João 12
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, annom no allow to waa pa id inguma iddos pista to Kodlihad to Ponolihan, mid undiyon si Disas to Betania no riyon en id ubpa si Lazaro no id badnow rin.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Duwon id panoy ran no lavung atag ki Disas. Na, si Marta kos id sondad kandan woy sokkad taddot mid ka‑an duma ki Disas, si Lazaro.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Si Maria mandad, id angoy to tongngot litru no pomammut no oray'n mahaa. Iddon pomammut, binovallan pomot pinomuwa nod ngoranan to nardo. Id daddas din idda riyot pa‑a ni Disas woy id punasan din to bowvuut uu rin. Na, no‑ompon to mammut iddos intirut baoy.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Piru sokkad taddot mgo tinodduwan ni Disas no si Judas Iscariote no od boligya kandin diyot mori, id sawoy rin si Maria.
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Kahi rin to, “Kuu, konuhun! Maanmaan kos kontidad duwon! Mambo moho to waa id boligya ikon pomammut woy dos bayad, id boggoy riyot mgo worowora?”
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Waa rin osenga idda pomon to duwon ginawa rin nod tavang to mgo worowora, ko konna, pomon to tokawon sikandin. Oyyos sikandin man kos tohodsomad to soopi ran woy nooyami rin en nod loliyam tadda.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Piru kahin Disas to, “Podtohona row ron sikandin, su id panoy rin inin pomammut atag to allow't kodlobbong koddi.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Iddos mgo worowora, inaayun dow od koruma. Piru siyak, konna a nikiyu inaayun od koruma.”
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 To norinog to mo‑uraan Judio no riyon don si Disas to Betania, mid undiyon sikandan amoy od kokita ran si Disas woy si Lazaro nid badnow rin.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 De‑en iddos mgo ponguu to tohodbuwis, id pomuhawang no od imotayan dan mandad si Lazaro.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Oyyos pomon to kodbadnow kandin, mo‑uraa ron kos mgo duma ran no Judio no worad id posakup kandan, su id pomakoy ron ki Disas.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Na so‑op no allow, iddos mo‑uraan minuvu nid sakup taddon pista, nokorinog no od inguma ron si Disas diyot Jerusalem.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 De‑en mid angoy ran to mgo lokkoy to palmera woy id leggua ran diyot bonuwa amoy'd tommu kandin. Pomon to dakkoon kahaan dan, id pehes dan no mid ungketen to,
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Na, nokita ni Disas no duwon natit asnu woy idda en kos id sokayan din. Ukit taddot id puungan din, notuman iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to,
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Sikiyu no mgo toho Sion, yo kow'd kovaakki.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 To iddon timpu, waa pa nokaabbot iddos mgo tinodduwan din to kohulugan tadda. To novadnow woy novatun don si Disas, idda pa sikandan nokosampot no iddos id puungan dan kandin, idda vos en kos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Na, iddos mo‑uraan minuvu nid duma ki Disas no nokokita taddot kod‑umow woy kodbadnow rin ki Lazaro riyot lovongngan, id poso‑ob dan pe‑en tid ponudtuu iddon notomanan.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Idda en kos unayan no mo‑uraan minuvu kos mid tommu ki Disas, oyyos nokorinog dan man taddot mokososoobbun id puungan din.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 De‑en id po‑ikohiyoy iddos mgo Pariseo to, “Ontongngi row man, worad id pokogaha ta, su iddos langun no minuvu, id dumoruma ron kandin!”
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Na, duwon mandad mgo Griego no id pon‑undiyot Jerusalem amoy od simba to Monama timpu to pista.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Id porani sikandan ki Felipe no toho Betsaida no sakup to Galilea. Kahi ran to, “Sir, id kopi‑i roy nanoy nod pokidkita ki Disas.”
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 De‑en mid undiyon si Felipe woy id ponudtulan din si Andres taddot id kopi‑i to mgo Griego, woy id porumannoy ran amoy od ponudtulan si Disas.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Na mid ikahi si Disas kandan to, “Id inguma ron kos timpu no siyak no Anak to Minuvu, od posivontuhon ukit to kopotayan ku.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no otik dii id pomuwa iddos songo‑ngipon no bonni, dii en idda od tuvu woy diid mo‑uraa. Piru otik id pomuwa idda, iling tid patoy woy id lobbong, od tuvu en idda woy'd mo‑uraa. Na iling mandad tadda, otid patoy ad, od kovadnow a woy'd pokovoggoy to lammin umuu riyot mo‑uraan minuvu.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Dos minuvu no iyon din da en id konuhuni iddos umuu rin, od koworan da en baling tadda. Piru iddos minuvu no diid konuhunan to umuu rin ka‑ay to ampow't ingod atag koddi, od pokotanggap to umuun waad tomanon.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Iddos ahad ondoy nod kopiyan nod puung atag koddi, ko‑ilangan nod dumoruma koddi. Na ahad ingkon a, diyon en mandad sikandin, woy dos ahad ondoy nod puung atag koddi, od posivontuhan taddot Amoy ku.”
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Ko‑ungkay, oray'n naaggow kos ginawa ku. Ondan ayu kos od dosalon ku? Od buyuwon ku vo riyot Amoy ku no id poleggua a nikandin pomon ka‑ay'n koosayan? Konna, su ini en kos unayan nid undini a to ingod amoy od ko‑ukitan ku idda.”
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Na mid dasaa si Disas diyot Amoy rin, kahi rin to, “Amoy ku, povontuhow kos ngaran du.”
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 To norinog idda taddot mo‑uraan minuvu rutun, mid ikahi sikandan to, “Eh, id louhung.”
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Piru mid ikahi si Disas to, “Iddon bawos, konna atag koddi, ko konna, atag en koniyu amoy'd pomakoy kow.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Ini ron en kos timpu to kodhukum to Monama taddot mgo minuvu ka‑ay to ampow't ingod. Woy ini ron en kos timpu nod kotalu ron si Moivuyan no ponguu to mgo minuvu no diid pomakoy.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Piru siyak, otik id pakpak ad woy id poratas diyon to krus, od poporoniyon ku ka‑ay't koddi iddos langun no minuvu.”
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Id oseng din idda, su amoy id posaddoo rin ko momonnu sikandin od patoy.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Na mid ikahi kandin iddos mo‑uraan minuvu to, “Diyot mgo Suhu ni Moises, novasa roy no diid patoy iddos Mesiyas. De‑en mambot od oseng ka no ko‑ilangan id pakpak woy id poratas diyon to krus iddos Anak to Minuvu? Ondoy man bos kos Anak to Minuvu?”
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Kahin Disas to, “Diid kouhoy, od kowora ron iddos ko‑owangan ka‑ay't koniyu. De‑en ipanow kow riyot ko‑owangan laggun to duma pa ini koniyu amoy dii kow od koso‑utan to mosukirom. Su iddos od ipanow riyot mosukirom, waa saddoo rin ko ingkon sikandin od undiyon.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Purisu laggun to ka‑ay pa kos ko‑owangan, ko‑ilangan nod pomakoy kow amoy'd kosakup kow tadda.”
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Na, ahad nokita ron en taddot mgo ponguu to Judio iddos mo‑uraan mokososoobbun pinuungan ni Disas, waa sikandan id pomakoy kandin.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 De‑en notuman iddos id ikahi ni propeta Isaias no mid ungketen to,
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Duwon mandad id oseng ni Isaias moka‑atag to unayan no dii ran od pokopomakoy. Kahi rin to,
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Id sobpongngan to Monama kos mata ran amoy dii ran od pokokita,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Na, si Disas iddos od tommanon ni Isaias to id oseng din ini, su nokita rin don tapoy no od posivontuhan en sikandin.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Ahad iling tadda, mo‑uraa rad no mgo ponguu to Judio kos mid pomakoy ki Disas. Piru pomon to allak dan to mgo Pariseo, waa ran ini id ponudtuu, su saddook od po‑owan sikandan woy dii ron od poko‑usok diyot simba‑an to mgo Judio.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Oyyos iyon dan id dokollan to ginawa, iddos koddoong to mgo minuvu kandan lampas pa taddot koddoong to Monama.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Na id pehes si Disas no mid ungketen to, “Iddos ahad ondoy nod pomakoy koddi, konna ra siyak kos id pomokayan din, ko konna, idda en mandad so id popiyod koddi.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Su iddos nokokita koddi, nokokita mandad taddot id popiyod koddi.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Mid undini a amoy'd boggoy to ko‑owangan to mgo minuvu ka‑ay to ampow't ingod, su amoy iddos ahad ondoy nod pomakoy koddi, dii ron od ubpa riyot mosukirom.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Dos ahad ondoy no nokorinog to nonaw ku, piru waa rin puungi, konna siyak kos od hukum kandin. Oyyos waa a mid undini amoy'd hukum to mgo minuvu, ko konna, amoy od tobbus kandan.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Duwon en od hukum taddot minuvu no id elle koddi woy diid tanggap to nonaw ku. Su iddos nonaw ku, idda en kos od hukum kandin init morin allow.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Oyyos waa a mid nonaw pomon to koddin id kopi‑i, ko konna, iddos Amoy ku no id popiyod koddi kos id nonaw ko ondan kos od osengon ku.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Purisu iddos id ponudtuu ku koniyu, idda ra en so id po‑ikahi koddi to Amoy ku. Oyya su nosorollan ku no iddos nonaw rin, od undag en to umuun waad tomanon.”
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.