Atos 16

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paul pepeta edo mambudo Derbe de Lystra nati de ainda bugusira. Edo Iesu ge be ari embo jawo Timothy awa ainda atima isira. Edo uso ai daedo Iesu ge be edo isira. Edo umo awa Jew evetu rate uso mamo awa Greek embo ra.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Edo nanonamendi berari Iconium nati da Lystra nati da awa Timothy awa embo ewamei sedo isera.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Edo Paul Timothy budo daga mambadi dipapa edo gido uso tamo kotopu da mendo andiso awa diugurisira. Edo umo awodo isira ainda be awa Jew embobo berari yei ainda atima isera awa uso mamo awa Greek awa ungo berari awa gari awasedo.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Edo ungo nati berari awa esega ise Iesu ge be edo isera embobo ainda yei agodari Iesu da binga atopapotegari embobo de babojegari Jerusalem nati da atera amimi kera orase sisera awa ungoda yei ujugurisera. Edo agodari awa kera orase sisera.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Awasedo Iesu ge be ari embobo diti da awa ungoda tumonda ari awa goroba etiri iji berari ungoda ajigari awa nembodiba edo isira.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Edo ungo pepeta edo mambudo edo Phrygia busu de Galatia busu de ainda pepeta isera ko ungo awa busu nembodiba Asia ainda joda gido ainda be awa Asisi Kotopu mi ungo ainda atopatorase awara sae awasedo.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Edo ungo mambudo busu Mysia da jiwa da bugudo ungo busu awa sembudo busu Bithinia da torari dipapa isera te Iesu da Asisi mi ungo ainda tororase awara sae isira.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Awasedo mambudo Mysia busu awa serigedo mambudo Troas nati da wowosisera.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Edo tumbade Paul eturo arago isira ainda Macedonia busu embo awa erido derido benunu siri gosisira Macedonia busu da sembudo nango kondade eio siri gosisira.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Edo Paul wasiri eiawa getiri nango iji da amimi erido Macedonia busu da sembadi sia isera ainda be awa nango gosisera God nango embomei ainda yei binga ewamei awa atopatorase jawo sira awasedo.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Edo Troas nati awa dodo nango nga de Samothrace nati da sembudo eudo sipo de Neapolis nati da sembusera.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Sembudo Philippi nati Macedonia busu da nati nembodiba be ainda mambusera. Edo nati eiawa Rome embobo mi simba edo isera. Edo nango nati ainda iji tupo atisera.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Edo Jew embomei da tumondebain ari iji de nati awa dodo sasaka beda Jew embobo God manunugadi sedo dada edo isera yei ainda nango mambusera. Edo anumbedo nango embo evetu ainda dada isera ainda yei ge sisera.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Edo ainda teda evetu da nangoda ge ingisira awa Thyatira nati evetu jawo Lydia ra. Edo umo ganu badi sedo umo bo karako uso mina awa nembodiba awa embo da yei ori edo isira. Edo umo God tumondebain edo isira edo Bada mi uso jiro awa pirigetiri umo Paul mi ro sisira awa dengoro isira.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Edo ge awa ingido umo de embo uso mando da atima isera awa umo mi ewamei ari wasiri awa burisera. Budo nangoda yei sisira, “Ingo na awa Bada ge be ari evetu awodo kotadewa re puwo naso mando da atave.” Edo unemi setiri jaredo gido nango mambusera.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Iji da nango God manunugari yei da mambutero agipo gagara awa asisi biae mi umo jingama ise euri ro amboda adiri awa sedo isira gagara amimi nango tambusira. Edo umo embo ungoda yei ro adiri awa sise umo embo anda topo ri ainda yei gano jiwae be budo ititisira.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Edo umo Paul de nango de ambo ambo ise gogo dimbudo sisira, “Embomei emone God inda atima ira ainda agipo embobo ra. Edo ungo ne God mi ingo soregadira ainda emboro awa ingoda yei minonu sera.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Edo gagara awa awodo iji jiwae be isira edo Paul awa ujo ae edo gido wareregedo asisi biae da yei sisira, “Iesu Keriso da jawo da nanemi sena gagara eiawa jingama dodo mambu. Edo Paul umo awodo setiri iji da amimi asisi biae awa umo dodo mambusira.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Edo gagara awa embo amenda topo ri awa ungoda ganu bari iji awa atae etira awa gido, Paul de Silas de bundedo jumbudo budo ori garori ari yei da Rome embobo da gitijigari da jo da mambusera.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Edo Rome embobo da kasari embo da diti da sisera, “Embomei eiawa Jew embobo ra edo ungo mi nangoda nati da wasiri bebegae ise tembera.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Edo ungo nangoda agodari awa atopatae rate wasiri nei awa atopapotera. Edo nango awa Rome embobo ra edo nango mana wasiri eiawa adera edo badera.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Edo ungo awodo setero embo jiwae be Paul de Silas de da jawo da ge bebegae daedo sisera. Edo kasari embo mi Paul de Silas de da bo sini awa jigido ujugedo keredo edo embobo ainda yei setero ungo mi Paul de Silas de awa ngobu mi vejisera.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Edo ungo mi Paul de Silas de awa biae be vejedo gajari oro da wawara etero torero gajari oro simba ari embo da, embomei awa edo gogo edo simba arase sisera.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Edo gajari oro simba ari embo ge awa ingido ungo awa gajari oro diumba soropuda itiri totorisera. Edo itiri torero ungoda tei awa wao ri mi ari ainda joda itido dada bundisira.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Edo tumba soropu da Paul de Silas de awa God manunugurise jasiga ari ya sise atisera. Edo ungo awodo ero gajari embo nenei awa ungoda ya da javi awa ingise atisera.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Edo iji ainde didira nembodiba be tuturo edo gajari oro da uso saga de gajari oro de awa budo yakawo yakawo isira. Edo budo yakawo yakawo ise gajari oro da mangiro berari awa pirigetiri edo gajari embobo da tei bundisera awa berari wujegurisira.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Edo gajari oro simba ari embo gajari oro da mangiro berari awa pirigetiri gido umo kotisira awa gajari embobo berari awa babasegari ge sedo uso kasiwo gorugedo umo umosuka dedo betadi isira.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Awarate Paul mi gogo dimbudo sisira, “Imo imosuka usibesi eose ta nango berari re atera eire.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Edo gajari oro simba ari embo ge awa ingido goriwo embo sisira. Setiri goriwo budo bugusera. Etero sumbudo Paul de Silas de da yei mambudo tei ingo dadara iri ungoda joda baingo dederi isira.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Edo ungo budo ponda bugudo nganega isira, “Soregari badi sedo mo namomo ro eni?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Sedo nganega etiri, ungo mi mina sisera, “Imo Bada Iesu ge be adesa awa God mi imo de iso orobe de awa soregadira.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Edo ungo awodo sedo Bada da ge awa umo de edo embo nenei uso mando da atisera ainda yei atopapotisera.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Edo tumba da amimi gajari oro simba ari embo mi ungo budo mambudo ungoda iso mamatu awa sesegurisira. Edo umo awa etiri Paul de Silas de mi ungo awa umo mi ewamei isera.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Edo awa etero gajari oro simba ari embo mi Paul de Silas de budo uso mando da mambudo indari itiri indisera. Edo yaviri mi embo ainde uso orobe de da jo awa ato ae be isira ainda be awa ungo boroko God ge be isera awasedo.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Edo sipo de kasari embo mi agodari embobo awa gajari simba ari embo awa soro Paul de Silas de awa wujegarase itiri mambusera.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Edo gajari oro simba ari embo mi Paul da yei sisira, “Kasari embo mi imo de Silas de awa wujegorase binga itiri bugira. Awasedo ingo embo etoto jo jamo jamo de mambuwo.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Edo embo awa awodo setiri Paul mi agodari embo da yei sisira, “Nango Rome embobo ingodenaso agodari ro bejae awarate ingo nango kasedo gogo ae embo da arapa da vejedo edo gajari oro da gajitara. Edo boroko ungo nango gae unjugari da itoro mamborase sera. Awodo aera ungo awodo mana adera. Edo Rome embobo da kasari embobo awa sewo bugudo ungo ungosuka nango wujegore.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Edo ungo awodo setero agodari embobo mi engenembedo mambudo kasari embobo da yei Paul da ge awa sisera. Edo kasari embobo Paul de Silas de awa Rome embobo awa ingido ungo oju isera.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Awasedo ungo Paul de Silas de da yei mambudo sisera, “Nango ingoda yei biae etera.” Sedo ungo gitijigido gajari oro awa dodo ponda bugudo nati awa dorase sisera.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Edo Paul de Silas de gajari oro awa dodo Lydia da mando da mambusera edo ainda nanonamendi tambudo ungoda tumonda ari awa goroba arase ge sisera. Edo awodo edo Paul de Silas de nati awa doturisera.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.