila le winem nele lite mete paise le pe petetei, le laltei lifei winem lepe le le luntoluwo.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Nolowi, metine lite Samaria lepe le nampli era winges (2 kina) laise metine piti luntoluwo winem liti petetei lepe. Le le lirpowo lolpepei, ‘Untoluwo le wem ki nou lepei kau, menemple wuso ye kanowo iripe pepe ki miso namti waiye’.”
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Le Jisas lirpei lapulu lolpepei “Ye onposi polomen. Mete twinges niliyeye pepe, minele lelpe so lingiepe wata pirpolo le kani onom lantowo metine nele watafei metine wuso mete olpe petesi le pe pusa lato tisi lepe?”
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Fei, metine liti leptalo mete lire il lipi pite Moses lepe le namti lirpowo Jisas lolpepei, “Metine wuso onom manowo liri lepe.”
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Wem Jisas liripe pupam pele wala so pinge tisi pe le pe pe fale uf nele le moto nenpe, nange pene Marta, ne kesi Jisas nila ne winem lene.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Marta winke pene Maria, ne nungra ratei ire yepe pite Apa Ili le ne ningitowo leptalo il.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Marta onom one nire towa lite winem wuso ne nesio lepe le ne so ne nirpei nolpepei, “Ili leiki, ye onposi lo olo? Winke peiki nusaiki kesio towa kire yefli. Irpene piti ma nau kaneiki.”
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Wolo Apa Ili nou lirpene Marta lolpepei, “Marta, Marta, ye onom one le ye onposiepe men nange wurutei.
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Wolo ye ma onposio menele niliyeye. Maria, ne keinio menmen teingitei le minemple re miso kali taniene kolo olotei.”
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.