Atos 24

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo iji 5 atae etiri priest da gitijigari nembodiba Ananias de Jew embobo da embo nembogamo de embo da jawo Tertullus kiki dirari embo ainde daedo Caesarea nati da wowosisera. Edo ainda wosedo ungo Rome embobo da gitijigari nembodiba jawo Felix da yei mambudo Paul bekuba isera.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Edo Felix mi setiri Paul totorisira. Toriri Tertullus Paul bekuba adi tuturo isira edo gitijigari nembodiba da yei sisira, “Nangoda gitijigari nembodiba ewamei Felix imo nango iji berari jiro gari de daedo gitijigido esa awasedo nango bega de atima era. Edo imo nangoda wasiri nenei nango kondade ae edo ira awa doturise nei edo esa edo imo rora nenei ewagaewa jiwa nangoda embo kondade adi edo esa.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Edo nango imo eiedo iji berari nango kondade asase dipapa edo era edo iso yei yove edo era.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Awarate imo buro jiwae be atira awa adesa awasedo na iso yei ge iji tupo sadena awa sedo gosena naso yei saboa edo ingae etesita?
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 “Edo embo Paul eiawa gosise umo iji berari wasiri bebegae edo ira awa gosera. Edo unemi iri Jew embobo busu berari da atera awa embogo mina ara era. Edo embo nenei awa nango dodo diti nei edo edo jawo awa Nazareth sera. Edo embo emone diti ainda gitijigari ra.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Edo umo embo Jew ae awa Jew embobo da tumondebain ari oro da tororase dipapa etiri gido nango umo bunditara.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Edo nango awa nangoda agodari da awodo umo kasadi kotitara te isoro embobo da gitijigari Lysias mi bugudo uso isoro embobo deda nangoda teda Paul burititara.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Edo Lysias mi nangoda yei siutara embo ave umo bekuba adi dipapa edo gido iso yei bugorase siutara. Awasedo ge berari nango mi iso yei sera awa imo umo nganega eio iso yei ujugari gase.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Edo umo awodo setiri Jew embobo daedo Paul bekuba ise sisera ro Tertullus mi setira awa gebe ra sisera.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Edo gitijigari nembodiba ingo mi Paul ge sarase etiri Paul mi sisira, “Na gosena imo busu einda embomei awa kasise gaeko jiwae dotesa. Edo na iso dombu da derigari ge sadena awa na iaviri ena.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Edo imo embomei eiawa nganega adesa awa ungo mi gebe soro gadesa gebe na iji 12 atae iutara ainde na Jerusalem nati da God tumondebain adi vivitanita awa.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Edo Jew embobo gosera na embo de Jew embobo da tumondebain ari oro da ge bagae ra. Edo ungo daedo gosera na Jew embobo da dada ari oro da ta ko yei nenei da awodo wasiri biae nei ro awa aera.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Edo ungo na ro ari ge sera awa be ae awasedo sadi jarera.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Awarate eiawa ujugano gase emboro seka awa ambo ambo ise na nangoda mamoumbogo da God awa tumondebain edo ena. Edo Jew embobo re emboro seka eiawa gebe ae sise sera. Awarate na Moses de God da binga sari embobo de mi ro jiwusera edo sisera awa gebe edo ena.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Edo embo ewamei de embo biae de awa betedo sekago eradera awa na gebe edo ena teta embobo einda na bekuba era da awodo.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Awasedo God da diti da edo embo da diti da na me ae iji berari rora ewagaewa awa adi dipapa edo ena.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Edo Jerusalem nati awa dodo na busu jiwae be awa esega isena. Edo gaeko enumba ae atae etiri yei nenei ainda ganu dada edo na ganu awa naso embomei de da osisa edo burise edo God da yei rorou itadi engenemburisena.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Edo segari da wasiri awa edo atae edo na Jew embobo da tumondebain ari oro da God da yei rorou ititeno ungo na tambusera. Edo embo jiwae be nangae dada ae isera ainde na wasiri biae nei ro aera.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Edo Jew embobo nenei Asia busu da atima isera awa iji ainde awa ungo nangae Jew embobo da tumondebain ari oro da atisera. Edo embomei eiawa na bekuba adi sedo bugaera.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Edo embo nei na bekuba era eiawa ungo nangae Jew embobo da gitijijigegari da dada ari da dada isera ainde ungo naso wasiri biae da na ro iseni awa tambuserita? Edo ungo wasiri biae da ro tambadera gido re seio embo einda atera amimi iso yei isaga sore.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Edo ungoda diti da derido re ge re da eiawa ungoda yei sisena, ‘Na embo betedo era amone sekago wasiri de erido atima adera awa gebe edo ena.’ Edo na ge eiawa seteno gido embobo eiawa na budo iso yei da na bugudo bekuba era.”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Edo Paul ge awa setiri Felix Bada da emboro seka awa isaga gido gido ungoda yei sisira, “Isoro embobo da gitijigari nembodiba Lysias awa Jerusalem nati dodo einda bugadira iji ainde amboda na ingoda ge awa kasadena.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Edo umo awa sedo dada ari awa gajisira. Edo isoro embobo da gitijigari Paul simba isira ainda yei sisira, “Paul ditijimba edo gogo eio awarate uso otatao bugadera awa doio uso dipapa rora awa itore.”
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Edo iji tupo atae etiri Felix uso aro Drusilla Jew evetu ainga da bugudo setiri isoro embobo mi Paul budo ungoda yei bugusera. Edo Paul bugudo rawodo edo Iesu Keriso gebe ari ri awa ujugurisira. Edo umo ge awa ujuguriri Felix umo dengoro isira.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Edo Paul wasiri ewamei ari edo embo nenei da rora dipapa ari da ge edo dita baita ari da ge de edo God mi busu berari da embo berari kasadira iji awa sisira. Edo Paul uso yei ge eiedo siri Felix oju edo gido sisira, “Boroko dodo mambuio edo iji ewamei bugari awa nanemi sano imo budo naso yei sekago bugadera.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Edo Felix umo kotisira awa Paul mi umo ganu nenei itari badira awa kotedo burigi burigi seuri Paul budo uso yei bugudo isera.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Edo gaeko etoto atae etiri gitijigari nembodiba nei jawo Porcius Festus awa Felix da gitijigari buro awa adi bugusira. Edo Felix Jew embobo iaviri orase dipapa edo gido Paul awa wujegae dotiri atisira awasedo Festus umo gitijigadi tuturo isira awa Paul umo gajari oro da mata atiri isira.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.