Atos 5
Anahatana ne Anamanaya tau Sou Naunue (NXL) vs AAI
1 Ia hanaie isa wain nanai Ananias. Ia runa sahai, wain nanai Safira, uaso, oahen no tuamane otoe isa oi.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Kepeni waron isupure rai, inana umau osi ruai, umau honu iruire osi sio maisosia. Iuna san rei, sahai ianeiki oi.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Reiso Petrus iasei tanui, “Ananias, sapani na atapi ia aia sakahatene inusu anom pusiki rotu-tu akarota Anahatana Ne Inaha. Tewa mo, auhuni ata anana kepen umau waron asupure tau tuamane rei?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Tuamane rei, ruam me tuamane on aheniki tewasi? Oyo aheniki ne kepen rai waron asupure rei, ano me kepen tea? Ruam apusu me maue tau kepen rai, iake. Auna kahatene rei nanie tahae? Ano akarota tumata tewa. Ne akarota Anahatana.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Ananias iatinu tau rei, oyo iamnohoi imatai. Reiso sio pusiso wason oatinu tau rei, okaitau hunu ruao.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Reiso sio honua umau ohokaso, oyo oopa Ananias ne hatae samatoro ororiki poe manahane. Ororiki poe manahane nanie okaniki.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Oyo yam tonu reniku nea oyo, Ananias sahai ihokai. Ianei tewasi ata sahai imatai nea.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Petrus iasau osiki, “Masi asau, tuamane reimo wani oaheniki, osupu hunonie san rei sirinia?” Iahata, “E-e. Hunonie wani sani ano asau rei.”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Iahata, “Sapan na ano runa saham oheu, nanie orea Anahatana Ne Inaha? Atinu! Sio sahoro okani saham wason ohokaso nea. Mka orori ano poe manahane oi.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Mata huni oyo, iamnohoi imatai mai Petrus uai anoe. Sio honua onususo, oyo osupui imatai nea. Reiso ororiki poe manahane samatoro okaniki. Okaniki poe sahai nusui.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Reiso sio pusiso wason oparisaa rei, runa sio tamena pusiso wason oatinu tau rei. Oatinu oyo, okaitau hunu ruao.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Sio panesi onoo sio maisosia ouna sima-simana waron ratuhete ata no kawasa rerihoni Anahatana panesi runa sima-simana waron raasiraso panesi. Sio pusiso wason oparisaa oamanouso anoo osa pan Salomo Ne Teune roe Anahatana ne numa mainisie.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Masike sio tamena okaitau oamanouso runa sio wason oparisaa rei, sio panesi oamuiraso.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Sio panesi honu oparisaa tau Yesus, oyo oamanouso runa sio wason sinasi rei. Tau sio panesi rei wason mansia hanaia runa sio pinau oi.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Reiso orori sio kupua roe naniao te roe no kinoa na oautueso sui arenau. Oautueso na munata Petrus ieui sui arena rei, onoi resahuso.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Mansia panesi ohokaso on noi niana waron haineke Yerusalem. Ohokaso orori sio kupua runa sio wason sakahatena rasuniso. Osuisene sio pusiso.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Ne sio imam no ia mainae runa ne mansiau oanana. Ne mansiau reimo wason rerihoni sio tikane Sadukiu.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Reiso osota sio maisosia. Osotaso oyo, onususo pan pui osi sio kahatena.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Ne nene pumono pan san rei oyo, Upuri ne maisosie on roe noiyaha isa iheka pui nene mitanunua pusire. Ihekare oyo, iautunu sio maisosia pan manahane. Anahatana ne maisosie on roe noiyaha rei iasau san rei,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Masi oeumo roe Anahatana ne numa mainisie, oyo oaunauso rerihoni sapani na Anahatana iapuhaiso rotu-tu ria supan.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Reiso tau kinoke, ohokaso roe Anahatana ne numa rei, oyo oatuhete sani ia maisosie iaisosiso rei.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Ne ohokaso poe pui, oyo osupu sio maisosia tewa nea. Osupuso tewa, reiso onunso roe sio onata, samatoro osima osiso san rei,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Ahokama poe pui, samatoro anoo ata sio okatunepa mitanunua pusire ia-ia nea. Sio mamsakaya wason osaka mitanunue. Ne aheka mitanunue rei oyo, asupu ia osa-sa pan pui anoe tewa nea. Pui rei huie nea.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Sio imam onata runa no ia ona polisi oatinu san rei, oyo oasei pan anoo, “Tutuso tewa. Sio rei, kaneta wason sui supa, omi?” Anoo rauponu runa mka sapan.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Oyo ia isa ihokai iasau san rei, “Masi atinu. Sio rei, omi onususo pan pui, ne wasoro oatuhete roe Anahatana ne numa mainisie nea.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Reiso ia ona polisi rei runa ne mansiau oeu onana sio maisosia rei. Ne otentene tanso tewa. Tewa mo, okaitau sio panesi roe rei. Mka sio rei orauso tau hatu nanie ohunuso.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Sio orori sio maisosia poe sio siniriu, oyo oaisosiso oo oamananeso. Oo oamananeso oyo, sio imam no ia mainae iaunauso san rei,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Ami asopo na pene oatuhete rerihoni ia rei nea. Ne oatuhete sui Yerusalem pusiki. Samatoro nanie oapasanama oasau ata ami ahunui.”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Oyo Petrus runa sio maisosia tamena oasau san rei, “Anahatana mo, kahurae apusu ia naone. Apusu tumata tewa.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Anahatana wain rea upu oainaa runai iapuhai Yesus honu. Yesus rei, omi ohunui tau opakui roe hini wani reniene.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Ia rei, Anahatana irui muiran manetane runa kawasa mainae osiki nea na iuna Natu runa Ia wain Iapuheu ne Mansiau. Iuna san rei na sio Israel oarihoni no rosau na Anahatana isiru heure.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Anoo runa asima runa rai pusire. Anahatana Ne Inaha wain Anahatana iruiki osi sio wason opusu ne maunauna isima runare oi.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Sio ona siniriu oatinu tau rei, oyo anoo ranuku-nuku ranaka-naka. Reiso nanie ohunu sio maisosia rei.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Ne ia onate isa wain nanai Gamaliel. Ia rei, ihitio roe, oyo iaisosiso orori sio maisosia onapa poe manahane mka-mka. Ia onate rei wain ia onate rerihoni akama Yahudiu. Ia wain ia matuhete Musa ne maunauna isa. Sio pusiso oamuirai.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Reiso sio maisosia ohokaso oyo, iasau osi sio onata san rei, “Omi Israel. Ainati. Oarinii ia-ia rerihoni nanie ouna sae runa sio reini.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Naone ia isa wain nanai Teudas ihokai iahata ruai ia mainae, nanie iatana runa kupania. Sio utun ate opusui. Ne ohunui, oyo ne mampusua orumaso sakakau, oyo ne maunauna tihonre.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Ita tau sio wason oreken tau tumatau, ia isa wain nanai Yudas ihokai, nanie iatana runa kupania oi. Ia rei, ia rerihoni otoe Galilea. Iaunauso rotu-tu sio panesi opusui oi. Ne sio ohunu ia rei oi, oyo ne mampusua orumaso sakakau.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Reiso muie reini mo, tau parakana rei, au we maunaune san rei. Pene ouna sae isa osiso. Sio ruao. Tau sae, munata sio no maunauna runa no taneiu rai, osupure rerihoni tumata mka tihonre.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Ne munata Anahatana sahoro iaisosiso, omi mka otentene tanso na oarihonire tewa. Mka onoo ata omi wani oatana runa Anahatana ruai.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Reiso oanaha runa sio maisosia ohokaso honu, oyo osapuso. Osapuso oyo, osoposo na pene oatuheteso rerihoni Yesus nea. Oyo sio onata ohokaso.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Reiso ohokaso oarihoni sio siniriu rei. Oeuso anoo miri-mirika. Tau sae, Anahatana iahata sio iaka, reiso itapiso ouna sinsaraso noso Yesus.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Ranie hatae isa ereeu mai poua tonu rei sui osa sio oatuhete runa osima runa Sou Iake ata Yesus wain Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu ne Mansiau. Oatuheteso pan Anahatana ne numa mainisie, oatuheteso sui sio no numau.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.