Atos 9

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo eiawa berari iri Saul uso goroba berari budo dada edo Bada da ambojimbi usibesi ise sedo isira unemi ungo berari awa dari betorase.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Awasedo umo priest babojegari da yei mambudo Jew embobo da dada ari oro Damascus nati da ainda gitijijigegari mi umo sia orase uso yei umo averi awa ove edo itarase sedo gosisira.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Edo Saul Damascus nati da mambutiko nati aikambu bugiri utu da usasa parara de mi umo jiroroka edo janiburisira.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Etiri edo Saul busu da durido wosetiri ge javi Saul mi ingisira amimi uso yei sisira, “Saul Saul imo roedo na dedo gaedo esi?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Edo ge awodo setiri Saul mi nganega isira, “Bada, imo averi?”
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Erido nati da torio edo ainda embo da amimi ro esi awa sari gase.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Edo embo nenei Saul ga da mambusera awa petedo kove be edo ge nei da ro sae isera. Edo ungo ge javi ingisera te embo da ave gae isera.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Edo Saul erido diti pirigurisira te umo diti guba isira awasedo ungo mi umo ingo da jigido budo Damascus nati da totorisera.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Edo iji tamonde umo yei gae edo nei ro indae atisira.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Iesu ge be ari embo da jawo Ananias awa Damascus nati da atima isira. Edo Ananias eturo iri ainda Bada mi uso yei sisira, “Ananias.”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Setiri Bada mi uso yei sisira, “Sia edo emboro jawo Dambu Derari da mambudo edo Judas da mando da Tarsus nati embo jawo Saul awa jawo seio. Edo umone God manunugurise atirari gido imo kove adesa.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Edo eturo da umo garago isira embo jawo Ananias amimi bugudo Saul yei sekago garase ingo uso kopiri da itira.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Edo Bada awodo setiri Ananias mi mina sisira, “Bada embo jiwae mi embo emimi ari wasiri bebegae iso gebe ari embo Jerusalem atera ainda ira awa setero gosana.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Edo priest babojegari mi umo goroba ari itido itero embo iso jawo sera awa bundadi sedo edo Damascus nati da bugira.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Edo Ananias awodo setiri Bada mi uso yei sisira, “Nanemi Paul na kera arase katabetena. Edo unemi naso jawo awa Jew embobo ae de ungoda gitijijigegari nembogamo de edo Jew embobo ungoda jawo nei Israel embobo Israel embobo da yei isaga arase budo demo da itena awasedo uso yei mambuio.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Edo na nasuka uso yei rora berari naso jawo da awa sedo memesi tambadira awa uso yei ujiji ano gadira awasedo uso yei da mambuio.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Edo umo awodo setiri Ananias mambudo mando da torido uso ingo Saul da kopiri da ititisira. Edo ingo ititise uso yei sisira, “Namendi Saul Bada mi na iso yei itiri bugena. Edo Iesu umo umosuka imo Damascus nati da bugadi sedo buguteso iso yei bugutara embo amimi na iso yei itiri bugena. Edo imo yei sekago gasase edo imo Asisi Kotopu mi beda arase itiri na iso yei bugena.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Edo Ananias awodo setiri rora wo kauka inge amimi Saul da diti da edo wosetiri umo yei sekago gosisira. Edo Saul umo erido umo mi ewamei ari wasiri awa burisira.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Edo umo awa budo indari indiri uso goroba sekago bugusira.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Edo Saul iji tupo ambojimbi Damascus nati da atima isira ainde atisira. Edo simba ae umo Jew embobo da dada ari oro da mambudo Iesu da jawo da atopatadi tuturo isira. Edo umo Iesu awa God da mei awa atopapotisira.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Edo embo berari uso atopatari ingisera awa be kove be edo sisera, “Embo re emimi Jerusalem nati da embo ave Iesu da jawo sedo era awa deuri betedo era. Edo Iesu ge be ari embobo awa bundedo baredo priest babojegari da yei mambadi sedo einda bugira.”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Awarate Saul jamo jamo ae mata atopapotise goroba isira. Edo umo Iesu awa soregari embo God mi itari bugarase sisira awa isaga be atopapotisira awasedo Jew embobo Damascus nati da atima isera awa uso ge mina sari sago ae isera.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 — ausente —
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 — ausente —
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Awarate tumba de Saul da ambojimbi mi kokora kandiga da umo awawa jurugedo nati puga ganuma mi digido jiroroka ari mando inda ainda diumba da awodo itero wowosisira.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Saul Jerusalem nati da mambudo ambojimbi de dada adi sedo dipapa isira te ungo umo ambojimbi awa ge be ae isera. Edo ungo berari umo oju isera.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Awarate Barnabas mi umo kondade edo umo budo Iesu da binga atopatari embobo da yei mambusira. Edo budo mambudo Saul umo emboro da pepeta ise Bada gosisira edo Bada uso yei ge sisira awa ungoda yei ujugurisira. Edo ungoda yei daedo sisira Saul Damascus ainda Bada da jawo da oju ae atopapotisira awa sisira.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Edo umo awodo setiri Saul daedo atisira. Edo umo ungode daedo atise Jerusalem nati da jiroro ise oju ae Iesu da jawo da atopatido isira.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Edo umo daedo Greek ge sari Jew embobo de Iesu da jawo da ge sise edo ge kasedo isira te ungo iji budo umo doro betarase awa eura ise atima isera.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Edo nanonamendi ge eiawa ingido Saul budo Caesarea nati da wosedo Tarsus nati da itero mambusira.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Edo Iesu ge be ari embobo Judea busu da edo Galilee busu da edo Samaria busu da awa dubo jamo jamo de atisera. Edo Asisi Kotopu mi kondade edo isira edo Iesu ge be ari embobo awa Bada sapo isera awasedo Iesu gebe ari embobo ungoda tumonda ari de ungoda ajigari de awa nembodiba isira.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Peter yei berari da teuma isira. Edo iji da umo Iesu gebe ari embo nati Lydda da atima isera awa esega isira.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Edo Peter ainda mambudo embo jawo Aeneas awa tambusira. Edo Aeneas awa tamo uso berari awa ambari awasedo umo erae be gaeko 8 awodo uso besi da pasido atima isira.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Edo Peter umo tambudo uso yei sisira, “Aeneas Iesu Keriso mi iri iso tamo awa sekago ewamei ira awasedo erido iso opi bojeio.” Setiri Aeneas iji da amimi eririsira.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Edo embo berari Joppa nati da edo busu gewoto da ewa be aikambu atima isera awa embo awa gido ungoda jo Bada da yei wareregurisera.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Edo Joppa nati ainda Iesu ge be ari evetu jawo Tabitha atima isira. Uso jawo Greek ge mi jivedo era awa Dorcas. Edo iji berari umo embo da yei ewamei edo isira edo embo rora ae embobo awa kondade edo isira.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Awarate iji ainde umo karu edo bebetisira. Edo ungo mi uso tamo awa segedo diumba inda ainda ititisera.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Edo Joppa nati awa Lydda nati aikambu awasedo ambojimbi Joppa nati da atima isera amimi Peter Lydda nati esega ira awa binga ingido binga embo etoto da yei uso sorase sisera. Edo binga sisera sedo gosera, “Nangoda yei burigi be buguio.”
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Edo Peter binga awa budo sia edo binga budo bugusera embobo etoto ainde da mambusira. Edo umo mando ainda bugiri budo diumba inda ainda budo vivitisera. Edo rori garori berari awa Peter joda itido ji sise Dorcas umo wasiri de atise ombari digari edo isira awa uso yei ujiji edo isera.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Edo Peter mi setiri ungo yei awa dodo ponda mambusera. Edo ungo mambero Peter baingo dederi edo God manunugurisira. Edo evetu betari da yei wareregedo sisira, “Tabitha eri.” Setiri umo uso diti pirigedo Peter gido erido anumburisira.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Edo Peter uso ingo da budo kondade etiri eririsira. Edo umo eriri Peter Iesu ge be ari embobo de rori garori de jawo setiri bugero umo wasiri de ungoda yei ititisira.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Edo binga ari wasiri goroba einda awa Joppa nati embobo berari da ravetiri embo jiwae be Bada ge be isera.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Edo Peter Joppa nati da iji ribori be wo andiso segari embo da jawo Simon ainda mando ainda atima isira.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.