Atos 9

Anahatana ne Anamanaya tau Sou Naunue (NXL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ne Saulus inehu iawana iahata nanie ihunu Upuri ne mampusua, reiso ieui roe sio imam no ia mainae.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Ieui roe ia imam onate rei, nanie iainisi surate na isupu kawasa na ieui pan kota Damsyik pan sio onata tau numa manouna osi sio Yahudiu pan rei. Nanie isupu kawasa na munata isupu sio wason oparisaa tau Yesus, sio pinau te sio hanaia pusiso, ia mka inotaso, oyo iroriso roe Yerusalem. Isupu surate rei, oyo ieui.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Reiso Saulus ieui pan Damsyik. Hoka pan haineke nea oyo, mata huni oyo, ita-itane wani rinane on roe noiyaha resita-sita sani isoe erehori Saulus.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ita-itane eresita oyo, iamnahui poe tuamane, oyo iatinu ia isa nioi iasau osiki san rei, “Saulus, Saulus! Ano mo nanie auna sinsaraku, nanie tahae?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Saulus on poe iasei honu, “Upu, ano mo ano seia rei?”
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Ne hanu nea, oyo aeua poe kota rei. Hoka poe oyo, ano mka atinu rerihoni kahurae auna sae.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Sio wason okata Saulus rei osira, reiso nioo tewa. Oasau sae isa tewa. Oatinu nioke rei, ne onoo ia isa tewa.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Oyo Saulus ihitio roe, iheka matai usena, ne inoo sae isa tewa nea. Matai usena raputiso. Reiso sio orime tau hanai samatoro oeu oautunui poe Damsyik.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Inoo mosa tewa runa iai sae isa tewa, ininu sae isa tewa rotu-tu onona tonu.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Poe Damsyik wain ia mampusue isa nanai Ananias. Upuri ianamana osiki tau masasua nea. Iahata, “Ananias!”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Iahata, “Ananias, masi aeua pan Yudas ne numa, pan arena wani sio oaoiki tau Arena Katopue. Asei tanso rerihoni ia isa wain nanai Saulus. Saulus rei iamrai pan nia Tarsus. Waini iainisi tau au.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Ia mo, inoo masasua nea. Inoo ia isa wain nanai Ananias ihokai tanui, oyo iahusiei na inoo honu.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Iahata, “Upu, au mo, uatinu sio panesi oruni-runi nea runa sapani na iuna ano me mansiau roe kota Yerusalem sinsaraso.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Muie reini mo ihokai mai runa kawasa rerihoni sio imam onata na isota sio pusiso wason oainisi na ano akahaiso.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Ne Upuri iasau san rei, “Masi aeua. Au mo, unini ia rei nea na ianori runaku. Mka isima runa au osi sio wason oationa Anahatana tewa, osi sio no aiau, runa sio Israel oi.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Au mo, mka uatuhetei sapani na kahurae sinsarai tau iparisaa tau au.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Reiso Ananias ieui pan numa rei. Hoka pan oyo, iahusie Saulus, oyo iasau, “Waniku Saulus, Upuri Yesus wain anooi kua arena tihue rei tau ano wani ahokaya mai, iaisosiku ueuku mai na anoo honu. Mka asupu kawasa rerihoni Anahatana Ne Inaha.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Oyo sae isa, nooi sani ika unaya, rarenu rerihoni matai usena, oyo inoo iake honu. Inoo iake, reiso ihanui, oyo osohui na mansiau oanei ata iarihoni ne rosau nea.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Osohui oyo, Saulus iaiki, oyo iamkona honu.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Ananias isohu heu Saulus ne rosau oyo, mata huni oyo, Saulus ieu iaunauso sui numa manouna osi sio Yahudiu isima iahata, “Yesus mo, ia wain Anahatana anai.”
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Sio pusiso osira oatinu tau Saulus. Oasei tau umau san rei, “Ia reini sahoro ihunu sio pusiso wason oparisaa tau Yesus roe Yerusalem, tea? Ihokai mai, nanie isota sio wason oparisaa, oyo iroriso roe sio imam onata, tea?”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Saulus iaunauso iake, reiso sio wason oparisaa rei okikasi oasinena sui osa. Iaunauso rei iahata, “Yesus mo, Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu ne Mansiau.” Iaunauso rotu-tu sio oanei tewa nea otuntana runai sapan.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Onona inasa rai oyo, sio Yahudiu orue oheu nanie ohunu Saulus.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Ne Saulus iatinu rerihoni kaheute rei. Osaka-saka kota rei nene mitanunua pusire onone ranie nanie ohunui.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Ne taue isa tau pumono, Saulus ne mampusua onanai, oyo oratiki tau pakune on roe, sui kota nene pakelo tinaie.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Oyo Saulus ieui roe Yerusalem. Hoka roe oyo, nanie iamanou tau osa runa Yesus ne mampusua. Ne okaitaui. Oparisaa tewa ata manisate ia wain ia mampusue nea. Oahata iakarota man.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Oyo Barnabas ihokai noi tanui, oyo iautunui pan sio maisosia. Barnabas iruni osiso runa sapani na Saulus inoo Upuri kua arena tihue. Iruni runa sapani na Upuri ianamana osiki. Isima osiso runa sapani na Saulus iatuheteso rerihoni Yesus poe Damsyik. Iatuheteso ikaitau tewa.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Reiso Saulus iruei ikataso. Iaunauso rerihoni Upuri sui Yerusalem pusiki. Ikaitau tewa.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Ianamana iawaru oi runa sio Yahudiu wason oanamana sou Yunani, ne sio onina rea, nanie ohunui.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Sio wason oparisaa oatinu tau rei, reiso sio oautunu Saulus nau nia Kaisarea, oyo oaisosiki ieui pan nia Tarsus.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Oyo sio wason oparisaa rei sui otoe Yudea, otoe Galilea, runa otoe Samaria sinsaraso tewa nea. Anahatana Ne Inaha iakahaiso reiso okikasi oasinena. Oparisaa ia-ia. No hali oamuira Upuri.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Petrus ieu ihori iaunau Anahatana ne mansiau sui supan-supan man. Taue isa ieui nau nia Lida, nanie inoo Anahatana ne mansiau nau niane rei.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Hoka nau oyo, isupu ia hanaie isa wain nanai Eneas. Ia rei ia wain italai. Musum wanu nea inekei man. Ihanu kua tewa nea.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Reiso Petrus iasau osiki, “Eneas, Yesus Kristus wain isuisenea nea. Hanu roe. Autotu naniam reino.” Mata huni tewa oyo, ihanui.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Sio pusiso nau Lida runa otoe Saron onoo Eneas, oyo pusiso oparisaa tau Upuri.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Nau nia Yope wain ia pina isa nanai Tabita. Ia pina rei, iparisaa tau Yesus. (Tau sou Yunani, Tabita nene nohue Dorkas, nene nohue maiyanane.) Ia iuna-una iake runa iaka-kahai sio mosokinia.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Tau muie rei ikupui, oyo imatai. Imatai oyo, sio osohu tinain, oyo oautuei roe kakaranae roe naue.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Yope runa Lida waron haineke umau. Reiso sio mampusua nau Yope oatinu ata Petrus waira Lida, oyo oaisosi sio ua oeuso ria tanui. Hoka ria oyo, oasau osiki san rei, “Masi aeua sansana nau.”
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Reiso Petrus ihitioi roe, oyo ieu ipususo. Hoka nau oyo, oautunui roe kakaranae rei. Sio pina uhanu wason oo ohoriki orani, oyo oatuhete papita runa apia tamena osiki. Apia rai, Dorkas ihonire on wain iamahaiki asi.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Oyo Petrus iaisosi sio pusiso ohokaso, oyo irike tune nanie iainisi tau Anahatana. Iainisi tau Anahatana oyo, iuniki inoo ia matane rei, iahata, “Tabita, hanu roe!” Oyo Dorkas iheka matai usena inoo Petrus. Inooi oyo, ihanui iru-ruei.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Oyo Petrus isopa hanai osiki irimei ihitioi roe. Ihitioi roe oyo, Petrus ianaha runa sio pina uhanu runa sio pusiso wason oparisaa rei, oyo iatuhete ia pina onate rei osiso. Waini iamahaiki honu.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Sio panesi sui Yope pusiki oatinu tau rei, reiso sio panesi oparisaa tau Upuri Yesus.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Petrus iruei potuina nau Yope. Iruei tau Simon ne numa. Simon mo, ia ne tanei tau makapana unte.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.