1 Coríntios 15
Endagaano Epyaha mu Lunyole (NUJ) vs AAI
1 Aboluganda, mbahebulisa hu biŋamba hu Maŋuliro Amalaŋi aga nabalomera mwafugiirira era njʼomusingi gwenywe.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Amaŋuliro ago gabanoŋola singa mweyongera ohugafugiirira. Hanye sicehyo, mwafugiirira wereere.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Ehihulu hiri ti obuhwenda owomugaso obu nasuna mbobu keesi nabalomera ti: Kurisito gafa olwʼebibi byefe ngʼolu byaŋandiihiwa biroma.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Era ti bamusiiha, bamulamusa hu ludaalo olwohudatu ngʼolu byaŋandiihiwa.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Ni bamulamusa, gabonehera Peetero ngʼoluvanyuma abonehera abahwenda ehumi nʼababiri bosibosi.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Ebyo ni byaŋwa, gabonehera abaloobera babe abatuuma mu ebihumi bitaanu, bosibosi ni bali ŋalala. Abahira obungi hu bo bahiiri balamu, wayire nga abandi baŋooye ohufa.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Ngʼaŋo abonehera Yakobbo, oluvanyuma ngʼabonehera abahwenda bosibosi.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Ni gahena ohubonehera abo bosibosi, keesi gambonehera, wayire nga ndi hyʼomwana oyu basaala ehiseera ni hihiiri ohwola.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Ndiise asembayo ohuba owʼomugaso mu bahwenda era sipoomera nʼohunanga omuhwenda, olwohuba nahiyaanianga abafugiirira Kurisito.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Aye ndi ehi ndi olwʼehisasabirisi hya Hatonda era ehisasabirisi ehi gapambira sihyali hyawereere. Nafululuhana bugali ohuhiraho abahwenda abandi bosibosi aye nga sindiise owahola ebyo, ne nje Hatonda owaapa amaani olwʼehisasabirisi hihye.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Oba ndiise oba abahwenda abandi babuulira Amaŋuliro Amalaŋi, ago njʼaga hwesihwesi hubuulira era njʼagamufugiirira.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Aye hanye hubuulira huuti Hatonda galamusa Kurisito, lwahiina abandi hu enywe muloma muuti ŋaŋumaŋo hulamuha?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ni ŋaba ni ŋaŋumaŋo hulamuha, hitegeesa hiiti ni Kurisito yeesi sibamulamusa.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ni baba ni batalamusa Kurisito, ohubuulira hwefe era nʼohufugiirira hwenywe, huŋuma mahulu.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Era hiba hitegeesa hiiti huloma byobudulingi hu Hatonda, olwohuba hwabuulira huuti Hatonda galamusa Kurisito oyu atalamusa, hinaba ni hiri hituufu ti eŋuma hulamuha.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Era hanye eŋuma hulamuha, ehyo hitegeesa hiiti ni Kurisito sibamulamusa.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Ni baba ni batalamusa Kurisito, ohufugiirira hwenywe huba huŋuma mahulu era muhiiri mu bibi byenywe.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Ni naabo abaafa ni bafugiirira Kurisito ngʼOmunoŋosi waawe, bali mu husihiiriha.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Ni huba ni husuubira Kurisito ohutunoŋola mu bulamu owohu hyalo huno woŋene, husaasirwa ohuhiraho abaatu bosibosi olwohuba ehyo hiba hitegeesa hiiti huli huhena biseera byefe.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Aye ehituufu hiri ti baalamusa Kurisito, ehihahasa hiiti ni naabo abaafa, balibalamusa.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Ngʼolu ohufa hwaja olwʼehibi ehi muutu gaahola, mu ngeri njʼenyene abaatu balamuha olwʼehi omuutu gaahola.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Ngʼolu ohufa hwaja olwʼehibi hyʼAdamu, mu ngeri njʼenyene bosibosi baliramuha olwa Kurisito.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Aye abafu baja hulamuha mu biseera byawe. Hatonda gasooka hulamusa Kurisito, oluvanyuma lwʼohuuja huhwe, abamufugiirira bosibosi baliramuha.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Kurisito nʼahenire ohusihiirisa abanamaani bosibosi, aliŋambya Hatonda obuŋugi nga ko ekomerero yʼehyalo yoola.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Kurisito ali nʼohuŋuga ohwola olu aliŋangula abalabe babe bosibosi.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Ohufa njʼomulabe oyu alisembyayo ohusihiirisa.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Hyaŋandiihiwa hiiti, “Ngʼomuŋa nʼobuŋangi ohuŋuga hiisi hiitu.” Aye ni hiroma hu ebiitu byosibyosi, sihiŋiriramo ni Hatonda, owaŋa Kurisito obuŋangi hu biitu byosibyosi.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Nʼalihena ohuta ebiitu byosibyosi ŋaasi wʼobuŋangi wa Kurisito, olwo Kurisito Omwana omwene yeesi alyeta ŋaasi wʼobuŋangi wa Hatonda owamuŋa ohuŋuga byosibyosi. Hatonda ko aŋugire erala ebiitu byosibyosi.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Ŋaahani ni ŋaba ni ŋaŋuma hulamuha, abaatu abababatiza hu lwʼabafu basuubira hwoheresa hi? Era ni ŋaba ni ŋaŋuma hulamuha, lwahiina babatiza abaatu abalamu hu lwʼabafu?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Era lwahiina efe hweta mu bigosi hiisi hiseera?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Aboluganda, ese nolehera ohufa hiisi ludaalo, ohwenyumiirisa ohu ndi ni nahwo olwenywe mu Musengwa weefe Yesu Kurisito hundeetera ohuloma hino.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Ohuŋiriŋana ohunaŋiriŋana nʼabaatu abali oti esolo mu Efeeso, hwamahulu hi? Ni ŋaba ni ŋaŋuma hulamuha, ngʼolu endoma yiri, “Leha hulye era hunywe, olwohuba hwefiira ehiseera hyosihyosi.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Simwihirisanga hubabbaamya, olwohuba emihago emibi jonoona esambo endaŋi.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Mwegoboleho, mulehere aŋo ohwonoona, olwohuba abandi hu enywe simumanyire Hatonda era hino kiroma hubaŋambya soni.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Nga Pawulo geyongera aloma ati, “Aye omuutu aŋanga ohubuusa ati, ‘Abafu balamuha baatye?’ Era ati, ‘Baliba nʼomubiri gwa ngeri hi?’ ”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Musiru ewe! Ahamo sihaŋanga huhula ohutusaho nga hacuuhire haba oti hafu.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Era mu eroŋo sodanyamo ehimera ehyahula ahale ohutusaho ahamo, haŋangire ohuba hʼengaano oba ehiitu ehindi.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Aye Hatonda aŋa ahamo aho ekula yaho ngʼolu aba nʼasiimire era hiisi hiha hyʼahamo ahiŋa ekula yahyo.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Ekula yʼebiitu byosibyosi siyifaanana. Abaatu bali nʼomubiri ogwenjabulo hu gwʼebisolo, enyuni jaaba nʼogwajo era nʼenyeeni joosi jiri nʼogwajo.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ŋaliŋo emibiri ejomwigulu, nʼemibiri ejohu hyalo huno. Aye obuŋoono wʼemibiri ejomwigulu wabuhana hu buŋoono wʼemibiri johu hyalo.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Eryuba liri nʼobuŋoono walyo, obuŋoono wʼomwesi woosi wenjabulo hu wʼemunyeenye. Era nomu munyeenye ejo mulimo enjabulo.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Era pohiri hiityo nʼohulamuha hwʼabafu. Omubiri bagusiiha ni guli gwahubola aye bagulamusa ni gutali gwahubola.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Bagusiiha ni guŋuma eŋono aye bagulamusa ni guli nʼeŋono, bagusiiha ni guli munafu aye bagulamusa ni guli gwʼamaani.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Bagusiiha ni guli mubiri bubiri aye bagulamusa ni guli gʼOmwoyo.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Olwʼehyo hyaŋandiihiwa hiiti, “Adamu omudaayi gafuuha mulamu.” Aye Adamu owʼoluvanyuma Mwoyo omulamu.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Omubiri ogwabulijo gweherera ohuuja nga ko Omwoyo aleeta obulamu, gaaja.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Omuutu owasooka gaŋwa mwiroba aye owohubiri gaŋwa mwigulu.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ngʼolu omuutu oyu bawumba mu eroba gaali, baatyo pobali nʼabaatu abohu hyalo. Era ngʼolu muutu owaŋwa mwigulu ali, ni nabo abomu mwigulu pobali.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Ngʼolu hufaanana omuutu ola oyu babwumba mwiroba, polu hulifaana ni nooyo owaŋwa mwigulu.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Aboluganda, mbalomera ti omubiri nʼamafugi sibiŋanga hwingira mu Buŋugi wa Hatonda, nʼomubiri ogufa siguŋanga huba ogutafa.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Mbalomera ehyama; sihulifa hwesihwesi hwaŋwaŋo aye hwesihwesi hulicuusiwa
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 mu dakiika ndala hyʼohumoga hwʼemoni olu balifuuŋa egwala olusembayo, baliramusa abafu era balyambala omubiri ogutalifa aye efe ohuliba ni huhiiriŋo balamu, hulicuusiwa.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Omubiri guno ogufa guli nʼohufuuha ogutalibola.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Omubiri guno ogufa ni gulifuuha ogutalibola, ngʼaŋo Ebyaŋandihiwa byolerera ebiroma biiti;
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 “Hufa ewe, obuŋangusi buwo buliŋe?
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Ehibi njʼehigima ohufa ni huleetera abaatu obusiba era nʼamaani gʼehibi gaŋwa mu magambi aga baŋa Musa.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Aye hweyaasa Hatonda olwohuba agima hwaŋangula ehibi hulwa Yesu Kurisito Musengwa weefe.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Olwʼehyo, aboluganda abahoda mube bagumu era ŋaŋume ehibaŋigula. Mweŋereyo erala ohuŋeeresa Musengwa, olwohuba mumanyire muuti ohuhalabana hwenywe sihwawereere.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.