João 7
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Nopongnga id nonaw si Disas, mid undiyon sikandin to nokod‑osso‑osson bonuwa no sakup to prubinsya to Galilea. Waa sikandin id livod diyot prubinsya to Judea, su iddos mgo ponguu to Judio, id nangkap to po‑ukit to kod‑imatoy kandin.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Na, asow ron iddos pista to mgo Judio nod ngoranan no pista to Kodsosabbung.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 De‑en mid ikahi iddos mgo suwod ni Disas to, “Iyon moppiya, ipanow ka woy undiyon ka to Judea, amoy iddos od pondumoruma kikow, od pokokita to mgo mokososoobbun pinuungan du.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Su otik id kopi‑i to sokkad no minuvu nod kovantug, dii rin id ollos kos pinuungan din. De‑en otid puung ka to mgo mokososoobbu, iyon moppiya, pokita ru idda riyot isowwan to langun.”
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Id oseng idda to mgo suwod ni Disas, su ahad sikandan, waa en mandad id pomakoy kandin.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Na kahin Disas to, “Atag koddi, konna pa ini kos ollog no timpu, piru atag koniyu, od poko‑undiyon kow ahad kannu.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Iddos mgo minuvu ka‑ay to ampow't ingod, waa en unayan nod kolingasa ran koniyu, piru siyak, od kolingasa ran koddi, oyya su id posivonnalan ku no morat kos pinuungan dan.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Unna kowd undiyon to pista. Piru siyak, dii a pa od undiyon, oyyos waa pa id inguma kos ollog no timpu atag koddi.”
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 To no‑oseng din idda riyot kandan, id polintotuwos pa sikandin diyon to Galilea.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 To nokologkiyat don iddos mgo suwod ni Disas amoy'd sakup taddot pista, mid undiyon dad mandad sikandin. Piru waa sikandin id posaddoo, su dii sikandin od kopiyan nod kosorollan to mo‑uraan minuvu.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Na riyot pista, id nangkap ki Disas iddos mgo ponguu to Judio, kahi ran to, “Ingkon don ayu iddon minuvu?”
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Duwon mgo minuvu nod ponona‑asoy moka‑atag kandin. Dos duma kandan, mid ikahi to, “Moppiya sikandin no minuvu.”
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Piru dii sikandan od porinog diyot ko‑urallan, oyyos od kovaakkan sikandan taddot mgo ponguu to Judio.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Na, to od tongngotongnga ron iddos timpu to pista, idda pa mid undiyon si Disas to templo woy id nonaw.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Nosoobbuwan iddos mgo ponguu to Judio, woy mid ikahi sikandan to, “Ingkon moho id angoy inin minuvu to kotuihan no waa man sikandin nonawwi to mgo tohodnonaw to Judio?”
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 To norinog idda ni Disas, mid tavak sikandin to, “Inin nonaw, konna pomon koddi, ko konna, id pomon diyot Monama no id popiyod koddi.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Iddos ahad ondoy nod kopiyan nod puung taddot id kopi‑it Monama, od pokosaddoo sikandin ko inin nonaw, id pomon en diyot Monama o koddi ra no poomdom.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Su iddos minuvu nod nonaw pomon diyot poomdom din, iyon din od ingowollon no od kovantug sikandin. Piru iddos duwon ingowollon nod povantug taddot id popiyod kandin, dos osengan din, mooggot woy waa en uhus diyot kandin.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Konna vo si Moises man kos id boggoy koniyu taddon mgo Suhu? Piru waa en ahad sokkad koniyu no id tuman tadda. Su otik id tuman kow pa, dii kow nanoy od pomuhawang nod imatoy koddi.”
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Na iddos mo‑uraan minuvu, id pon‑ikahi to, “Id losuran ka vos ayu! Ondoy man bos kos od pomuhawang nod imatoy kikow?”
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Kahi ni Disas to, “Sokkad da kos mokososoobbun id puungan ku riyon to Allow't Kod‑imolloy, piru dii row idda od kotanggap woy nosoobbuwan kow.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Piru ahad sikiyu, id puung kow man diyon to Allow't Kod‑imolloy. Oyya su id suhu kow ni Moises, no ko‑ilangan nod tupuwan iddos mgo anak dow riyot iko‑waun allow pomon to kodtobbow. (Inin botasanon, waa id tigkanoy ki Moises, ko konna, pomon poron diyon to kovuyyahan dow.) De‑en ahad od pokosasang idda to Allow't Kod‑imolloy, id pontotupu kow.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Otik idda en kos id puungan dow riyon to Allow't Kod‑imolloy amoy'd kotuman dow iddos Suhu ni Moises moka‑atag to sokkad no sakup to lawa, mambot od langot kow koddi, su no‑uliyan man iddos tivuk no lawa taddot minuvu riyon to Allow't Kod‑imolloy?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Yo kowd hukum to minuvu ukit taddot od kokita row, ko konna, hukumi row sikandin ukit to motallong woy ollog no kodhukum.”
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Na, duwon mgo minuvu no toho Jerusalem no mid ikahi to, “Konna vo ika me‑en no minuvu kos od puhawangon tod imatoy to mgo ponguu ta?
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Ka‑ay ron me‑en sikandin ko‑ungkay no id nonaw to mo‑uraan minuvu. Mambot waa man sikandin sugga‑a taddot mgo ponguu? Nokosaddoo ran don ayu no sikandin en kos Mesiyas?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Piru otid inguma ron iddos Mesiyas, waa en od pokosaddoo ko toho ingkon sikandin. Piru ini mohon minuvu, nosorollan ta rad man ko ingkon sikandin id pomon.”
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Na laggun tid nonaw sikandin diyot templo, id ooseng sikandin to monokkaa, kahi rin to, “Kunan dow ko nokilaa a nikiyu woy nosorollan dow ko ingkon a id pomon. Piru iyon mooggot, waa a mid undini pomon to koddin id kopi‑i, su iddos id popiyod koddi, sikandin en kos bonnaan Monama no waa row nokilaa.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Piru siyak, nokokilaa a kandin, oyya su riyon a man id pomon woy sikandin en kos id popiyod koddi.”
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Pomon taddot id oseng ni Disas, od omotton dan nanoy sikandin, piru waa ran noko‑aku, oyyos waa pa man id inguma kos ollog no timpu.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Piru ahad iling tadda, mo‑uraa rad no mgo minuvu kos id pomakoy kandin. Kahi ran to, “Sikandin don en ayu kos Mesiyas, oyyos waa ahad ondoy nod pokolampas taddot mgo mokososoobbun pinuungan din.”
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Na, norinog to mgo Pariseo iddos kodposisipoy taddot mgo minuvu moka‑atag ki Disas, de‑en sikandan woy dos mgo ponguu to tohodbuwis, id ponsuhu ran iddos mgo tohodtamong to templo no od omotton sikandin.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Kahin Disas to, “Moobbava robbo kos timpu no od pokodduma ki, oyyos od livod ad man diyot id popiyod koddi.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Od nangkap kow koddi, piru dii ad nikiyu od kokita, su dii kow man od poko‑undiyon tod undiyonnan ku.”
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Na id po‑inturoy iddos mgo ponguu to mgo Judio, kahi ran to, “Ingkon ayu od undiyon inin minuvu no dii tad sikandin od kokita? Saddoo ayu kod undiyon sikandin to mgo duma ta no Judio no id pon‑ubpa riyot mgo ingod to Griego woy od nonaw sikandin dutun.
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 Ondan kos kohulugan taddot id oseng din no, ‘Od nangkap kow koddi, piru dii ad nikiyu od kokita,’ woy ‘Dii kow od poko‑undiyon tod undiyonnan ku’?”
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Na riyot kotompusan no allow taddon pista, no idda en kos allow no duwon dakkoon koru‑anon atag to mgo Judio, id lohinat si Disas woy mid ooseng sikandin to monokkaa. Kahi rin to, “Iddos ahad ondoy koniyu nod kotokkangan, undini kow to koddi su od po‑inommon ku sikiyu.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Oyya su no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Dos kohulugan taddot id oseng ni Disas no “ma‑antoy'n oweg,” idda en so Ispiritu to Monama no id boggoy riyot od pomakoy kandin. Su iddon timpu, waa pa id boggoy kandan iddos Ispiritu to Monama, oyyos waa pa man novatun si Disas.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Na, to norinog taddot mgo minuvu iddos id oseng ni Disas, mid ikahi iddos duma to, “Ini ron en kos Propeta no id oongatan ta.”
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Duwon mandad mid ikahi to, “Sikandin en kos Mesiyas.”
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Oyyos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no iddos Mesiyas, od pomon en diyot koubbaran ni Harin David woy od tobbow sikandin diyot Betlehem no id ubpan ni Harin David.”
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 De‑en nokod‑osso‑ossa kos poomdom taddot mgo minuvu moka‑atag ki Disas woy nokodba‑ad sikandan.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Iddos duma, od kopiyan nod ammot kandin, piru waa en ahad sokkad kandan no noko‑aku nod puung tadda.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 To id ponlivod don iddos mgo tohodtamong to templo, id inturan sikandan taddot mgo Pariseo woy taddot mgo ponguu to tohodbuwis, kahi ran to, “Mambot waa row sikandin piyodda rini?”
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Kahi taddot mgo tohodtamong to, “Waa poron minuvu no nokononaw iling kandin.”
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Mid ikahi iddos mgo Pariseo to, “Mambo, ahad bos sikiyu no‑okalan din mandad?
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Sikami no mgo Pariseo woy dos mgo ponguu to Judio, duwon bo ahad sokkad konami no id pomakoy kandin?
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Wora! Idda ra en so mgo minuvu no waa koovottan to mgo Suhu ni Moises kos id pomakoy kandin. Od kosahapan dan en kos silut to Monama!”
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Na, si Nicodemo no noko‑undiyon dangan to ki Disas woy sokkad mandad taddot mgo Pariseo, mid ikahi sikandin diyot mgo duma rin to,
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 “Konna vo supak diyot keton botasanon no od hukuman no nokosaa iddos minuvu, ahad waa pa no‑intud‑inturi amoy'd kosorollan kos nopuungan din?”
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Mid tavak sikandan to, “Te, toho Galilea ka mandad? Ooyyariyu man tod basa iddos nosulat no Kahit Monama woy od kosorollan du no waa en propeta no id pomon diyot Galilea!”
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 [Nopongnga idda, id pon‑uli ran don langun.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.