Atos 7
BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI
1 Priest gitijigari nembodiba mi Stephen nganega isira, “Imo embobo emimi sera awodo iutasi ta?”
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Setiri Stephen mi mina sisira, “Nanononamendi edo mama mane naso ge ingiwo. Matu be matu Abraham umo busu Mesopotamia ainda atisira edo nati Haran ainda mambae atiri God nembodiba be edo usasa de mi uso yei bugusira.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Edo God umo uso yei bugudo sisira, ‘Iso nati de edo iso orobe de awa dodo busu nanemi ujugadena ainda mambuio.’
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 “Edo God awodo uso yei setiri umo busu Chaldea awa dodo mambudo nati Haran ainda atima isira. Edo Abraham da mamo betetiri umo Haran nati awa dodo God mi busu ingode boroko atera einda budo bugusira.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Edo iji ainde God eiawa busu uso yei itae ra edo busu nei kiambu itae ra awarate God mi uso yei amboda itadi sari sisira. Edo busu berari eiawa umonde uso orobe de da topo adira. Edo God adi sari sisira iji ainde awa Abraham umo kinapeina ae atima isira.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Edo eiawa God mi Abraham da yei sisira, ‘Iso orobe awa nati nei embobo da busu da atadera. Edo ungo ainda atise nati nei embobo awa gaeko 400 awodo agipo adera awarate ungo mi iso orobe awa simba biae adera.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Awarate nanemi amenda agipo adera embobo awa kasadena. Edo nanemi kasano edo iso orobe einda bugudo yei einda na tumondebain adera.’
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Edo God awodo Abraham da yei sedo wasiri tamo kotopu da mendo da pogo diugari awa ititisira uso adi sari da iwata awasedo. Awasedo Abraham uso aro awa Isaac betiri Abraham Isaac da tamo kotopu da pogo mendo awa diugurisira. Amboda Isaac mi uso mei Jacob da tamo kotopu da pogo mendo da awa diugurisira. Edo Jacob uso memei 12 da da awodo isira amimi ingodenaso mamo umbogo isera.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 “Edo Jacob da memei, Joseph uso nanonamendi amimi Joseph da atari ewamei awa gido ungo ji sedo gido ungo mi umo Egypt busu embobo da yei agipo arase ori isera. Awarate God daga atima isira.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Edo Joseph buria bebegae jiwae gosise aturi God umo ewamei edo isira. Edo Pharaoh Egypt embobo da gitijigari nembodiba da diti da awa Joseph awa embo ewamei awodo gido isira edo God mi Joseph da yei jiro gari nembodiba be ititisira awasedo Pharaoh mi Joseph awa uso kondade ari gitijigari awodo ititisira. Edo itiri Joseph Egypt busu embobo de Pharaoh da rora berari de awa simba isira.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 “Edo baimana iji bugusira Egypt busu da edo Canaan busu da edo ingodenaso mamo umbogo Canaan busu da atisera awa indari tambari sago ae etiri memesi nembodiba tambusera.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Awasedo Jacob Egypt busu da indari atira awa binga ingido uso memei itiri mambusera ingodenaso mamo umbogo awa indari ori orase awarate ungo Joseph gadi jarisera.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Edo iji etoto ungo Egypt busu da mambusera. Edo ungo iji sangove da esega isera ainde Joseph umo embo averi awa ungoda yei isaga isira.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Awasedo Joseph binga itiri uso mamo Jacob da yei mambusira edo uso orobe ainda ajigari 75 awa budo Egypt busu da bugarase.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Edo Jacob binga awa ingido umo Egypt wowosisira edo ainda umo de uso memei de bebetisera.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Edo ungo bebetero ungo mi ungoda tamo awa budo Shechem nati da mambudo gousera. Edo Abraham mi Hamor da orobe da yei ganu itido embo gowari yei meko to awa matu burisira ainda gousera.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 “Edo God Abraham da yei adi sari sisira iji awa aikambu isira edo ingodenaso mamo umbogo da ajigari awa jiwae be isira.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Edo gitijigari nembodiba nei Joseph matu atima isira awa gae amimi Egypt embobo awa gitijigadi tuturo isira.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Edo gitijigari amimi ingodenaso mamo umbogo gandubedo ari bebegae ungoda yei edo isira. Edo unemi setiri ingodenaso mamo umbogo mi ungoda kinapeina memeia awa doro betedo isera.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 “Edo iji ainde mei ewamei be Moses awa uso ai da tini da wowosisira.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Edo uso ai mi umo simba isira te umo uso bajari iji awa kariga tamonde etiri uso ai mi ponda itido betarase doturisira. Edo ainda dotiri Pharaoh da gagara mi kumbudo raro isira edo simba isira teta uso mei topo awodo.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Edo umo Egypt embobo da giruma da mambudo Egypt embobo da jiro gari awa burisira. Edo umo bajido jiro gari nembodiba be de edo ari ewagaewa ise edo ge ewamei sise amimi umo embo nembodiba isira.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 “Edo Moses uso gaeko 40 etiri iji ainde kotisira na naso nanonamendi Israel embobo awa esega adena.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Edo umo ungo esega ise Egypt embo da mi Israel embo da awa usibesi iri gosisira awasedo umo mambudo umo kondade edo mina Egypt embo awa detiri bebetisira.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Edo Moses kotisira Israel embobo mi God mi umo kondade ari unemi ungo wujegadira awa gorase kotisira te ungo gae isera.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Edo iji nei Moses Israel embobo etoto awa embogo ero gido umo ungo ari dubo ewamei be orase isira. Edo ungoda yei sisira, ‘Embomei naso ge ingiu, ingo namendi ga ra ro edo mina dara evi?’
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 “Setiri embo wasiri biae isira embo nei da amimi Moses awa miminegetiri demo da yiri uso yei sisira, ‘Embo amemi iso yei nango gitijijigurise edo kasasase goroba ari itero esi?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Edo imo sipe Egypt embo deteso bebetara da awodo na daso betanase esi ta?’
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Setiri gido Moses Egypt busu awa dodo sumbudo Midian busu da mambusira. Edo umo ainda atise aro jimbudo memei etoto da mamo isira.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 “Edo gaeko 40 atae etiri Moses yei embo atae da doriri Sinai demo da buro iri asisi ewamei mi riawo ewarago ise uso yei isaga isira.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Edo Moses awa gido kove edo ri aikambu ujugedo gadi mambusira.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 Edo Moses aikambu mambiri Bada God da ge javi mi uso yei sisira, ‘Na awa iso mamo umbogo da God ra Abraham de Isaac de Jacob de da God ra. Edo Moses God da ge javi ingido oju mi tei ingo dadara isira edo Moses ri awa gari ujo ae isira.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 “Edo Bada God mi uso yei sisira, ‘Iso tei goru awa kougeio ainda be awa yei imo derido atesa awa busu kotopu awasedo.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Edo na naso embomei Egypt busu da atera ainda memesi nembodiba awa gosena. Edo ungoda mendo javi awa ingido na ungo soregadi wosetena. Edo puio nanemi imo itano Egypt busu da mambase.’
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 “Edo Moses re Israel embo mi ujo ae isera. Edo ungo mi Moses da yei sisera imo amemi nango gitijijigurise edo nango kasase ititisiri sisera. Edo Moses re God mi Israel embobo gitijigido soregarase itiri bugusira embo awa ra. Edo asisi ewamei ri eusira ainda Moses mi gosisira amimi umo kondade isira.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Edo Moses re Egypt busu da edo Ewa Kokoi da ainda ari wasiri goroba de ungo mi matu gae awa isira edo unemi embomei gitijigiri Egypt busu dodo mambusera awara. Edo gaeko 40 ungo erigi erigi ise yei embo atae da tembusera awara edo Moses re ari wasiri goroba de ungo matu gae awa edo isira awara.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 “Edo Moses re Israel embobo da yei sisira God mi binga sari embo na itiri bugusena awodo itari bugadira edo embo amone ingoda embo nei na sisira embo awara.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Edo Israel embobo yei embo atae da dada etero edo Moses de daedo ainda ungode atisira embo awa ra. Edo umone ingodenaso mamoumbogo de daedo yei embo atae da atisira awara. Edo iji ainde God mi binga matawa atari Moses da yei ititisira awawa ingode namonde ingodenaso mamoumbogo de ingorase. Edo umone doriri Sinai ainda asisi ewamei uso yei ge sisira ainga atisira awara.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 “Awarate ingodenaso mamoumbogo Moses kera ari dipapa ae isera edo umo ujo ae edo Egypt busu da engenembadi dipapa isera.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Awasedo Aaron da yei sisera, ‘ingodenaso ove kevegae tumondebain ore. Edo dogae ungo mi ingode gitijigore. Edo embo Moses ingodena gitijigido Egypt busu dodo budo bugusira awa ingode umo ro etiri awa ingode gae ra.’
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Edo ungo awodo sedo ove teta wo cow da mei inge awa kewusera. Edo awa edo ove kewari da rorou ititisera edo ungo ungosuka ro isera awasedo bondo isera.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Awarate God wareregedo ungo dotiri ungo utu da damana tumondebain isera. Edo binga sari embo mi gaisera,
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Edo ingo god Moloch da tumondebain ari mando bo mi ari edo ingoda god Rephan da damana ove kewari de da awa ango edo tembuma edo isewa. Edo ingo ove eiawa tumondebain adi keusewa awasedo nanemi ingo riroga bawase itano Babylon edo busu nenei besaun ainda mambadewa.’
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 “Edo ingodenaso mamoumbogo yei embo atae da atise ungo God da tumondebain ari oro bo mi ari awa ango edo temuma isera. Edo mando einda torido God tambudo isera. Edo ungo mando eiawa God mi Moses da yei rawodo orase sisira awodo isera.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Amboda ungoda mamono betetero ingodenaso mamo umbogo mi tumondebain ari oro bo mi ari awa burisera. Edo ungo Joshua ga da mambusera edo God mi embo ungoda giti da awa onduri mambusera ainda busu budo isera iji ainde ungo tumondebain ari oro bo mi ari awa ango edo tembuse edo isera. Edo Joshua da iji de tuturo edo mambudo David da iji de awa tumondebain ari oro bo mi ari awa ungode daedo atima isira.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 — ausente —
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 — ausente —
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 “Awarate God embo nenei derigedo atima ira awa mando embo da ingo mi edo era ainda atae edo ira. Edo God da binga sari embo mi sisira,
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 — ausente —
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 “Ingo Israel jariga embobo ingo God da ge moka be awa ingae edo ewa. Edo ingo awa teta embo God gae edo era da awodo ra. Edo God da binga ingoda yei buguteuri awa ingo awa teta dengoro ambubu da awodo edo ewa. Edo ingo Asisi Kotopu beitigurewa teta ingoda mamo umbogo mi matu isera da awodo.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Edo ingoda mamo umbogo mi God da binga sari embobo berari awa degisera. Edo God da binga sari embobo matu be matu uso agipo embo dagari ae da bugari awa minonu sedo isera awa ungo mi detero bebetegurisera. Edo boroko ingo mi God mi soregari embo itari bugarase sisira embo awa indiga edo detewo betetira.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Edo ingo mi agodari asisi ewagaewa mi edo gogo edo ingoda yei itero bugusira awawa kumbusewa te ingo awa kera ae etewa.”
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Edo Jew embobo de gitijijigegari Stephen da ge ingise ungo tini gambari mi di vegise tini gambari be isera.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Awarate Stephen Asisi Kotopu mi beda ari mi diti utu da edo God da usasa janiburiri gosisira. Edo Iesu God da ingo be kena derido atiri gosisira.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Edo Stephen mi sisira, “Giwo utu pirigetiri Iesu God da ingo be da derido atiri gosena.”
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Edo awodo setiri embo berari gogo nembodiba be tini gambari de dimbudo ingo mi ungoda dengoro awa gagajegurisera.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Edo ungo berari uso yei sumbudo umo budo nati ponda warawara isera. Edo umo ponda warawara edo umo ganuma mi dadi tuturo isera. Edo Jew embobo da wasiri awodo ra embo amemi embo bekuba adira amimi ganuma giti awa pigadira awasedo ungo ungoda ombari tamo da riribori awa totedo mei singa Saul mi simba arase ititisera.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Edo ungo ganuma wawara ise atero Stephen mi Iesu da yei sisira, “Bada Iesu naso asisi kumbu.”
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Edo Stephen awodo sedo baingo dederi edo gogo dimbudo sisira, “Badaembomei eiawa wasiri biae eiawa era te ungoda gagi mina itose ta naso yei ro era awa kotembedo doio.” Edo umo awodo sise bebetisira.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.