Atos 9
Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs NAA
1 Saŋa maŋa tɔ mʋ, Sɔɔlɩ dan san ɔ yɩlɛ sʋ, ɔ sʋ kanyanla yɛ kɩmɔɔ aŋala lɩɩ Ɔnyɩrɩpɛ Yesu abuupu mʋ sʋ. Kanɩn sʋ o kpee Ɩbwaarɛ Oseepu bɩlɩsa asɛ mʋ asɛ,
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 nɩɩ ɔ naa tɔwɛ mʋ yɛ ɔ sa mʋ ɩwʋlɛ mʋ nɩɩ ɩ sa ɔkpa fɛɛ o kpee kabwaarɛ‐kʋlɛ ɩgyaŋɛkpa mʋ nɩɩ ɩ bʋ Damasiko kadɛ mʋ tɔ, kɛ ɔ naa kɩtaa anyɩn yɛ akyɩɩ mʋ nɩɩ bee buu Yesu kɩkaapʋ mʋ. Nɩɩ ɔ kan nyɛ kanɩn abuupu maŋa kɛ ɔ kɩtaa bamʋ bwii ba Gyerusalem ba tii obu.
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Nɩɩ Sɔɔlɩ maa naa ee kpee mʋ, ɔ naa tiri Damasiko kadɛ lala mʋ. Opula tɔ nɩɩ kʋtɔ kʋ kɩ lɩɩ sʋsʋ ba tɩn mu ansi sʋ fɛɛ bʋlayɩ maa wɛɛ ɩsɛɛ mʋ.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Nɩɩ ɩ tɩn mʋ tʋʋ kasɛ nɩɩ o nu ɔbʋlɛ kʋ maa taasɛ yɛ, “Sɔɔlɩ, Sɔɔlɩ, mɩnɛ waa nɩɩ fii kisi mɛ kanɩn?”
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Nɩɩ Sɔɔlɩ taasɛ yɛ, “Ɔnyɩrɩpɛ, fʋ anɩmʋ nɩn?”
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Ɩmʋ sʋ kʋsʋ kpee Damasiko kadɛ lala mʋ tɔ, tʋtɔ nɩɩ bee biti ba tɔwɛ fʋ kʋtɔ mʋ nɩɩ fʋ waa.”
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Nɩɩ anyɩn mʋ nɩɩ ba maa Sɔɔlɩ ba naa mʋ, ba nu katɔwɛ mʋ, amaa ba man wu ɔkʋ. Nɩɩ kufuu kɩ kɩtaa bamʋ, nɩɩ be sii ba yɩlɛ ba man bɩla bugi bamʋ nnɔ.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Nɩɩ Sɔɔlɩ kʋsʋ maa yɩlɛ nɩɩ o bugi mu ansi mʋ, ɔ man bɩla ɔ kɩɩ. Ɩmʋ sʋ ba sii kɩtaa mʋ kɩbaa tɔ nɩn taa mʋ kpee Damasiko.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Nɩɩ Sɔɔlɩ biliŋi gyaatanapʋ nkɛ nsa, o mee gyii yɛgɛ o mee nu.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Nɩɩ Yesu ɔbɩɩlapʋ kʋ bʋ Damasiko kadɛ tɔ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ yɛ Ananiyasi. Nɩɩ Ɔnyɩrɩpɛ Yesu lɛɛ ansi sʋ atɔ kaapʋ mʋ, nɩɩ ɔ tɩɩ mʋ yɛ, “Ananiyasi.”
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 Nɩɩ Ɔnyɩrɩpɛ mʋ tɔwɛ Ananiyasi yɛ, “Kʋsʋ kpee Gyudasi kɩkpaara mʋ nɩɩ kɩ bʋ kigbenbi kyiigisa mʋ sʋ, naa taasɛ ɔnyɩn mʋ nɩɩ ɔ lɩɩ Tasusi kadɛ tɔ nɩɩ bɛ tɩɩ mʋ yɛ Sɔɔlɩ mʋ. Ɔ bʋ tʋtɔ ɛɛ kʋlɛ kabwaarɛ‐kʋlɛ.”
11 Então o Senhor lhe disse:
12 Nɩɩ Sɔɔlɩ gbaa wu ansi sʋ kɩlɛɛkaapʋ mʋ tɔ, fɛɛ ɔnyɩn mʋ nɩɩ bɛ tɩɩ mʋ yɛ Ananiyasi maa ba kɛ ɔ ba taa mʋ abaa gyaga mʋ sʋ kɛ mu ansi i bugi.
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Amaa Ananiyasi lɛɛ kɔnɔ yɛ, “Ɔnyɩrɩpɛ, n nu asɩn damantɛ lɩɩ ɔnyɩn nɩmʋ sʋ, kanan mʋ nɩɩ ɔ nyanla fʋ asa kyɩrɛkyɩrɛ mʋ nɩɩ ba bʋ Gyerusalem mʋ.
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 An nu yɛ Sɔɔlɩ nɩmʋ nyɛ ɔlʋn lɩɩ oseepu bɩlɩsa asɛ ba Damasiko nfɩɩ, ɔ ba kɩtaa asa mʋ nɩɩ bɛɛ tɩɩ fʋ Yesu kɩtɩɩ mʋ.”
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 Amaa Ɔnyɩrɩpɛ Yesu tɔwɛ Ananiyasi yɛ, “Kʋsʋ kpee! Lɩɩ fɛɛ mɛ ɩ lɛɛ ɔnyɩn nɩmʋ fɛɛ mɛ kɩbaa tɔ nyɩmɩsa, kɛ ɔ taa mɛ asɩn mʋ naa tɔwɛ bamʋ nɩɩ be mee sun Ɩbwaarɛ, yɛ ba maa bamʋ awura, yɛ Ɩsɩrayɩ abi.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Nɩɩ mɛ gbaa‐gbaa mɛ n biti n kaapʋ mʋ kanan mʋ nɩɩ ee biti o gyii awʋrʋfɔ lɩɩ mɛ kɩtɩɩ sʋ.”
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Tʋtɔ nɩɩ Ananiyasi kpee kɩkpaara mʋ sʋ nɩɩ ɔ naa taa mʋ abaa gyaga Sɔɔlɩ sʋ. Nɩɩ ɔ tɔwɛ yɛ, “Mɛ bɩrɩsa Sɔɔlɩ, Ɔnyɩrɩpɛ Yesu mʋ nɩɩ ɔ lɛɛ mʋ n‐yɩɩ kaapʋ fʋ saŋa mʋ nɩɩ fɩɩ ba nfɩɩ mʋ, i sun mɛ fʋ asɛ kɛ fu ansi i bwii bugi, kɛ fʋ nyɛ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ.”
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Nɩɩ opula tɔ atɔ kʋ fɛɛ ɔkɩn agyafɔyɩ ɩ lɩɩ Sɔɔlɩ ansi tɔ tɩyɛ, nɩɩ mu ansi i bugi. Nɩɩ ɔ kʋsʋ nɩɩ ba naa gyee mʋ Ɩbwaarɛ kekyugyee.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Maa gyii agyitɔ kamaa tɔ mʋ, ɔ nyɛ ɔlʋn.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Tʋtɔ nɩɩ ɔ lɩɩ kpee Gyiwu abi kabwaarɛ‐kʋlɛ ɩgyaŋɛkpa naa tɔwɛ Yesu asɩn yɛ, “Yesu ɩ gyɛ Ɩbwaarɛ mu‐bii.”
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Asa mʋ nɩɩ ba nu Sɔɔlɩ katɔwɛ mʋ, ɩ waa bamʋ kɩyan nɩɩ ba taasɛ yɛ, “Man gyɛ ɔnyɩn nɩmʋ ɩ kyɩna ɛɛ nyanla asa mʋ nɩɩ ba bʋ Gyerusalem bɛɛ tɔwɛ asɩn Yesu kɩtɩɩ tɔ mʋ? Nɩɩ man gyɛ kanɩn sʋ nɩɩ o bwii ba, kɛ ɔ ba kɩtaa bamʋ naa sa Ɩbwaarɛ oseepu bɩlɩsa o tii obu?”
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Amaa Sɔɔlɩ nyɛ ɔlʋn tii sʋ nɩɩ ɛɛ tɔwɛ, ɛɛ kaapʋ tɔ yɛ Yesu ɩ gyɛ ɔmʋnɩ Ɩbwaarɛ lɛɛ yɛ ɔ ba mɔlɩgɛ asa. Nɩɩ i kyinkyin Gyiwu abi mʋ nɩɩ ba bʋ Damasiko kadɛ tɔ mʋ.
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Nɩɩ ɩmʋ kamaa tɔ ɩ maa gyii nkɛ nkʋ mʋ Gyiwu abi ba ŋmina yɛ ba mɔɔ Sɔɔlɩ.
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 Amaa Sɔɔlɩ bɩɩ bamʋ nfɛɛrɛ lɩɩ mʋ kɩmɔɔ mʋ sʋ lɩɩ fɛɛ ba sii ba tɛ bɛɛ kɩɩ kadɛ mʋ nwusunɔ mʋ sʋ kakyʋwapɛ yɛ kagyanbwɛ kʋmaa kanan mʋ nɩɩ ba nyɛ mʋ mɔɔ.
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 Amaa Yesu abuupu ba taa mʋ waa kɩlantan tɔ kakyanbwɛ, baala mʋ taa mʋ bʋlɛ kɩbandɩyɛ ɔbɔ tɔ kpɩlɩgaa mʋ yii.
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Saŋa mʋ nɩɩ Sɔɔlɩ kpee Gyerusalem mʋ, o biti fɛɛ ɔ taa mʋ n‐yɩɩ naa tii abɩɩlapʋ mʋ sʋ, amaa ba waa kufuu yɛ mʋ, lɩɩ fɛɛ ba man kɔɔlɛ mʋ gyii yɛ o tii Yesu abuupu mʋ sʋ.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Tʋtɔ nɩɩ Banabasi taa mʋ kpee asunpu mʋ asɛ. Nɩɩ ɔ tɔwɛ bamʋ kanan mʋ nɩɩ Sɔɔlɩ wu Ɔnyɩrɩpɛ mʋ Damasiko ɔkpa tɔ, yɛ kanan mʋ nɩɩ Ɔnyɩrɩpɛ tɔwɛ Sɔɔlɩ mʋ. Nɩɩ ɔ bɩla tɔwɛ bamʋ kanan mʋ nɩɩ Sɔɔlɩ man waa kufuu, nɩɩ ɔ yɩlɛ tɔwɛ lɩɩ Yesu Krisito kɩtɩɩ tɔ Damasiko kadɛ tɔ.
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 Ɩmʋ sʋ Sɔɔlɩ kyɩna bamʋ asɛ Gyerusalem yɛgɛ ɔ sʋ Ɔnyɩrɩpɛ mʋ kɩtɩɩ tɔ ɛɛ tɔwɛ yɛgɛ ɔ man sʋ kufuu.
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 Nɩɩ Sɔɔlɩ maa Giriki abi mʋ nɩɩ bɛɛ tɔwɛ Gyiwu katɔwɛ mʋ, ba gyii abaa ɩmɔɔrɛ, amaa yɛgɛ ba biti mʋ kɩmɔɔ ɔkpa.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Saŋa mʋ nɩɩ mʋ tɔɔmaa ana ba bɩɩ kanɩn mʋ, ba taa mʋ kpee Kasariya kadɛ tɔ, nɩɩ ɔ naa kyaga sʋ kpee mʋ kadɛ tɔ Tasusi.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Ɩmʋ sʋ Krisito abi kʋbʋ‐kʋbʋ mʋ nɩɩ ɩ bʋ Gyudeya yɛ Galile yɛ Samariya kpini ba nyɛ kayɩɩ yuuli. Nɩɩ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ waa bamʋ aniya tɔ, nɩɩ ba nyɛ akyɔ bɛɛ kpan bamʋ n‐yɩɩ, yɛgɛ ba sɩlɛ Ɔnyɩrɩpɛ.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Nɩɩ Pita kʋsʋ ɔ naa ɔ naa ɩsʋwʋlɛ mʋ sʋ, nɩɩ ɔ naa bɔɔ akɔɔlɛ‐gyipu mʋ nɩɩ ba bʋ Lida mʋ sʋ.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Tʋtɔ nɩɩ ɔ naa wu ɔnyɩn mʋ nɩɩ mʋ n‐yɩɩ i wu, nɩɩ ɔ dɛ nsu nburuwa nɩɩ bɛ tɩɩ mʋ yɛ Aneyasi.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Nɩɩ Pita tɔwɛ mʋ yɛ, “Aneyasi, kʋsʋ taa fʋ kalan, Yesu Krisito kyɛ fʋ.” Opula tɔ nɩɩ ɔ kʋsʋ.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 Ɩmʋ sʋ asa mʋ nɩɩ ba bʋ Lida yɛ Saron mʋ kpini ba maa wu kanɩn mʋ, nɩɩ ba kyɛɛgɛ bamʋ nfɛɛrɛ biliŋi ba Ɔnyɩrɩpɛ asɛ.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Nɩɩ Gyopa kadɛ tɔ ɔkyɩɩ kɔɔlɛ‐gyipu kʋ bʋ tʋtɔ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ yɛ Tabita. Tabita ɩmʋ Giriki katɔwɛ ɩ gyɛ yɛ Dokasi. Dokasi maŋa ɩ waa adanbɩrasa yɛgɛ ɛɛ kyɛ atiripu tɔ saŋa kʋmaa.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Kanɩn saŋa maa mʋ kɩlɔ kɩ daa ɔkyɩɩ mʋ, nɩɩ o wu. Nɩɩ ba gyee mʋ kubuni naa dɩɩla abansʋrʋ obu to.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Lida kadɛ kɩ man bʋ kata yɛ Gyopa kadɛ. Ɩmʋ sʋ Yesu abuupu mʋ ba maa nu fɛɛ Pita bʋ Lida mʋ, nɩɩ ba sun anyɩn anyɔ Pita asɛ naa tɔwɛ mʋ yɛ, “Waa bilen kɛ fʋ ba anɛ asɛ.”
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Ɩmʋ sʋ Pita maa bamʋ nɩɩ ba sun mʋ asɛ mʋ, ba bwii kpee Gyopa. Nɩɩ ba taa Pita kpee abansʋrʋ obu mʋ tɔ, ntɩn mʋ nɩɩ obuni mʋ dɛ mʋ. Nɩɩ akulapu‐kyɩɩ mʋ nɩɩ ba bʋ obu mʋ tɔ mʋ kpini, ba kyaabɔɔ Pita bɛ sawʋ yɛgɛ ba sʋ atɔ bunsa mʋ nɩɩ Dokasi baata sa bamʋ saŋa mʋ nɩɩ ɔ tɛ nkpa tɔ mʋ bɛɛ kaapʋ Pita.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Amaa nɩɩ Pita tɔwɛ bamʋ nɩɩ ba bʋ obu mʋ tɔ kpini yɛ, ba lɩɩ kewu. Nɩɩ Pita muŋa mʋ ayaa muuli sʋ kʋlɛ kabwaarɛ‐kʋlɛ, nɩɩ o biliŋi mu ansi kaapʋ obuni mʋ, nɩɩ ɔ tɔwɛ yɛ, “Tabita, kʋsʋ.” Nɩɩ o bugi mʋ ansi wu Pita, nɩɩ ɔ kʋsʋ kyɩna.
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Nɩɩ Pita kɩtaa mʋ kɩbaa tɔ kʋsaa mʋ yɩlɛ. Tʋtɔ nɩɩ ɔ tɩɩ akɔɔlɛ‐gyipu yɛ akulapu‐kyɩɩ mʋ taa ɔkyɩɩ mʋ nɩɩ o kyiŋi mʋ sa bamʋ.
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Falɛ asɩn nɩmʋ ɩ yaasɛ loo Gyopa kadɛ tɔ kpini. Nɩɩ asa gaalaagaa ba kɔɔlɛ Ɔnyɩrɩpɛ Yesu mʋ gyii.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Nɩɩ Pita kyɩna Gyopa kadɛ tɔ, ɔnyɩn mʋ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ Simon nɩɩ ɔ gyɛ gbansaba mʋ asɛ nkɛ nnyɔ kʋ.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.