Atos 15

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Embo nenei mi Judea busu da edo Antioch nati da bugudo nanonamendi atopapotise ungoda yei sisera, “Ingo Moses da agodari mi sira awodo wasiri tamo kotopu da mendo da andiso awa diugae adewa awa ingo mana soregari da emboro awa mana tamadewa.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Setero Paul de Barnabas de ungo de daedo ge einda tamo da ge bagisera. Awasedo embobo ainda mi Paul de Barnabas de Antioch nati embobo nenei awa budo daedo Jerusalem nati da mambudo atopatari eiawa Iesu da binga atopapotegari embobo de embo Iesu da teotopo da gitijijigegari de daedo sedo gorase sisera.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Edo Iesu da teotopo mi ungo itero ungo Phoenicia de Samaria busu de da awodo sembuse embo aumo embobo Jew ae jiwae awawa ungoda wasiri bebegae awa dodo edo God da yei wareregurisera awa setero gosisera. Edo nanonamendi binga eiawa ingido yaviri be isera.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Edo ungo Jerusalem nati da bugero Iesu da teotopo de ungoda gitijijigegari de Iesu da binga atopapotegariembobo de mi ungo atega ewamei isera. Edo ungo atega etero Paul de Barnabas de mi ungoda yei God ungoda yei awodo ro isira awa sisera.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Awarate Pharisee embobo nenei Iesu ge be edo isera amimi erido sisera, “Ungo Moses da agodari kera adi adera gido re ungo tamo kotopu da mendo da andiso diugari da wasiri awa adera.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Edo Iesu da binga atopapotegari embobo de embobo Iesu da teotopo da gitijijigegari de dada edo kotari eiawa kasisera.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Edo kotari eiawa ungosuka iji ribori be kasedo Peter mi erido sisira, “Naso nanonamendi nanemi binga ewamei awa embo Jew ae ainda yei minonu sanase matu be God mi na awa ingoda teda kataburisira awa ingo gosewa. Edo ungo ingido ge be orase God mi eiawa isira.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Edo God umo embo dada ungoda jo da ro kotera awa gido ira amimi Asisi Kotopu awa embo Jew ae ainda yei ingodenaso yei ititisira da awodo itutara awasedo ingodena gosera God umo embo Jew ae awa ujo ae aera.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Edo God mi ingo de namonde ungo de awa gari nei nei aera. Edo unemi ungoda jo awa segutara ungo ge be etero gido.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Ingode ingodenaso Jew embobo da agodari kera orase sadera awa ingode bouga nembodiba awa ungoda saga da itadera. Awasedo ro edo Iesu ge be ari embobo da yei bouga nembodiba ungoda saga da itido edo ingo God bagari da itadi dipapa evi? Ingodenaso mamoumbogo ta ingodena awa bouga awodo awa mana ango ae etera.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Awodo ae ra te ingodenaso gundesega da goroba awa God uso soregari awa uso kando ingodenaso yei da ra kando Iesu Keriso mi budo ingodenaso yei bugusira. Edo God mi embo Jew egeregae awa soregurara teta ingodena soregurira da awodo.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Edo Peter ge sedo atae etiri embo berari awa jamo jamo edo Paul de Barnabas de da ge awa ingise atisera. Edo Barnabas de Paul de mi God mi ungoda yei awodo ari wasiri goroba de edo ari wasiri neinde kainde embo mi matu gae awa edo embo Jew ae ainda yei isira awa sisera.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Edo ungo ge sedo atae etero James mi sisira, “Nanonamendi ge naso eiawa ingiwo.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simon mi ingodenaso yei eiawa ta God uso dubo bari embo Jew ae ainda yei ujiji ira awa setiri gosititara. Edo embo ungoda teda awa budo etiri uso embo topo ititara.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Edo emone ro God da binga sari embobo mi atopapotisera. Edo ove jiwari mi sisira,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Bada God mi sisira, eiawa edo atae ari, na naso embobo da yei engenembedo David da mando dudurisira awa nanemi sekago mando da ituka memeiya awa dada edo sekago jigano erido teta nanemi matu isena da awodo adira.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Awasedo embo nenei embo Jew egeregae awa nanemi naso embobo adi jawo setena amimi na eura adera.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Eiawa Bada God mi matu be matu isaga edo sisira.’”
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Edo James umo jiwari da tano awa sedo uso be mata amimi sisira, “Na eiawa kotena embo Jew ae awa ungoda wasiri bebegae dodo edo God da yei wareregurera awa ingode mana ingodenaso Jew embobo da agodari mi oro buria adera.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Awarate ingode soro indari awa embo ove kewari da yei rorou itido era awa mana indadera ko indari rorou awodo edo era amone indapu awasedo. Edo daedo ingode agodari eiawa ungo soro gadera ari wasiri bebegae adi ae wo embo da ingo mi tatainya edo era awa indadi ae ororo indadi ae awa sadera. Edo ingode ge eiawa ove edo itoro ungoda yei mambadira.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Edo Moses da agodari awa tumondebain ari iji berari edo iji ribori be Jew embobo da dada ari oro da ungo mi embo da yei ajigurewora. Edo nati berari da uso ge awa atopapotewora awasedo nango ge nei ro sadi aera.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Iesu da binga atopapotegari embobo de Iesu da teotopo da gitijijigegari de edo embo berari Iesu da amimi sisera, “Ingode embo nenei ingodenaso teda katabedo edo Paul de Barnabas de daedo Antioch nati da itoro daedo mambadera. Sedo ungo mi Judas uso jawo sangove awa Barsabbas ainde Silas de awa kataburisera. Edo nanonamendi embo etoto eiawa be sapo edo isera.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Edo ove ungo mi budo mamborase ititisera re eire.
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Edo nango embo nenei nangoda teda amimi ingoda yei mambudo ingoda yei sititara ingo agodari ro sira awa adi edo re wasiri tamo kotopu da mendo da andiso diugari da wasiri awa bawase sititara. Edo ungo awodo setero edo amimi etiri ingo mana mana ititawa. Edo nango ungo ingo awodo atopatorase sae ra.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Awasedo nango dada edo nango berari awara sedo binga sari embobo katabedo ingoda yei ititera giwo.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Edo binga sari embobo eiawa nangoda otatao etoto dubo budo era Paul de Barnabas de Bada sapo ise iji jiwae be betari aikambu edo isera ainde daedo ingoda yei mambadera giwo.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Edo Judas de Silas de mi ingoda yei ge nango ro jivera da awa ingoda yei ge da awa sadera giwo. Edo ungode daedo itero mambutera awara giwo.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Edo Asisi Kotopu de nango de daedo awara sedo nango mana ingoda saga da Jew embobo da agodari awa mana bouga itadera setera giwo.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Awarate agodari ingo re eiawa kera ewo. Indari ove kewari da yei rorou itido era awa indove, ororo indove, wo embo da ingo mi tatainya edo era awa indove edo viro bengaba ari wasiri awa eove. Edo ingo agodari eiawa kera adewa awa ingo ewamei atadewa giwo.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Edo ungo binga sari embobo eiawa itero mambudo ungo Antioch nati da bugudo Iesu gebe ari embobo awa jawo setero ungo dada isera. Edo ungo dada etero ove awa ungoda yei ititisera.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Edo embomei awa ove awa ajigedo gido ungoda jo awa iaviri mi beda isira ainda be awa ove amimi ungoda goroba ari ititisira awasedo.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Edo Judas de Silas de ungo awa God da binga sari embobo ra edo iji ribori be nanonamendi da yei ge sisera. Edo ungo nanonamendi da yei ge awodo sise esusu itoro ungoda tumonda ari awa goroba edo isira.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Edo Iesu gebe ari embo mi ungo Iesu da binga atopapotegari embobo ategorase setero ove gaetero ungoda yei da sekago itero mambusera.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Awarate Silas ainda atadi dipapa isira.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Edo Paul de Barnabas de Antioch nati da embo nenei de atise Bada da ge awa minonu sise embo atopatido isera.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Amboda Paul mi Barnabas da yei sisira, “Ingae engenembedo ingodenaso nanonamendi nati matu ingae Bada da ge atopapotisena awa ingae esega ore. Edo awodo esega ise ungo ewamei ateri ta ko biae ateri awa gadera.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Edo Paul awodo setiri Barnabas mi sisira umo John Mark budo daedo mambari dipapa isira.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Awarate Paul umo John Mark ungo Pamphylia busu da ungo dodo ungo buro da kondade ae mambusira awasedo umo ujo ae isira.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Edo ungo etoto awodo kotedo ungo etoto ge okain be mina sara edo ewoga ewoga isera. Edo Barnabas Mark budo nga de daedo Cyprus ingigi da mambusira.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Edo Paul awa Silas mi daga mambarase sisira edo nanonamendi mi ungo awa Bada da simba ari da ititisera.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Edo Paul Syria busu de Cilicia busu de da sembudo embo Iesu da teotopo awa esusu itiri ungoda tumonda ari awa goroba isira.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.