Hebreus 12
BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI
1 Embo diti nembodiba be God tumonda ise atima isera edo embobo awawa teta ingodena jiroroka edo ditini ari inge era. Edo Iesu gebe ari embo edo era amone teta geregere sumbari inge edo era awasedo rora bouga ingode ro ango era amimi edo gogo edo sumborase beitigurira awawa ingode warawara ore. Edo wasiri biae awa rora bouga jiwae ra awasedo ingode warawara ore. Edo pigedo ingode God mi emboro ingodenaso dombu da itira einda geregere sumbore.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Edo ingode sumbuse ingode ingodenaso dombu awa Iesu da yei itido sumbore ainda be awa tuturo da edo mambudo sangove da awa umo awawa ingodenaso tumonda ari da susu awasedo. Edo Iesu umo orega da betadira awa gosisira awarate umo doae ra. Awarate umo iaviri uso yei bugadira awa kotedo edo orega da betadira ainda men awa kiambu kotisira. Edo umo awa boroko God da gitijigari anumba da ingo be da anumbedo atira.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Edo memesi Keriso da yei bugusira awa kotewo. Wasiri bebegae embomei mi umo dedo gaedo ise uso yei biae isera te umo doae ra awasedo memesi ingoda yei bugadira awa jo ambari edo dove.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Edo ingo wasiri biae de da embogo ise bugudo betari aikambu aera.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 Edo ingo goroba awase sedo God mi ingo uso kinapeina sedo awo gaiari ge ingoda yei sedo ira. Edo ingo ge amomo ruvegurisevi ta? God mi eiawa sisira,
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Edo kumbuio ainda be awa embo ave God mi dubo budo ira awa umo embo awa edo gogo edo sari uso atari awawa ewamei arase sedo riroga itido ira.
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Edo mamo mi uso mei da yei riroga itido ira da awodo God mi ingoda yei riroga itido ira. Edo riroga awa kumbuwo ainda be awa God ingoda yei riroga itadira amimi ingo awa uso kinapeina awa isaga adira. Edo mamo mei da riroga itae edo ita? Awodo aera.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Edo ingo riroga bae adewa teta God da kinapeina mi kumbudo era awodo adewa amimi isaga adira awa ingo awa God da kinapeina aerate tepo popoiwo ra.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Edo ingodenaso mama mane busu da amimi ingodenaso riroga itoro ingodena ungo sapo edo era da awodo ingodenaso Mama utu da awa ingodenaso yei riroga itari ingode umo sapo ise atore.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Edo ingodenaso mama mane busu da awa ungo ro ewamei ira awa kotedo era awodo ingodena babojeoro ainde ingodena riroga itido era awarate ewamei ingodenaso yei bugarase sedo awa God ingodenaso riroga itido ira. Edo God awa ingodena ewamei teta umo ewamei awodo orase sedo ingodenaso yei riroga itido ira.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Edo God ingodenaso atari ewamei adi ingodenaso yei riroga itido ira iji ainde ingodena iaviri edo eri ta? Awodo aera ingodena dubo vevera edo era. Awarate amboda ingodena riroga burisera ainda riroga da be awa kumbadera. Edo riroga ainda be awa ingodena jo jamo jamo de atadera.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Imo God sapo adi dipapa iriroso tei iso goroba ae ari gido eio sekago goroba are. Edo imo begogo iriroso ingo ambari gido sekago jigio erare.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Edo embo goroba ae edo tei ingo ambari imo ambo ambo era awa gaegae edo dudurigeore ta imo emboro dagaia ewamei da pepeta eio. Edo aso embo tei ingo ambari awa goroba ore.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Edo embo de da ge bagose jaredo ewo ta edo gido wasiri ewamei de da jaredo atiwo ainda be awa ingo awodo ae adewa awa ingo God gadi aera.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Edo gaegae edo embo da ingoda teda awa engenembedo God da jo ari awa doure simba mina ara edo ewo edo gido gogo ewo. Edo gaegae edo embo da ingoda teda awawa muti tokaka de eure awa gido gogo ewo ainda be awa embo awodo adira awa uso ge awawa teta inja kae awodo edo ari embo jiwae ingoda teda ainda yei dubo vevera puradira.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Edo gaegae edo embo da ingoda teda awa dita baita ari wasiri awawa eure gido gogo ewo. Edo Esau umo kotisira ewamei ari berari umo mei bego awasedo kumbadira awa tepo kotisira awasedo uso namendi mi uso ewamei ari kumbarase sisira. Edo uso namendi mi betiri umo uso namendi mi ainda mina awawa momba tewo da awawa itarase sisira. Edo gaegae edo embo ingoda teda da amimi teta Esau mi isira da awodo edo God da ewamei ari awa tepo awodo koture gido gogo ewo.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Edo ingo gosewa amboda umo uso mamo da ewamei ari kumbadi isira te bari sago ae isira. Edo umo ji de da emboro eura edo isiri awawa edo gogo adi isira te umo tambadi sago ae isira awasedo umo ewamei ari awawa amboda kumbari sago ae isira.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Edo Israel embobo Sinai Doriri da bugudo riawo eviri edo umenga de utumo de gosisera edo bisara nembodiba de edo javi teta puin da javi inge awa ingisera edo ge javi ingisera. Awarate ingo rora ingo mi tamesi adi ewa ainda bugae ra teta ingo mi doriri oiawa tamesi ewa awodo awa.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 Edo embo ge javi awawa ingido sisera ungo ge awawa sekago ingari ujo ae edo isera ainda be awawa ge amimi etiri ungo oju isera awasedo.
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Edo ge javi mi sisira embo da wo awodo mi doriri einda tei itadira awa dewo betare sisira.
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Edo ungo mi ro gosisera amimi etiri ungo oju nembodiba etero edo Moses mi sisira, “Na oju edo dudo gasetena.”
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Edo ingo awawa doriri awodo teta ainda bugaera te ingo awa Zion Doriri da bugewa. Edo Zion Doriri awawa nati God atima ira awa ra. Edo nati amone utu da Jerusalem nati ra. Edo asisi ewagaewa ainda atima era ainda ajigari awawa jiwae be jiwae ra. Edo ungo dada edo ise iaviri era.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Edo ingo awa Iesu gebe ari embobo da iaviri de dada ari da bugewa embo ungoda jawo utu da gaiari atira amimi. Edo ingo God embo berari kasedo ira yei bugewa. Edo ingo embo God mi euri ewagaewa edo era ainda asisi da yei bugewa.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Edo ingo awa Iesu God da adi sari ge seka sisira awawa ingodenaso yei budo bugusira ainda yei bugewa. Edo unemi adi sari ge seka da ororo mi ingoda tamo da pigarase bugewa. Edo Abel da ororo mi etiri mina ari mina ari awa bugusira awarate Iesu da ororo mi etiri God ingodena jo adira.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Awasedo ingo gaegae edo embo ge ingoda yei sira awawa ujo ae eove gido gogo ewo. Ko embo God da ge busu da sisira embo ainda ge ujo ae isera ainda gagi mina ungoda yei bugusira. Awarate boroko God utu da edo ingodenaso yei ge sira awasedo ingodena uso ge ingae adera mo gagi mo kumberi ta kumbadi ae ri? Ingo ro kotevi?
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Edo God matu Israel embobo da yei Sinai Doriri da ge setiri busu wasiri isira awarate umo sari gari sisira,
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 Edo God ge sekago sisira edo iji da sisira amimi isaga ira awa rora God mi isira rora awa wasiri adira iji ainde atae adera. Edo rora awawa atae ari edo rora embo mi ari wasiri ari katogo ae rora amimi atadera.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Edo ingode utu da rora embo mi ari wasiri ari katogo ae awawa kumbusera awasedo ingode God da yei doio sadera. Edo ingode doio sise ingode God tumondebain rawodo oro amimi ari God iaviri adiri awawa ore.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Edo ingode oju de sapo ari de mi ingodenaso God tumondebain ore ainda be awawa umo riawo rora ewudo ira awodo awasedo.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.