Atos 5
Godon Vuak Ma Ijin (NVM) vs AAI
1 Regavo e be if fuon Ananaias ko bara fuon Safaira e ijar uri moik fuon dab kimen.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Regavo fun bara fuon ijek vuak kuaim iganaminma ijefuon fu uri mon roin fu kege fuon sauin ga roin fu abe e afasor iji miain.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Fu abe miamga Fita fu uri kua, Ananaias a Setanri oion ijia arimga a Godon Kaven iji biesuame mon roin a on ken. A keme una vuak kufui iji no kuarduome kuo, Na moik ijefuon mon iji nan fok abe ja miainvano kuin.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 A vierafe a moik on iji abe kimene mon abekma iji fun maren. Revo madu a vierafe a mon roin a on abega roin e vajiakma iji madu fun maren. Regavo iji a renma iji a irerag abekafa a ijeg ren? Aka no biesuinma bakin revo aka God biesuainmano kuain.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Rega Ananaias fu vuak iji faime tua moik ijia dijeme guamga e fok buka juin.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Fu guamga e nivek ijieb uri ugon abe fu anume abe usem mako ruin.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Regavo rirkinenma ijia bara fuon fu bagaga ijia aru ruain.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Fu ijia aru rokga Fita fu uri bara iji kua, Jabe moik be abe mon igi na abedenva ijeg kimenvano kuamga bara iji fu kua keno kuain.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Rega Fita fu bara iji kua, Ja no barukin ja izeg vierafene ijegrenvano kuain? Regavo iji ja renva iji ja Godon Kaven biesuain ijefuon vien garaijia e nivek iji bu baru on abe usem mako rukuai vainva ijeg ak bu abe giem usem vakno kuain.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Fita fu ijeg kuardamo ijia migegare bara iji fu tua moik iji Fita fu manino ijia dijemga e nivek bu aru gak fun guaiga bu abe usem baru fuon irif ijia mako ruin.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Regavo e iji Jesu ma vierafejo ijigam e iji bu vuak iji faiva iji buka dejufdiain.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 E afasor iji buka tavan uruvana ire sumakin kafo e fok ijiebuon nifak ijia reoin. Regavo e fok God ma vierafejo iji bu tavan fok Soromonon banad ijia afuime vuak kuaivknum Godon oimarev.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Regavo e roin bu juinva ijefuon buba ifejdiain gavo bum unam iji bu rejo iji ke arordiav.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Regavo tavan kafokafo ijia e uruvana barubara bu Jesu ma vierafene una e iji ma vierafejo ijiena mazin.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Ijefuon bu e adam abenva iji ke unam ijia suf rieme ijia uniavknum fatakma ke ijia uniain. Bu ijia uniaga Fitar ijia oke kaven fuon ijar e roin nufiaga bu una madiakuai bu ijeg ren.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Areme e fok ar Jerusarem samaij ijia karinva iji bu biom e adam abenva ijigam e kaven ise ijieb ninarukiainva iji aferdia Fitan rokga buka madiain.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 — ausente —
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 — ausente —
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 — ausente —
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 — ausente —
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Rega e afasor iji bu anera ijefuon ir iji abene suok nakitu bun Godon ar ijia aru ireme e nijaidiav.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 — ausente —
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 — ausente —
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Bu ijeg kiavga e Godon ar juokarijo iji samuamo ijigam e mamkanuk Godon isuf baroijo iji bu vuak iji faime vierafero e Afasor igi bu izeg usenva bu ijin bomana vierafen.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Areme e be fun vuak iji abe arume kia, E iji ja kege dibur uniainva iji bun useme Godon ar bomana gamia aru ireme vuak abe e roin nijaidiavno kiain.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 — ausente —
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 — ausente —
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Regavo ar Jerusarem fun vuak jon ijar raren. Ja vierafega Jesu fu guainma iji ja abe no namduokno kiain.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Bu ijeg kiavga e afasor iji bu uri roin kia, Noka God igak gavo noba ema igiakno kiain.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Saifnuvuon ijiebuon God ijar Jesu ja abe kuros kanava fu guaga fur daro mama fu una urin.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 God fu Jesu daro mamga fu una uri fusik besum ij maink ijia fin ijefuon Jesu fu e ikin ga fu e karauniamon. Regavo God fu vierafe e Isrerko iji bu ise buon areme una Godon roga fur giame arekafa ijefuon fu unam iviamkor iji amaren.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 No Godon Kaven ijiena God irerag fu renma iji nor abe kuaimoij. Regavo kaven fuon iji fu e iji eraneb fu igavo ijin unafdiak. Vuak iji Fitar ijeg kuardiain.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Regavo e Jiusbuon e mamkanuk iji bu vuak iji faiva buka deajidiamga bu vierafe buka e afasor iji kania bu aoik.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Regavo e Ferisi be if fuon Gamerier fur Godon akaij iji nijaidiaga e bu ir fuon amarigia faivo ijar uri kia, E guraiji Jesuon vuak abe oijo iji ke usem vafno kiain.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Areme fu kia, E Isrerko guri ja afuinva gurie, Vuak igi faime irerag ja iviakma e guribuon rekrejo iji ni mukoi vierafeknum refno kiain.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Ur e iji bu kua Tiudasno kuavo ijar e ijeg biesiame e be bomana igegreoga e uruvana fo taosen (4,000) bu uri fu ifejdain. Revo e roinb uri fu kanavga e iji funa oijo iji bu dab ataseme vain.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Areme rad gaman bu e if abeoijor ijia e Judas e Gareriko ijar e roin aferdia ijegrena e roinb madu fu kaniain. Bu kanava fu guakoga e iji funa oijo iji bu madu dab ataseme vain.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Ijefuon na vierafe ja vuak nun igi abene e iji magiaga bu vakno kiain. Regavo irerag bu kuardiavo iji bu vierafe buon iji rekva iji fu iserekno kiain.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Regavo vuak iji fu Godon ruaiga bu iji abe kuardiavgakva iji ja izeg unam buon abe iserekva bakin. Ja unam ijeg ja rejo ijia ja joi ganamibatie jaga jaka Godna nigaraiv.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 E fok karinva iji bu e Gamerieron vuak iji abene uri e afasor iji kumeja bu una aru rokga bu fijiame kia, Jab rad una Jesuon if ijia e nijaidiavno kiame uniavga bu usem vain.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Bu ar e Jiusbuon e mamkanuk bu vuak kuaivo iji are usem ai makaf ijia ruaknum Godon bomana oimaren. Ijefuon maiji bu Jesuon azan ijia vajai fian abejo ijefuon bu oimaren.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Rene tavan bog bu naoim urijo iji bu Godon ar bomana ijia arume e nijaidiaknum e ijiebuon ar ijia va Godon vuak ma iji abe nijaidiav. Bu nijaidiame kia, Jesu fu ma e iji usuibe God fu kua fu ruakno kuainma fu e ijarno kiain.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.