1 Coríntios 1
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Ki Pol wuso onom piti Ma Ili, le linaiki piti ma fale kire pupane liti Krais Jisas. Ki kire Sostenes, le line winke louku,
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 ku waptei il pe nimoure mete piti Ma Ili pele wuso ratei uf Korin pepe. Ise wuso Ma Ili linaise piti ma ratei yire enke teingipe felkele, wusoli ise piti Ma Ili pele lire Krais Jisas. Ise yire mete yeflipi wuso pratei eryai pepe pe wuso rautuwo Apa Ili louku Jisas Krais, le ili liti pe le ku. Ise le ku ma mepiye ratei mire enke teingipe felkele.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Ma Ili, le Eiya louku lire Apa Ili Jisas Krais, te miso taileleise le ise ma ratei yoporo yire enke malye.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Ki wem oli oli rautuwo Ma Ili kireise wusoli le waise men nange pepe, le waise liri Krais Jisas.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Wusoli Krais ratei lireise le ise fale mete lipi le le laileleise lire kilau le ise yirpei il teingipe le ise retape men nange wuru.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 Il wuso mirpei miri Krais olo ise yesiepe pultei enke peise yirkilautei,
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 yolpepeyo Ma Ili laileleise le le waise singe liti lesio towa lele, le ise yungario wem piti Ma Ili ma laltei Apa Ili louku Jisas Krais lau alepe nimin.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Le miso waise singe piti yeinei nautepe il olpe le wem Apa Ili louku Jisas Krais lau, le miso lerengaise yualo tisi oli kolo olo.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Ma Ili miso lempeteise kolo olo, le Ma Ili wuso linaise piti yingowo ninge lele Jisas Krais, le Apa Ili louku.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Ki kire nange liti Apa Ili louku Jisas Krais, ki kirpeise ise ilim winkem peiki. Ise wuruye wem ise yirpei il men piti ma yaruwepe yafo, ise ma yulpo nemple soma ise kere yusa nemple kolo olo. Ise ma yenglei nemple le towa men ise onposi piti ma yesio ise ma yesio yire onom nenpeiye.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Mete ilepe piti pratei winem liti Kloe pe pirpeiki pirpolo ise ilim winkem peiki, ise yire il yura nemple.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Ki ma nempipe il kirpeise kolpepei, ise metine niliye niliye yirpei il nemtei. Metine nele lirpei lolo, “Ki kulsi Pol,” le nele lirpeiye, “Ki kulsi Apolos,” le nele lirpeiye, “Ki kulsi Pita,” le nele le lirpeiye, “Ki kulsi Krais.”
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 Krais kare leite lotei lom? Pol so la laitei nimpe lireise lepe lom? Ise yungungu piti ma fale yire pupam piti Pol lom?
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Ki onom teingine kire Ma Ili, wusoli ki kaptetei minemple re kolo, ki kautetei Krispus loteteiye lire Gaius.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 Minemple re miso pirpei polo ise yungungu piti ma fale yire pupam peiki kolo olo.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 (Kwa iyo, ki kaptetei Stefanas lire moto re eple pele, wolo ki onposi minemple re ki kaptetei kolo olo.)
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Krais laiteiki kau piti ma kaptetei mete kolo olo. Le laiteiki kau piti ma keptalo il teingipe le il piti mete enke pelpe pire wuru pepe, ki ma kiripe kirpei kolo olo, soma Krais wuso la laitei nimpe lepe le ma la yawi kolo olo.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Wusoli mete wuso pingowo tisi oli piti ma pa pepe pe ma pulpope il piti Krais wuso la laitei nimpe lepe kolo olo. Pe pirpolo il pepe olpe wanketei wolo ku piti mulpope le le ma kanouku pepe, il fei pepe pe kosauku pire singe piti Ma Ili.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Il piti paitei yousi pe pirpei polpepei, “Mete wuso enke pelpe pire wuru pepe enke pelpe ma ki kiripe nemple le mete piti pretaitei pepe ki ma kani onom naniepe.”
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Wuso Ma Ili ma lolpepei, ku ma mirpei men miri mete wuso enke pelpe pire wuru pepe? Lo mete piti pretape men nange wuru? Lo mete piti tef wuso pretaitei pire tisi liti pire mete nemple pepi pire il pirpei pura nemple? Ma Ili kosauku lolpepei, mete piti tef wuso pe enke pelpe pire wuru pepe wolo pe olo fupepletei.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Mete piti tef wuso enke pelpe pire wuru pepe wolo olo, pe miso pretawo Ma Ili kolo olo, wusoli Ma Ili, le onom nire wuru le le kani onom naniepe. Wolo Ma Ili onposi piti ma kaniepe mete wuso pulpope il olpe wuso ku meptalo pepe.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Mete piti Juda, pe pirpolo pe ma pulwepe men nange wuso potei pire tute fale pepe pe soma pulpope il wuso ku meptalo, le mete piti Grik, pe pinta tisi liti pe ma kapi enke pire wuru.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 Le ku, ku meptalo il miri Krais wuso la laitei nimpe le mete piti Juda pe enke olpe pasiepe il fei pepei le mete nemple, pe piti alpe piti Juda kolo pepe, pe pirpolo il fei pepe olo olpe wanketei.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Wolo mete wuso Ma Ili pele linape pepe mete piti Juda le pe piti alpe nemple, pe pulpope il wuso ku meptalo pepe wusoli il fei pepe pe kosauku pire Krais le singe liti Ma Ili le Ma Ili le onom nire wuru.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Wusoli il piti Krais wuso la laitei nimpe lepe, mete piti tef pe pirpei polo il fei pepe olo olpe wanketei wolo Ma Ili onposiepe pe il teingipe piti watepe mete enke pire wuru. Le mete piti tef pe pirpei polo il fei pepe olo toulipi, wolo Ma Ili onposiepe il pepe piti ma watepe mete singe.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Fei ise ilim winkem peiki, ise ma onposi wem ise yinu yato yolomen liso Ma Ili linaise pepe. Wuru peise pe enke pire wuru kolo olo. Pe singe kolo olo, le pe eple piti emare yaire wuso nange pelpe lipi, mete pretape pepe, pe eple piti emare yaire fei pepe kolo olo. Mete piti tef pe pulwepe matufwepe, wolo Ma Ili olo.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Il wuso mete piti tef pe pirpei polo pe olpe wanketei pepe, il fei pepe Ma Ili keiniepe piti ma kosape mete wuso pirpei polo, pe enke pire wuru pepe, Ma Ili ma kosape lire il fei pepe le mete wuso pirpolo pe enke pire wuru pepe, pe ma topungou olpe pasi potei. Le il wuso mete piti tef pe pirpei polo pe olo toulipi pepe, wolo Ma Ili keiniepe piti ma kosape mete wuso pirpei polo pe singe pepe, Ma Ili ma kosape lire il fei pepe le pe ma topungou olpe pasi potei.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Ma Ili keiniepe il wuso mete piti tef pe pulwepe matufwepe kolo pepe le pe tounga pesipe le pe pirpolo il pepe olo poli men re kolo, olo yaupe, Ma Ili keiniepe il fei pepe piti ma liripe nemple lire men nange wuso mete piti tef pe onposiepe pirpolo pe teingipetei pepe.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Il pal pato polpepei, Ma Ili ma onom teingine lasio metine minele wuso rautu lotei yawi lepe kolo, Ma Ili ma onom teingine lasio kolo olo.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Wolo Ma Ili keteise lilaise yau yingowo Krais Jisas le Ma Ili kosauku Krais le miso wauku enke pire wuru. Ku mingowo Krais le ku ma fale teingipe tuwopou mire Ma Ili. Ku ma fale mire mete piti Ma Ili pele, teingipe tuwopou le Ma Ili ma luntoluku le il olpe ma peitouku ma kolo olo.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Liso il piti paitei yousi pe pirpei polo,
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.