Atos 23

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo Paul Jew embobo da gitijijigegari awa ditini ise sisira, “Naso nanonamendi na awa iji berari God da diti da wasiri ewamei de atima ena. Edo na ingoda diti da iji boroko einde derido atena awa na God oju aera.”
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Edo Paul awodo setiri priest gitijigari jawo Ananias mi setiri embo Paul da demonda derido atisera amimi Paul be da dorisera.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Edo ungo awodo etero Paul mi uso yei sisira, “God mi imo awa dadira. Edo imo awa teta mando pon awa dagari ae be rate joda awa rora bebega unjugeoro atima ira da awodo ra. Edo imo ainda anumbedo na kasise edo nanemi agodari bejari sesa te edo imo ungo mi na dorase sesa amone imo agodari awa imo imosuka bejesa.”
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Edo Paul awodo setiri embo da uso demonda atisera amimi sisira, “Imo God da priest gitijigari nembodiba da yei biae sesa.”
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Setero Paul mi mina sisira, “Naso nanonamendi na umo awa priest da gitijigari nembodiba awa gae ra. Edo jiwari mi sira, ‘Embo iso da embo nembodiba da yei ge biae seose.’”
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Edo Paul embo ainda atisera ainda teda awa Sadducee embo awa gido edo nenei awa Pharisee embobo awa gido gido gogo dimbudo Jew embobo da gitijijigegari da yei sisira, “Naso nanonamendi na awa Pharisee embo ra edo Pharisee embo da ainda mei na. Edo ungo na einda kasera ainda be awa na God mi bebetegari embobo awa sekago ari wasiri de eradera awa gebe edo ena awasedo.”
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 — ausente —
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 — ausente —
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Edo embo gogo nembodiba dimbero edo agodari da atopapotegari embobo nenei Pharisee embobo da teda amimi erido mina ge okain sedo sisera, “Nango embo eiawa wasiri biae da nei ro ae awa tambera. Awasi asisi ewamei ta ko asisi biae mi uso yei ge setira.”
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Edo ungo awodo setero, embo ungo de daedo ge okain be mina sara isera edo isoro embobo da gitijigari umo kotisira ungo mi Paul awa keredo dada adera awa kotedo setiri uso isoro embobo mi embo da teda mambudo Paul budo isoro embobo da mando nembodiba da mambusera.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Edo tumba nei Bada mi bugudo Paul da demonda derido uso yei sisira, “Goroba eio. Edo inemi naso jawo awa Jerusalem nati embobo da yei atopapotido isesa da awodo Rome nati embobo awa naso jawo awa atopatadesa.”
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Edo sipo nei Jew embobo dada edo Paul doro betarase kiki dirisera. Edo ungo ungosuka adi sari mina sara edo sisera, “Paul wasiri de atirari awa ingodena mana umo ta indari ri awa mana indadera. Edo umo betadira awa ingodena sekago indido kumbudo adera.”
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Edo embo Paul doro betarase kiki dirisera ainda ajigari awa 40 derigari ra.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Edo ungo awodo sedo priest babojegari de Jew embobo da embo nembogamo de da yei mambudo ungoda yei sisera, “Paul wasiri de atadira awa nango mana tini da nei ro itadera. Edo nango umo doro betadira awa nango sekago indari indadera.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Edo ingode Jew embobo da gitijijigegari de mi Paul ro evira awa be isaga gadi sarago edo binga itiwo Rome isoro embobo da gitijigari nembodiba da yei mambari Paul budo ingoda yei wosore. Awarate edo ungo Paul budo bugutiroro edo umo einda bugae atirari awa nango umo doro betarase awa sia adera.”
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Awarate Paul da apie, amimi ungo ro adi era awa ingido umo mambudo Rome isoro embobo da gitijigari nembodiba da mando da torido umbogo da yei ge awa setiri gosisira.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Edo Paul isoro embobo da gitijigari da setiri bugiri sisira, “Mei singa eiawa budo isoro embobo da gitijigari nembodiba da yei mambuio ko umo uso yei ge atira awa uso yei sari garase dipapa ira.”
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Setiri isoro embobo da gitijigari mi umo budo isoro embobo da gitijigari nembodiba da yei mambudo sisira, “Paul gajari oro da atira amimi na setiri bugeno mei singa eiawa iso yei ge sadi dipapa etiri gido setiri budo bugena.”
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Setiri isoro embobo da gitijigari nembodiba mi mei awa ingo da budo demonda ungosuka mambusera. Mambudo nganega isira, “Naso yei ro sari dipapa etesi?”
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Setiri mei singa amimi sisira, “Jew embobo da embo nembogamo de mi Paul ro evira awa be gadi sarago ewora awasedo euma awara sedo gido imo sedo goro Paul budo Jew embobo da gitijijigegari da dada ari oro da budo wosasase setera gio.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Awarate ungoda ge awa ingose ainda be re embo nenei ungoda teda ajigari 40 derigari awa unjugedo umo doro betarase simba era awasedo. Edo ungo Paul wasiri de atirari awa indae kumbae atadera. Edo amboda ungo Paul doro betari awa indari indido kumbudo adi adi sari mina sara etera. Edo imo ro saso gido awa ungo umo doro betarase sia etera.”
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Edo mei singa awa awodo setiri isoro embobo da gitijigari nembodiba mi sisira, “Embo nenei da yei ge eiawa naso yei setesa awa saso geore.” Sedo mei singa awa itiri mambusira.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Edo isoro embobo da gitijigari nembodiba mi setiri uso isoro embo da gitijijigegari etoto awodo uso yei bugero ungoda yei sisira, “Seio isoro embobo 200 awodo edo embo 70 wo horse da tamo da vitido era ainde edo embo 200 gi mi embogo edo gari awa sia edo tumba 9 P.M. awa yei eiawa dore.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Edo Paul awa horse da itiwo ainda tamonda vitido pepeta are edo sewo isoro embobo mi umo edo gogo edo budo mambudo Felix Rome embobo da gitijigari nembodiba Caesarea nati da atira ainda yei itore.”
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Edo umo awa sedo ove eiawa Rome embobo da gitijigari nembodiba da yei gaisira,
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Oarie Felix Rome embobo da gitijigari nembodiba, Na Claudius Lysias mi imo ategurena.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Edo Jew embobo mi embo eiawa sandido doro betarase era. Edo embo nenei mi umo awa Rome embo moka awa setero gido na naso isoro embobo de mambudo umo soregurana.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Edo na ungo ro edo umo bekuba eri awa gadi sedo budo ungoda gitijijigegari da dada ari da wowosana.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Edo na umo wasiri biae da nei ro ae awa gosana edo ungo umo gajari oro da itari emboro ae ititara edo umo doro betadira emboro awa ae iutara. Edo ungo umo ungoda agodari awa bejari ge sedo bekuba era gio.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Edo mei singa da amimi Jew embobo mi embo Paul eiawa doro betarase kiki direro gido setiri gido na umo iso yei ititena gio. Edo embo umo bekuba era awa umo biae ro iutari awa kotera awa iso yei sorase setena gio.”
30 Naatu
31 Edo isoro embobo ro Claudius mi sisira awa isera. Edo Paul budo tumba da amimi Antipatris nati da mambusera.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Edo sipo nei isoro embobo tei mi mambusera amimi isoro embobo wo horse da tamo da pepeta isera amimi Paul budo mambarase sisera. Sedo ungo dodo isoro embobo da gitijigari nembodiba da mando da engenemburisera.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Edo isoro embobo wo horse da tamo da pepeta isera amimi Paul budo Caesarea busu da mambudo edo ove awa Rome embobo da gitijigari nembodiba da ingo da ititisera. Edo ove awa itido Paul simba orase uso ingo da ititisera.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Edo gitijigari nembodiba ove awa ajigedo gido Paul da yei isira, “Imo yei rawainda edo einda bugesi?” Setiri Paul mi mina sisira, “Cilicia busu da edo.”
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Setiri gitijigari mi sisira, “Embo imo bekuba era embobo awa bugoro iji ainde awa na iso ge ingadena.” Edo awa sedo Paul awa gitijigari nembodiba da mando matu Herod mi atima isira ainda doro mamburase simba edo gogo orase sisira.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.