Atos 23
Anahatana ne Anamanaya tau Sou Naunue (NXL) vs AAI
1 Paulus iamrou sio siniriu rei, oyo iasau, “Wea kakau, wea waniu. Rotu-tu reini uarinii rerihoni uamahaiku sapan. Uamahaiku manisate. Upusu Anahatana ne maunauna pusire.”
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Iasau ata ia manisate oyo, sio imam no ia mainae, Ananias, iaisosi sio wason ooso mai Paulus nusui oasapana hohai.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Oyo Paulus iasau osiki san rei, “Mka Anahatana iapasana ano. Ano makarotane wani asau ata ruam manisate. Aikee ano manisate tewa. Ano sani pakelo watikohui wani sio oaunutu sati putie tanui na sio oahata kuati. Ano aruea pan rei nanie apasanaku pusu Musa ne maunauna. Aikee ano ruam apusu maunauna rai tewa nanie aisosiso oasapanaku!”
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Sio mai Paulus nusui oasau, “Ano auna pumaasio imam no ia mainae wain ianori runa Anahatana tau sae rei?”
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Paulus on poe iasau, “Wea kakau, wea waniu. Au uationai tewa. Sinana au uanei ata ia wain sio imam no ia mainae mka uasau san rei tewa. Tau sae, Musa ikanu tau Anahatana ne anamanaya san rei, ‘Pene ouna pumaa ia mainae wain iaisosi mo mansiau.’”
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Paulus anoi repeka ata sio siniriu umau, sio rerihoni tikane Sadukiu runa sio tamena, sio rerihoni tikane sio onata rerihoni akama Yahudi. Reiso iasau osiso san rei, “Wea kakau, wea waniu. Au wani ia onate rerihoni akama Yahudi. Wea upu, sio onata rerihoni akama Yahudi oi. Omi wani oasei tanuku tau au uparisaa ata Anahatana iapuhai sio matana.”
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Iasau san rei oyo, sio onata rerihoni akama Yahudiu runa sio Sadukiu otuntana runa umau. Sio osamaso tau ua.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Otuntana tau sio Sadukiu oahata Anahatana iapuhai sio matana honu tewa. Oahata sio maisosia on roe noiyaha wason tewa, inahau waron tewa. Ne sio onata rerihoni akama Yahudi oparisaa tau rai pusire.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Paulus iasau sio matana oamahaiso honu, oyo sio onata oakapona umau ouna purie. Sio matuhete Musa ne maunauna umau wason sio onata rerihoni akama Yahudi ohitio roe. Ohitio roe oyo, otuntana runa sio Sadukiu. Oasau, “Ami apamata sou ata ia rei iuna sae isa wani resana tewa. Munata inaha isa te, Anahatana ne maisosie on roe noiyaha te, ianamana osiki, areimo iake.”
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Sio otuntana mainae nai osa rotu-tu ia mainae tau Ia Aia Mainae Roma ne soratatua ikaitau mka sio oakinene Paulus. Reiso iaisosi ne soratatua oeuso poe, onanai rerihoni sio panesi rei, oyo ororiki roe no numa hatu honu.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Pumono pan san rei oyo, Upuri Yesus ihokai iooi mai Paulus nusui. Iahata, “Paulus, apamese anom. Ano asima rerihoni au mai kota Yerusalem nea. Asaka asima runa au roe kota Roma oi.”
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Hanroe tau omnanoe oyo, sio Yahudiu umau oheu. Sio osopa ruao ata mka oai tewa, oninu tewa on ohunu Paulus tewasi.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Sio hutu ate nesi oheu san rei.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Oeuso roe sio imam no sio onata runa sio ona Yahudi nesia rei, oyo oasau, “Ami asopa ruama na ai sae isa tewa on ahunu Paulus tewasi.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Reiso omi runa omi siniriu pusimo oainisi na ia mainae tau Ia Aia Mainae Roma ne soratatua iaisosiso oautunu Paulus mai tanumo. Oasau oakarota ata omi nanie oasei tanui ia-ia rerihoni sae waron sio oamanarui tanure. Mka ami asaka ahunui on ihokai mai tewasi.”
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Ne Paulus etei (hotai anai) iatinu ata sio oheu nanie ohunui. Reiso ieui roe sio soratatua no numa hatu, oyo isima osi Paulus.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Oyo Paulus ioi ia kapitane tau sio soratatua utun isa na ihokai. Ihokai oyo, Paulus iasau osiki, “Autunu ia ikine rei roe ia mainae tau Ia Aia Mainae Roma ne soratatua. Nanie isima runa sae isa osiki.”
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Reiso ia kapitane iautunu Paulus etei rotu-tu ohokaso roe ia mainae rei.
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Ia mainae rei iakahuu ia ikine rei hanai, oyo iautunui na uaso ruao. Sio ruao, oyo iasei, “Ano nanie asima runa sae osiku?”
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Ia ikine rei on poe iasau, “Upuku. Sio Yahudiu umau oapamata sou nanie oainisi na hanroe ano arori Paulus roe sio siniriu. Mka sio oasau oakarota ata nanie oasei tanui ia-ia rerihoni sae waron sio oamanarui tanure.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Ne pene apusu sio no mainisie. Tau sae, sio hutu ate nesi wason oauhuniso nanie onotai poe arena tihue. Sio pusiso osopa ruao na oai tewa, oninu tewa on ohunu Paulus tewasi. Muie reini mo, sio wason osaka. Onapa ano amanaku arori Paulus pusu no maue.”
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Oyo ia mainae rei iasau, “Pene asima osi ia seia man ata ano asima runa no kaheute rei osiku.” Iasau san rei oyo, iaisosiki inuniki.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Ia mainae tau Ia Aia Mainae Roma ne soratatua ianaha runa sio kapitana tau sio soratatua utun. Ianaha runa sio kapitana ua. Iaisosiso san rei, “Amanou sio soratatua orori tunua utun ua, sio soratatua osaa naitanana hutu itu, runa sio soratatua orori atiena utun ua. Amanouso na sio oeuso poe nia Kaisarea mka-mka pumono tau yam sia.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Amanou naitanana osi Paulus oi na isaa naitanane. Oyo oautunui rotu-tu ihokai poe ia gubernur wain nanai Peliks.”
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Oyo ia mainae rei ikanu surate kani reasau san rei,
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Au, Klaudius Lisias uatapea ano upuku, gubernur Peliks.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Ia reini, sio Yahudiu osotai, oyo sina ohunui. Ne uhokaku runa sio soratatua umau, oyo usupuso, oyo unanai rerihoni sio Yahudiu rei. Tau sae, au uatinu ata ia ne kawasa sani Ia Aia Mainae Roma ne mansiau.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Au nanie uanei sio wason oamanarui tau sae, reiso uroriki roe sio siniriu.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Uatinu sio oamanarui, oyo uanei ata sio oamanarui pusu sio Yahudiu ruao no maunau akama. Ne sio oamanarui pusu sae isa tewa na ami ahunui te anusui pan pui anoe.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Oyo sio osima osiku ata sio Yahudiu umau wason oheu nanie ohunui. Reiso mata hun tewa oyo, au uaisosiki poe tanua. Uaisosi sio wason oamanarui rei osima osia runa sio wason oamanarui runa sae.”
30 Naatu
31 Reiso sio soratatua oeu oautunu Paulus sani ia mainae iaisosiso. Sio oeu okata Paulus tau pumono rei rotu-tu ohokaso poe Antipatris.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Hanroe oyo, sio wason osaa naitanana osaa okata Paulus. Ne sio soratatua wason onena onunso roe no numa hatu roe Yerusalem honu.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Hoka poe Kaisarea oyo, orui surate rei osi ia gubernur. Oyo orui Paulus osiki oi.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Ia gubernur ihatae tau surate rei, oyo iasei tau Paulus, “Ano me niane sae?” Paulus on poe isima san rei, “Kilikia.”
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Ia onate iasau, “Mka uatinu runa me parakana rei sirinia. Ne napa rotu-tu sio wason oamanarua ohokaso mai.” Oyo sio oaisosiso osakai pan numa aiau wani Herodes inanai.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.