Marcos 7
Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs NTLH
1 Farasii abi yɛ nbara akaapʋpʋ mʋ akʋ, mʋ nɩɩ ba lɩɩ Gyerusalem ba Yesu asɛ mʋ, ba sarɛ kyaabɔɔ mʋ.
1 Alguns fariseus e alguns mestres da Lei que tinham vindo de Jerusalém reuniram-se em volta de Jesus.
2 Tʋtɔ nɩɩ ba wu fɛɛ Yesu abɩɩlapʋ ba tɛ bee gyii agyitɔ yɛgɛ ba man fwɩɩ bamʋ abaa kanan mʋ nɩɩ bamʋ adɩdaasɩn ɩɩ kaapʋ mʋ.
2 Eles viram que alguns dos discípulos dele estavam comendo com mãos impuras , quer dizer, não tinham lavado as mãos como os fariseus mandavam o povo fazer.
3 Lɩɩ fɛɛ Farasii abi mʋ yɛ Gyiwu abi kpini ba buu bamʋ naana ana kɩkaapʋ dɩdaa mʋ nɩn, ba mɛɛ yɛ ba gyii agyitɔ, amɔɔ ba fwɩɩ bamʋ abaa kanan mʋ nɩɩ bamʋ adɩdaasɩn mʋ ɩɩ kaapʋ.
3 (Os judeus, e especialmente os fariseus, seguem os ensinamentos que receberam dos antigos: eles só comem depois de lavar as mãos com bastante cuidado.
4 Nɩɩ ba kan lɩɩ kɩgya tɔ ba mʋ, ba mɛɛ yɛ ba gyii, amɔɔ ba fwɩɩ bamʋ n‐yɩɩ pɔyɩ. Nɩɩ ba bɩla ba sʋ ikisii lɩɩ ɩkɔɔpʋ yɛ npulii yɛ ɩtasa atɔ kɩfwɩɩ sʋ.
4 E, antes de comer, lavam tudo o que vem do mercado. Seguem ainda muitos outros costumes, como a maneira certa de lavar copos, jarros, vasilhas de metal e camas.)
5 Ɩmʋ sʋ, nɩɩ Farasii abi mʋ yɛ Ɩbwaarɛ nbara akaapʋpʋ mʋ ba taasɛ Yesu yɛ, “Mɩnɛ kʋtɔ sʋ nɩɩ fʋ abɩɩlapʋ bɩrɛ be mee buu anɛ naana ana kɩkaapʋ dɩdaa mʋ, nɩɩ ba mɛɛ bamʋ bɩrɛ ba sʋ abaa mʋ nɩɩ ɩ man du kyɩrɛkyɩrɛ bee gyii agyitɔ?”
5 Os fariseus e os mestres da Lei perguntaram a Jesus: — Por que é que os seus discípulos não obedecem aos ensinamentos dos antigos e comem sem lavar as mãos?
6 Nɩɩ Yesu lɛɛ bamʋ kɔnɔ yɛ, “Asɩn mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ bɔla mʋ ɔtɔwɛpʋ Isaya sʋ nɩɩ ɔ kyʋrɔɔ yɩla lɩɩ fanɛ sʋ mʋ, ɩ gyɛ kesintin. Ɩbwaarɛ tɔwɛ yɛ,
6 Jesus respondeu:
7 Kɩyan nɩɩ fen sun mɛ,
7 A adoração deste povo é inútil,
8 Nɩɩ Yesu kyaga sʋ tɔwɛ yɛ, “Fan kina Ɩbwaarɛ nbara mʋ, nɩɩ fan buu nyɩmɩsa lɛɛ.”
8 E continuou:
9 Nɩɩ Yesu bɩla tɔwɛ yɛ, “Fan sʋ kanyaasɩn ɩkpa libi mʋ nɩɩ fɛn sʋ fɛn taa Ɩbwaarɛ nbara yɩlɛ ɩkaa sʋ, kɛ fan nyɛ buu nyɩmɩsa kɩkaapʋ sʋ.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Mosesi kaapʋ yɛ, ‘Taa bɛɛrɛɛ sa fʋ‐sɛ yɛ fu‐nyi, nɩɩ ɔkʋmaa mʋ nɩɩ ɔ tɔwɛ nnɔ wʋrɩgɛ mʋ‐sɛ abɛɛ mu‐nyi sʋ mʋ, ba mɔɔ mʋ.’
10 Pois Moisés ordenou: “Respeite o seu pai e a sua mãe.” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
11 Amaa fanɛɛ fanɛ, fɛn yɛ nɩɩ ɔkʋ kan tɔwɛ mʋ‐sɛ abɛɛ mu‐nyi yɛ, ‘Kʋtɔ mʋ nɩɩ naafɔɔ fii biti fʋ nyɛ lɩɩ mɛ asɛ mʋ ɩ gyɛ Koriban.’ (Kɩmʋ kasɛ ɩ gyɛ kʋtɔ mʋ nɩɩ ba taa kɛɛ Ɩbwaarɛ).
11 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
12 Kanɩn sʋ mʋ, ɔ sʋ ɔkpa fɛɛ o kina kɩkyɛ mʋ‐sɛ yɛ mu‐nyi tɔ.
12 então ele não precisa ajudar os seus pais.
13 Kanɩn kɩkaapʋ mʋ nɩɩ fan sʋ fɛn kaapʋ asa falɛ ɩɩ yɛgɛ abwaarɛsɩn mʋ ii biliŋi kɩyan. Atɔ damantɛ fɛɛ ɩnɩmʋ nɩɩ fɛn waa.”
13 Assim vocês desprezam a palavra de Deus, trocando-a por ensinamentos que passam de pais para filhos. E vocês fazem muitas outras coisas como esta.
14 Nɩɩ Yesu bɩla tɩɩ asa ba sarɛ mʋ asɛ, nɩɩ ɔ tɔwɛ bamʋ yɛ, “Ɔkʋmaa nɩmʋ o nu mɛ asɛ, kɛ ɔ bɩɩ asɩn nɩmʋ kasɛ.
14 Jesus chamou outra vez a multidão e disse:
15 Sɛhn man bʋ tɔ nɩɩ ɩɩ lɩɩ kewu ii loo nyɩmɩsa tɔ nɩɩ ɩɩ waa mʋ ineesi, amɔɔ asɩn mʋ nɩɩ ɩɩ lɩɩ mʋ tɔ mʋ ɩɩ waa mʋ ineesi.
15 Tudo o que vem de fora e entra numa pessoa não faz com que ela fique
16 Ɔkʋmaa mʋ nɩɩ ɔ sʋ asʋ mʋ o nu.”
16 [Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.]
17 Yesu maa lɩɩ asa mʋ asɛ kpee kɩkpaara sʋ mʋ, nɩɩ mʋ abɩɩlapʋ mʋ ba taasɛ mʋ kɩŋasan mʋ kasɛ.
17 Quando Jesus se afastou da multidão e entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram o que queria dizer essa comparação.
18 Nɩɩ Yesu taasɛ bamʋ fɛɛ, “Ɩmʋ sʋ, fanɛ gbaa fen mee nu asɩn kasɛ bilen? Fan man nyi fɛɛ kʋtɔ kʋ man bʋ tɔ kɩɩ lɩɩ kewu nɩɩ kii loo nyɩmɩsa tɔ nɩɩ kɩɩ waa mʋ ineesi.
18 Então ele disse:
19 Lɩɩ fɛɛ kʋtɔ kʋmaa mʋ nɩɩ kii loo nyɩmɩsa tɔ mʋ, ki mee kpee mʋ kɔkɔlɔ tɔ, amɔɔ mʋ ɔtɔ tɔ, kɛ kɩ bɩla bɔla lɩɩ mʋ n‐yɩɩ tɔ.” (Yesu katɔwɛ mʋ kɩ kaapʋ fɛɛ agyitɔ gyisa kʋmaa i du kyɩrɛkyɩrɛ.)
19 porque não vai para o coração, mas para o estômago, e depois sai do corpo. Com isso Jesus quis dizer que todos os tipos de alimento podem ser comidos.
20 Nɩɩ Yesu kyaga sʋ tɔwɛ yɛ, “Kʋtɔ mʋ nɩɩ kɩɩ lɩɩ nyɩmɩsa tɔ mʋ, kɩmʋ ɩɩ waa mʋ ineesi.
20 Ele continuou:
21 Lɩɩ fɛɛ lɩɩ nyɩmɩsa tɔ, yɛ mʋ kɔkɔlɔ tɔ nɩɩ nfɛɛrɛ libi yɛ kɩbawʋlɛ kigyii, yɛ keyu, yɛ asa kɩmɔɔ yɛ kɩlɩɩ okuli abɛɛ ɔkaa kamaa,
21 Porque é de dentro, do coração, que vêm os maus pensamentos, a imoralidade sexual, os roubos, os crimes de morte,
22 yɛ kensi payɩ libi yɛ kumu tɔ ɔlʋn, yɛ kapɩna asa, yɛ kɩgyagaa, yɛ kayɩɩ basa yɛ nyɩmɩsa kinyita yɛ alala‐sɩn yɛ kimelensi.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, as mentiras, as imoralidades, a inveja, a calúnia, o orgulho e o falar e agir sem pensar nas consequências.
23 Ɩnɩmʋ kpini ɩɩ lɩɩ nyɩmɩsa kɔkɔlɔ tɔ nɩn, nɩɩ ɩɩ waa mʋ ineesi.”
23 Tudo isso vem de dentro e faz com que as pessoas fiquem impuras.
24 Nɩɩ Yesu lɩɩ Galile kpee Taayi katɩnɛ. Nɩɩ o loo kɩkpaara kʋ sʋ, ɔ man daa ee biti fɛɛ ɔkʋ o wu mʋ, amaa ɔ man taalɛ baala mʋ n‐yɩɩ.
24 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto da cidade de Tiro. Ele entrou numa casa e não queria que soubessem que estava ali, mas não pôde se esconder.
25 Ɔkyɩɩ kʋ mʋ nɩɩ nbwɩɩ libi ba tɛ mu‐bii sʋ mʋ nu Yesu sʋ, nɩɩ ɔ ba mʋ asɛ bilen ba muŋa mʋ ayaa tɔ.
25 Certa mulher, que tinha uma filha que estava dominada por um espírito mau, ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 Ɔkyɩɩ mʋ man gyɛ Gyiwu obii, ɔ lɩɩ Fonesiya mʋ nɩɩ kɩ bʋ Siriya ɔsʋwʋlɛ sʋ mʋ nɩn. Nɩɩ ɔ kʋlɛ Yesu yɛ ɔ gya nbwɩɩ libi mʋ lɩɩ mu kebii kyɩɩsa‐bi mʋ sʋ sa mʋ.
26 Era estrangeira, de nacionalidade siro-fenícia, e pediu que Jesus expulsasse da sua filha o demônio.
27 Nɩɩ Yesu tɔwɛ ɔkyɩɩ mʋ yɛ, “Ɩ dagaa nbii mʋ ba maa gyii ŋmɛ pɔyɩ. Ɩ man bʋrɔn fɛɛ ba taa nbii agyitɔ sa igyoonɔ.”
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Nɩɩ ɔkyɩɩ mʋ sa kɔnɔ yɛ, “Ɔnyɩrɩpɛ, ɩ gyɛ kesintin nɩn, amaa nbii ba kan bee gyii agyitɔ nɩɩ ɩkʋ ɩ lɩɩ tɩyɛ kasɛ mʋ, igyoonɔ bɛɛ tasɛ bee gyii.”
28 — Mas, senhor, — respondeu a mulher — até mesmo os cachorrinhos que ficam debaixo da mesa comem as migalhas de pão que as crianças deixam cair.
29 Nɩɩ Yesu sa ɔkyɩɩ mʋ kɔnɔ yɛ, “Lɩɩ kanan mʋ nɩɩ fʋ sa mɛ kɔnɔ sʋ mʋ, bwii kpewu, nbwɩɩ libi mʋ ba lɩɩ fu kebii kyɩɩsa‐bi mʋ tɔ.”
29 Jesus disse:
30 Nɩɩ ɔkyɩɩ mʋ bwii kpewu naa wu kebii mʋ maa dɛ npaa sʋ yɛgɛ nbwɩɩ libi mʋ ba tɛɛ wʋla lɩɩ mʋ tɔ.
30 Quando a mulher voltou para casa, encontrou a criança deitada na cama; de fato, o demônio tinha saído dela.
31 Nɩɩ Yesu lɩɩ Taayi katɩnɛ, nɩɩ ɔ bɔla Sidon kpee Galile ɔbʋn‐kaa naa fʋʋ Dekapoli (Ndɛ kudu) ɩsʋwʋlɛ sʋ.
31 Jesus saiu da região que fica perto da cidade de Tiro, passou por Sidom e pela região das Dez Cidades e chegou ao lago da Galileia.
32 Tʋtɔ nɩɩ asa akʋ ba taa kpawu kʋ nɩɩ ɔ mɛɛ taalɛ ɔ tɔwɛ yɛ ɔ dan ba Yesu asɛ ba kʋlɛ mʋ yɛ ɔ taa mʋ abaa gyaga mʋ sʋ sa bamʋ.
32 Algumas pessoas trouxeram um homem que era surdo e quase não podia falar e pediram a Jesus que pusesse a mão sobre ele.
33 Nɩɩ Yesu taa kpawu mʋ lɩɩ asa tɔ kpee ɩkaa sʋ, taa mʋ abaa‐bi waa mʋ asʋ tɔ. Nɩɩ ɔ tʋʋ nkyɔlɛ nɩɩ ɔ mata mʋ kanandʋlʋ.
33 Jesus o tirou do meio da multidão e pôs os dedos nos ouvidos dele. Em seguida cuspiu e colocou um pouco da saliva na língua do homem.
34 Nɩɩ Yesu diyaa mu ansi kɩɩ sʋsʋ, nɩɩ o muusi. Nɩɩ ɔ tɔwɛ ɔnyɩn mʋ yɛ, “Ɩfata.” Kɩmʋ kasɛ ɩ gyɛ yɛ, “Bugi tɔ.”
34 Depois olhou para o céu, deu um suspiro profundo e disse ao homem:
35 Opula tɔ nɩɩ ɔnyɩn mʋ asʋ a tigi, nɩɩ ee nu katɔwɛ, nɩɩ ɛɛ taalɛ ɛɛ tɔwɛ danbɩrasa.
35 E naquele momento os ouvidos do homem se abriram, a sua língua se soltou, e ele começou a falar sem dificuldade.
36 Nɩɩ Yesu tɔwɛ asa mʋ yɛ ba man kan tɔwɛ sa ɔkʋ. Amaa kɩgya damantɛ nɩɩ ɔ gya bamʋ mʋ, saamʋ nɩɩ bɛɛ lɔŋɔ bɛɛ tɔwɛ bee tii sʋ.
36 Jesus ordenou a todos que não contassem para ninguém o que tinha acontecido; porém, quanto mais ele ordenava, mais eles falavam do que havia acontecido.
37 Nɩɩ i kyinkyin asa mʋ gaa nɩɩ ba yɛ, “Ɔ waa kʋtɔ kʋmaa nɩmʋ danbɩrasa. Ɔ yɛgɛ nɩɩ akpawu bee nu, nɩɩ anaamuu bɛɛ tɔwɛ.”
37 E todas as pessoas que o ouviam ficavam muito admiradas e diziam: — Tudo o que faz ele faz bem; ele até mesmo faz com que os surdos ouçam e os mudos falem!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.