1 Coríntios 10

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ilim winkem peiki, ise ma onposi menmen wuso falepe manre yaire pouku wuso pulsesi Moses pepe. Nopom luwowo linge yuwei muntuwepe le pe pingi tef pe palowi peryai pinawo Peryai Yalei.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Nopom le peryai, te wata pirpolo te kaptetei manre yaire pouku pepe le pe so pulsesi Moses.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Pe yeflipiye palei luom wuso Ma Ili watepe lepe,
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 le pe palei tipe wuso Ma Ili watepe lepe. Erau wuso tipe falele le pe palei lepe le Krais lotei wuso liripe pepi pe pepe.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Wolo olo, Ma Ili onom teingine liripe wuru pelpe kolo olo le so letesipe pa, kesipe lepio linge tef oli era re telmane ye yawi lepe.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Fei, men nange wuso falepe manre yaire pouku pepe, fei pepe ma kosauku le ku ma turuku piti ma ku enke falepe men nange olpe watafei pe pepe kolo olo.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Lo ku ma rautuwepe weni ririm olpe watafei pe ilepe pelpe pepe, ku ma molpepe kolo. Min watafei il piti paitei yousi pe pirpei polpepei, “Mete pratei paplei oweli re tipeluwi le pe peilo pile piti ma puro.”
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Ku ma maulelipe nimoure ausi kolo olo. Min watafei manre yaire pouku, ilepe pelpe polpepe le pe wurutei (23 tausen) pe pualo pa epli niliye.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Ku ma mempesesi Ma Ili piti muluwo le singe lo olo, ku ma molpepe kolo olo. Min watafei manre yaire pouku, ilepe pelpe polpepe le tutungu papwe paye.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Ku ma yaru mi watafei ilepe pelpe pepe kolo olo. Pe ilepe pelpe yaru mi le riri liti losiepe mete pa, le liripe nempleiye.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Men nange fei pepei pe falepe manre yaire pouku piti ma kosape mete nemple le pe paptei paitei yousi piti ma il poluku. Wusoli ku fei mratei pepei, wem fei lepei olo lire malfem piti Apa ili ma nou lau luntoluwepe mete piti tef.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Minele piti lirpei lolo le metine piti lile singe wem moingi men nange falowo, metine fei lepe le ma kotopa lotei piti le ma lualo kolo.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Men nange wuru wuso fale piti ma pempeteise pepe, pe nemple yeflipi kolo olo, pe wem oli oli falepe mete eryai watafei pe min faleise pepe. Wolo Ma Ili ma lingiepe il wuso le topwepe lapiri liripe mete piti tef le men nange wuso fale piti ma pempeteise pepe, Ma Ili ma lusape pirkilau weiteise piti ma yualo kolo olo. Ma Ili miso kaneise yile singe. Wem men nange fei pepe fale piti ma pempeteise, Ma Ili miso waise singe piti ise ma yile singe le le miso kosaise tisi piti yeinei nautepe moingi fei pepe.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 So ise numu peikitei, ise ma rautuwepe weni ririm olpe kolo olo.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Ki kirpeise ise mete piti onposi yoporo pepe, ise isotei ma kapi yaptei yire il wuso ki kirpei pepe.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Wain tipe wuso ku meletei Ma Ili miri le ku malei lepe, ku ma onposio watafei ku malei teluwi lite Krais wem ku malei wain tipe lepe. Le luom wuso ku kari wai nemple le ku malei lepe, ku ma onposio luom lepe le watafei topo tale lite Krais wem ku malei luom fei lepe.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Wusoli luom lepe le niliye le ku wuru wuso malei luom niliye lepe ku ma fale watafei ku topo tale niliye wusoli luom niliye le ku kari wai nemple malei.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Ise onposiepe mete pite Hibru. Pe wuso peptawi siye paptowo Ma Ili le pe wuso kapi oweli ilepe pepe paplei pe pepiye rautuwo Ma Ili.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Ki kirpei kolomen? Nimpe wuso papopo masi pite weni riri oli lepe lo oweli wuso paptei watowo pepe, men teingi ma fale lo olo?
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Olo. Ki kirpei kolpepei, oweli wuso paptei pifei tile wuso papopo masi pite weni ririm olpe pepe, oweli fei pepe pe paptei watepe towa ririm olpe le Ma Ili olo, pe paptei watowo kolo. Le ki kirpei piti ise ma rautuwepe towa ririm olpe kolo olo.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Ise ma yalei wain tipe piti rautuwo Ma Ili le ise rautuwepe towa ririm olpe, ise ma rautuwepe yapwonou kolo olo. Ise ma yaplei oweli piti pifei tile pite Ma Ili le oweli piti pifei tile pite towa ririm olpe, oweli fei pepe ise ma yaplei yapwonou kolo olo wusoli ise ma rautuwepe yapwonou kolo olo.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Lo ku molpepe piti Ma Ili ma yaru mi lirouku lom? Ku onposi ku olo singetei le le olo singe kolo?
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Mete pirpei polo, “Ku miso maplei men nange eryai.” Iyo wolo men nange fei pepe pe yeflipiye teingipe kolo olo, ilepe teingipe le ilepe olpe. Le pe pirpei polo, “Ma Ili il karouki lire men nange kolo olo,” wolo men nange fei pepe pe ma kaneise kolo olo.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Ise ma yuntoluwepe oweli men nange peise le pite mete nemple, ise ma yuntoluwepe yapwonou, ma yinaulo kolo.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Senge lo morou tale wuso paltei lifei tulum liti paptetei re paisesipe oweli le ye aise lepe, ye ma epletei mete nemple irpolo le teingi lo oli, ye ma epletei olpepe kolo olo wusoli ye onposi le teingi le ye so aise lepe ko.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Il piti paitei yousi pe pirpei polpepei, “Tef teplai re men nange piti pratei tef lepei, pe pite Ma Ili pele.”
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Le wuso metine nele le retawo Ma Ili kolo olo wolo le laptei il lirpeiye piti ye ma e iri rounge yaplei oweli le ye onposi piti ye ma e iri rounge yaplei ye ma aplei oweli men wuso le lapteiye pifei piti ye ma aplei pepe, le ye ma eletei olomen olomen kolo olo, wusoli ye onposi oweli fei pepe pe teingipe le ye ma aplei.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Le wuso metine nele le lirpeiye lolpepei, “Oweli fei pepei olo ku maptei watepe weni ririm olpe.” Iso ye ma aplei oweli pepe kolo olo. Ye ma aplei kolo wusoli metine fei lepe le lirpeiye le ye re ma onposi irpolo oweli fei pepe olo olpe.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Ye inu onposi irpolo pe oweli olpe kolo wolo metine nele wuso lirpeiye lepe le onposi lolpepe liso ye retai oweli pepe pe piti paptei watepe weni ririm olpe.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Wuso ki keletei Ma Ili kiripe oweli peiki piti le ma liripe teingipe le ki ma kaplei piti men ma metine nele le lingeiki il lirpei liripe oweli wuso ki keletei Ma Ili kiripe pepe?”
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Iso, ye ma olomen olomen, oweli piti aplei lo tipe liti alei, ye ma eletei Ma Ili iripe le ye soma kapi aplei.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Telpalo ratei yailele nemple le ise ma kesi moingi yaltepe mete piti Juda lo mete piti alpe nemple lo mete piti rautuwo Ma Ili, mete fei pepe ise ma kesi moingi yaltepe kolo olo.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Ise ma yingowo tisi niliye watafei ki kingowo, ki onposi piti ma kiripe enke pite mete wuru teingipe wem ki kesio towa piti kaniepe ki onposi piti kailele kutei kolo olo wolo ki onposi piti ma kiripe mete yeflipiye, kiripe teingipe soma Ma Ili kaniepe piti pratei pingi wem wem.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.