1 Coríntios 12
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Fei, il wuso yaptei yirpeiki yire towa men Riri Teingi wauku piti mesiepe. Ilim winkem peiki, ki kirpei piti ise ma fupeiteteise yiripe kolo olo.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 Ise retai wem ise wala retawo Ma Ili kolo olo, mete pempeteise le ise yingiepe rautuwepe nimpe wuso papopo masi pite weni ririm olpe pepe.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Ise ma retai yolpepei metine wuso Riri lite Ma Ili lunkuwo, metine fei lepe le miso kelelawo Jisas kolo. Le wuso metine nele le lirpei lolo “Jisas le Apa Ili.” metine fei lepe le lirpei yawi kolo, le Riri Teingi lunkuwo le so lirpei il pepe.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Riri niliye le wauku singe piti ku ma mesiepe towa wuru pele.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Ku mesiepe towa minge tisi wuru piti kane nemple wolo ku mesiepe towa pite Apa Ili niliye.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Ku kapi singe piti mesiepe towa fi fi wolo Ma Ili niliye le wauku singe piti mesiepe towa fei pepe.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 Riri Teingi le lunkuwo metine niliye niliye le metine fei lepe le ma lesio towa teingi soma Riri Teingi lepe le kosai lotei, le watowo metine lepe singe piti ma kaniepe nimoure mete wuso pulpope il pite Ma Ili pepe.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Riri Teingi le watowo metine nele onom nire wuru le metine nele Riri Teingi niliye lepe le watowo il teingipe piti lirpei leptalo mete nemple piti ma pesiepe towa men men.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Riri Teingi niliye le watowo metine nele onom piti ma lirkilau lulpowo Ma Ili le Riri Teingi elpesi lepe le watowo metine nele singe piti larwepe re leilape mete wuso kainu pepe.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Riri Teingi watowo metine nele singe piti lirpei le men nange potei pire tute fale le le watowo metine nele il pite Ma Ili piti ma lirpei. Le Riri Teingi watowo metine nele singe piti lulwepe matufwepe lire towa men metine niliye niliye pelpe pesiepe, pe pesiepe pire singe pite Ma Ili lo pe pesiepe pire singe piti minemple. Riri Teingi watowo metine nele singe piti lirpei il nemple le metine nele le ma kapi singe piti weisipe lirpei.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Wolo Riri Teingi niliye so lepe le laptei fei pepei fale. Le watepe mete singe pelpe fi fi. Le le watepe lire onom pele.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Krais le watafei topo tale niliye. Topo tale kumpu kumpu, pe wuru wolo pe poli nemple fale pire topo tale niliye ili.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Min watafei ku, ku yeflipiye, ku mete piti alpe piti Juda le piti alpe nemple, ku mete piti mesio towa liti mete nemple yawi le ku mete piti mesio towa yawi kolo. Ku mungungu le ku fale mire topo tale niliye le Riri Teingi niliye lepe le lunkuku yeflipiye. Topo tale niliye kumpu nou fale lire niliye ili kolo olo.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Topo tale kumpu kumpu, pe wuru poli nemple pe so fale pire niliye ili.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Le wuso urou ma lirpei lolo, “Ki watafei eti kolo, le ki ma fale kire ile lite topo tale yefli lepe kolo olo.” Wolo urou ma linau lolomen, olo le ile lite topo tale yefliye.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Le wuso mingi ma lirpei lolo, “Ki watafei lutepe kolo le ki ma fale kire ile lite topo tale yefli lepe kolo olo.” Wolo mingi ma linau lolomen, olo le ile lite topo tale yefliye.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 Le wuso topo tale yefliye le weitei lire lutepe, le ma lingitei fei lolomen? Le wuso topo tale yefliye le weitei lire mingi, le ma komtu fei lolomen?
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Min polpepe so topo tale kumpu kumpu, Ma Ili onom pele le lepletei poli wai lelpe lelpe le pe fale pire topo tale niliye yefliye.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 Topo tale kumpu kumpu pepe wuso pe pesi towa niliye, pe ma fale pire topo tale niliye ili polomen, ma olo.
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 Min polpepe so topo tale kumpu wuru wolo pe poli nemple fale pire topo tale niliye ili.
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Liso lutepe ma lirpowo eti lolpepei, “Ki kinauleye,” olo, lutepe ma lirpowo eti lolpepe kolo. Le falo re ma lirpowo urou lolpepei, “Ki kinauleye,” olo, falo ma lirpowo urou lolpepe kolo.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Topo tale kumpu malye ma ku minaulipe molomen, olo. Wusoli pe kanouku yeflipiye moli nemple moporo.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Le topo tale wuso ku onposiepe mirpolo pe olo teingipe kolo pepe wolo ku mailelepetei. Le pe piti teingipetei kolo pepe ku kotopape re muntoluwepe moporotei.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Le topo tale piti teingipe pepe ku kotopape re muntoluwepe moporo kolo. Topo tale teingipe le piti teingipe kolo, Ma Ili lotei lepletei poli nemple piti ma topo tale wuso teingipe kolo pepe, olo liripe teingipe,
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 le lolpepe soma ku karipe maptetei kolo olo le topo tale pepe pe ma poli nemple le pe ma pailele nemple.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Le wuso topo tale nele kumpu le lila moingi, topo tale wuru wuso poli nemple pepe pe re ma pepi pila moingi. Le wuso topo tale nele kumpu le onom teingine, topo tale wuru wuso poli nemple pepe pe yeflipiye ma enke teingipe.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Ise yeflipiye, ise fale yire topo tale niliye lite Krais le ise ilepe pele.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Nimoure mete wuso pulpowo Ma Ili pepe, pe Ma Ili watepe towa fi fi piti pesio. Pupam pe pinu, mete emarengi pe puwope, leye lo mete piti peptalo mete nemple, pe pe le mete piti pirpei le men men potei pire tute fale, mete fei pepei pe pe puwope mete piti peptalo mete nemple. Leye lo mete piti kaniepe mete nemple, pe pe le mete piti pontoluwepe nimoure mete wem pe pesio towa lite Ma Ili, pe puwope peye lo mete piti pirpei il nemple pe pingi.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Pe yeflipiye fale pire pupam kolo olo, lo pe yeflipiye fale pire mete emarengi kolo olo, lo pe yeflipiye fale pire mete piti peptalo mete nemple lom? olo. Ise yeflipiye fale yire mete piti yirpei le men men potei pire tute fale lom? Olo ise yeflipiye yolpepe kolo,
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 lo ise yeflipiye kapi singe piti kapi kainu taniepe mete lom? Olo. Ise yeflipiye yolpepe kolo, lo ise yeflipiye yirpei il nemple lom? Ma olo. Le piti weisipe re ise yeflipiye ma weisipe il lom? Olo.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Ise ma enke falepe towa teingipe piti pinu pepe piti yesiepe.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.