Atos 17

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paul de Silas de pepeta edo nati Amphipolis de Apollonia de da joda awodo bugudo Thessalonica nati da bugusera edo ainda Jew embobo da dada ari oro awa derido atisira.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Edo Paul da wasiri awodo gido Jew embobo da dada ari oro da torido embo atopapotisira. Edo pura jaige tumondebain ari iji tamonde da umo Jiwari Kotopu pirigedo ungoda yei sisira,
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 “Jiwari Kotopu sisira Soregari Embo God mi itari bugarase sisira amimi memesi nembodiba tambudo betedo sekago wasiri de erarase sisira.” Edo ungoda yei atopapotise sisira, “Embo Iesu ingoda yei atopapotena emone Soregari Embo God mi itari bugarase sisira awara.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Edo embo nenei ainda ge ingise atisera awa uso ge awa ge be kotedo gido Paul de Silas de da dada edo ungoda atopatari ambo ambo edo isera. Edo Greek busu embobo jiwae be God tumondebain edo isera edo emboevetu nembogamo de daedo Paul de Silas de dada isera.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Edo Jew embobo Paul da atopatari buro ainda ji sedo setero gido embo begogo embobo jiwae be tepo emboro da yarago purarago ise atima isera awa dada isera. Edo ungo dada edo embogo adi isera. Edo ungo mi etero nati embobo berari awa ambe pu da awodo edo Jason da mando awa bejadi tuturo isera ainda be awa ungo Paul de Silas de awa budo embo da arapa da itari dipapa edo ungo eura ise isera.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Awarate ungo Paul de Silas de tambae edo gido Jason de nanonamendi nenei de awa jumbudo budo nati da gitijijigegari da yei mambudo gogo dimbudo sisera, “Embomei emimi ero wasiri bebegae yei berari da bugira.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Edo ungo nangoda nati da bugudo Jason da mando da atewora. Edo ungo Caesar da agodari awa bejera ainda be awa ungo gitijigari nembodiba nei jawo Iesu atari ge sera.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Edo ungo awodo setero embo jiwae be de nati da gitijijigegari de ro adiri awa oju be isera.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Awasedo Jason de embo nenei de da yei setero ganu ititisera. Edo ungoda yei sisera ungo wasiri biae nei ro ae adera awa amboda ungoda ganu awa sekago ungoda yei itadera sisera. Edo awodo sedo setero dodo mambusera.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Edo tumba jiriri nanonamendi mi Paul de Silas de awa itero Berea nati da mambusera. Edo ungo ainda bugudo Jew embobo da dada ari oro da mambusera.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Edo Berea embobo berari Jew embobo da dada ari oro ainda dada edo isera awa Thessalonica embobo aera te awa jo ungoda berari mi binga awa ingido isera. Edo iji berari ungo Paul mi ro sira awa ge be ta awa gadi ungo eura ise jiwari awa ajigedo isera.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Edo embobo jiwae be ge be isera. Edo daedo Greek busu embobo de emboevetu nembogambo de da ge be isera.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Awarate Jew embobo Thessalonica nati da awa Paul Berea nati da God da ge awa atopapotira awa ingido ungo nati ainda mambusera. Mambudo embo jawo sedo bagedo etero embo jiwae be Iesu da binga atopapotegari embobo da yei tini gambari isera.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Awasedo Iesu ge be ari embobo mi Paul embo nei deorase itero ewa da wowosisira te Silas de Timothy de awa Berea nati da atisera.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Edo embo Paul budo mambusera awa gaga da mambudo Athens nati da mambusera. Edo ungo iji ainde Paul dodo Berea nati da engenemburisera. Edo Paul mi ungoda yei sisira Silas de Timothy de soro uso yei burigi bugorase sisira.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Edo Paul umo Athens nati da Silas de Timothy de uso yei bugorase simba ise ove kekevegari jiwae be embo mi tumondebain edo isera awa gido umo tini gambari be isira.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Awasedo Jew embobo da dada ari oro da mambudo torido umo de Jew embobo de embo Jew egeregae God tumondebain edo isera ainde da ge mina sara edo isera. Edo umo daedo rora ori garori ari yei da iji berari mambudo embo ainda bugudo isera ainde daedo ge sedo isira.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Edo Epicurean embobo nenei Epicurus da atopatari ambo ambo edo isera ainde Stoic embobo nenei Zeno da atopatari ambo ambo edo isera amimi Paul ga da besora mina ara isera. Edo Paul ungode daedo Iesu uso sekago erari da ge awa setiri ungoda embo nenei mi sisera, “Embo jiro biae ari na gore na gore ise tembari embo emomo rorae ingodenaso yei sadi jariri?” Edo embo nenei mi sisera, “Awase umone ingodenaso yei god nei awa sadi jarita rora.”
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Edo doriri ve ro erae ainda jawo Areopagus atima isira edo yei ainda embo dada edo sedo gari nembogamo awa kasedo isera. Edo embomei amimi Paul budo ainda mambusera. Mambero umo embo berari ainda dada isera ainda diti da dederisira. Edo ungo Paul budo ainda mambusera awa edo Paul da yei sisera, “Nango atopatari seka sesa awa ujugaso gadi sedo dipapa era.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Edo imo ge nei sesa ge seka awasedo nango ge ainda be awa ujugaso gadi sedo dipapa era.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Edo Athens nati embobo de nati nei embobo de ainda atima isera awa ungo ingo tei wasiri nei ro ari ujo ae ra te ungo iji berari awa anumbedo ge seka ta ari seka ro bugiri awa sise atari dipapa edo isera.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Awasedo Paul embo berari Areopagus doriri ainda dada isera ainda diti da derido sisira, “Ingo Athens embobo na gosena god neinde kainde embo nenei mi tumondebain edo era awa sapo edo ewa.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Edo na ingoda nati jo da pepeta ise tumondebain ari yei gosise ainda teda rorou itari yei tambena. Edo rorou itari yei da ove jiusewa amimi sira ‘Rorou itari yei emone god nango gae ainda topo ra.’ Edo God ingo mi tumondebain ewa edo ingo gae sewa God ainda jawo da na ge ingoda yei sadi dipapa ena.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Edo God busu berari de rora berari ainda tamonda atira awa utu de busu de da gitijigari ra. Edo umo tumondebain ari oro embo mi edo era ainda atae ra.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Edo God umo umosuka wasiri de oena de edo rora nenei berari de awa embo da yei itido ira awasedo embo mi mana buro edo God da yei rora nei ro mana itadera.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Edo embo da da tuturo edo embo dombu nei be nei isira. Edo unemi etiri busu berari da rawusera. Edo God umo umosuka embo orobe da awa sirore orase iji itido edo atae orase iji itido isira. Edo unemi enda mono embo orobe dada mi atorase awa ititisira.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Edo God umo eiedo isira awa embo mi umo eura orase isira. Edo ungo umo eura ise awase tambaderi ta rora.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Awarate God awa ingodena dodo besaun atae ra. Embo da mi matu ro sisira ge awa kondade edo sisira,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Edo eiawa ge be ra awasedo ingode mana God awa teta embo uso jiro gari mi ove kewari ganuma nembogamo mi edo era awodo awa kotadera.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Edo embo matu jiro gari ae atise God gae atima isera awawa God awawa kotaera te boroko umo embo yei berari da awa sira ungoda wasiri bebegae awa dodo edo uso yei wareregorase sira.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Edo umo eiawa orase sira ainda be awa umo iji nei kataburisira iji ainde awa embo da kataburisira amimi embo busu berari da awa edo gogo edo kasadira. Edo embo berari eiawa gebe awodo gorase embo awa betetiri God mi sekago jigiri ererara.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Edo ungo Paul embo betedo sekago erari da ge awa setiri ingido embo nenei iro jirisera te embo nenei mi sisera, “Nango ge eiawa sekago saso gadi dipapa era.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Edo iji ainde awa Paul dada ari yei awa dodo mambusira.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Edo embo nenei ge be edo Paul de daedo dada edo uso atopatari ambo ambo edo isera. Edo embo ge be isera ainda teda awa Dionysius Areopagus doriri da kasari embo de evetu jawo Damaris de ra.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.